- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-302-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00323-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Stasys Punys, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-256/2012
Teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00323-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.8.1.; 1.2.23.1.2.; 2.4.
2012 m. liepos 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal BK 294str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. L. padarytą 5325 Lt turtinę žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš A. A. nukentėjusiajam E. L. priteista 5325 Lt turtinė žala.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad būdamas įsitikinęs, jog E. L. skolingas jam 2400 eurų, susitaręs su keturiais nenustatytais asmenimis dėl pagalbos išreikalaujant iš E. L. skolą, 2010 m. spalio 8 d., apie 11.00 val., Ignalinos raj. Biržiniškių km., negyvenamos sodybos kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su keturiais nenustatytais asmenimis, grasindamas į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu ir kartu su nenustatytais bendrininkais E. L. mušdamas – padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (muštines dešinės blauzdos žaizdas, dešinio kelio, plaštakos ir alkūnės sumušimus) - reikalavo grąžinti tariamą 2400 eurų skolą, o po to iš A. G. K. automobilyje FORD MUSTANG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusios E. L. piniginės pasiėmė 1300 eurų ir 840 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir A. A. išteisinti. Nurodo, kad nuosprendžio išvados remiasi šališkų liudytojų parodymais bei kita neobjektyvia medžiaga. Teismas vadovavosi liudytojų E. L., G.A. K., M. Č., M. Č., L. M., L. Č., A. K., L. J., V. L., L. D. ir A. A. parodymais, teismo medicinos išvada, tačiau teismas nevertino kitų liudytojų parodymų. Nukentėjęs E. L. ir liudytojas A.G. K. parodė, kad A. A. E. L. grasino panašiu į pistoletą daiktu, tačiau jie negalėjo pasakyti koks tai buvo ginklas ir skirtingai nurodė jo markę. E. L. tvirtino, kad tai buvo pistoletas su dėtuve, o A.G. K. nurodė, kad tai buvo revolverio tipo pistoletas. Taigi grasinimas ginklu neįrodytas, nes ginklas nerastas, o liudytojai nurodo skirtingus ginklus. Kratos metu R. A. namuose buvo išimtas revolverio tipo dujinis pistoletas, bet tai nebuvo šios veikos įrankis, nes jis turėjo būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Be to, teismas priėmė sprendimą jį gražinti R. A.. Teismas netyrė, ar iš tikrųjų nukentėjusiam buvo daromas psichologinis spaudimas, grasinama panaudoti ar realiai panaudotas smurtas. Nukentėjusiojo E. L. parodymai nenuoseklūs. Pareiškime jis nurodė, kad jį užpuolė nepažįstami asmenys ir atėmė pinigus, vėliau - kad užpuolė nepažįstami asmenys, iš kurių vienas buvo iš matymo pažįstamas Artūras iš Marijampolės, o teisme paaiškėjo, kad jie ilgą laiką turėjo bendrą verslą, važiavo į Latviją pirkti automobilių ir kartu juos pardavinėjo. E. L. pirminiuose parodymuose nurodė, kad jį mušė kiti asmenys, kurie sudavė devynis smūgius lazdomis per kojas ir rankas, tris kartus spyrė į nugarą bei dešinį šoną, vėliau dar žiauriau pradėjo mušti lazdomis, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad E. L. sužalojimai galėjo būti padaryti tik keturiais trauminiais poveikiais ir neatmetama galimybė, jog šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Kituose E. L. parodymuose nurodyta, kad A. A. turėjo rankose ginklą, kurį buvo pridėjęs jam prie žando, jį spardė. Be to, įrodymai patvirtina, kad pokalbis vyko dėl skolos, kuri išliko iki šiol. A. A. nurodė, kad su E. L. turėjo bendrą verslą ir dalis gauto pelno, t.y. 2500 eurų, A. A. nebuvo grąžinta. Skolą E. L. žadėjo grąžinti, bet vėliau atsisakė. E. L. nurodė, kad buvo 2500 eurų skola, tačiau jis ją grąžino. M. Č. nurodė, kad jam būnant Ignalinoje prie VĮ „Regitra" jis matė ir girdėjo, kad E. L. siūlė A. A. užvažiuoti pas jį į Kauną ir pasiimti skolą. Apie E. L. skolą A. A. patvirtino ir liudytoja L. K.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad E. L. tikrai turėjo būtent tą pinigų sumą, kurią neva iš jo paėmė A. A., tačiau neobjektyviai vertino nuteistojo, liudytojų M. Č. ir A. K. parodymus. E. L. ir G.A. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai prieštarauja specialisto išvadai ir kitoms faktinėms aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai ir nepatvirtina pinigų buvimo įvykio vietoje fakto. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti neva turėtų pinigų atsiradimo šaltinio. Kitos aplinkybės, nustatytos teismo posėdžio metu, verčia daryti išvadą apie pinigų nebuvimą įvykio metu. Nukentėjusysis atvažiavo kartu su G.A. K., ketino pirkti du mikroautobusus, tačiau tuo metu E. L. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl neaišku, kaip būtų juos transportavę. Akivaizdu, kad realaus pirkimo nebuvo planuota ir šios aplinkybės teismas nesiaiškino. Nuosprendyje nurodyta, kad A. A. veika kvalifikuota teisingai dėl to, kad susitikimo vieta su E. L. buvo parinkta tokia, kad pastarasis savo noru negalėtų iš jos pasišalinti, tačiau šio argumento teismas nemotyvavo, o teisme nustatyta, kad pokalbio vieta yra šalia respublikinės reikšmės kelio, kuriame vyksta intensyvus transporto judėjimas. A. A. veiksmuose buvo savavaldžiavimas, tačiau ne baudžiamąja, o administracine tvarka. A. A. neįtarė, kad daro neleistiną veiką, nes bandė įgyvendinti savo teisę į skolos susigražinimą, todėl neveikė tyčia, kas būdinga šio nusikaltimo sudėčiai. Smurto nenaudojo ir nesiekė naudoti, esminės žalos nepadarė, nes pinigų neėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ignalinos rajono apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtą, savavališkai vykdė savo tariamą teisę, t.y. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis grasino į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu, mušė E. L., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą - muštines dešinės blauzdos žaizdas, dešinio kelio, plaštakos ir alkūnės sumušimus, reikalavo grąžinti tariamą 2400 eurų skolą, iš E. L. piniginės paėmė 1300 eurų ir 840 litų.
Nuteistasis A. A. neigia E. L. grasinęs ginklu ir jo atžvilgiu naudojęs smurtinius veiksmus, tačiau šią versiją paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad su A. A. vertėsi naudotų automobilių pirkimu ir perpardavimu, bet pastarasis pradėjo reikšti pretenzijas, kad per mažai gauna pinigų, todėl jie nutraukė santykius. Iš tikrųjų jokios skolos nebuvo. 2010-10-08 su G.A. K. nuvažiavo į Ignaliną pirkti mikroautobusų. Iš Ignalinos važiavo paskui automobilį „VW Golf“ iki negyvenamos sodybos. Sodyboje išlipo iš automobilio, G.A. K. užrakino automobilio dureles ir juos iš karto užpuolė 4-6 vyrai. Mušė lazdomis per ranką, koją, pargriovė ant žemės, reikalavo atiduoti skolą. Iš už namo kampo su ginklu rankoje išėjo A. A., spyrė E. L. į šoną ir pareikalavo atiduoti skolą. Tuo metu kiti vyrai spardė į kojas. A. A. pagrasino išdaužyti automobilio langus ir liepė G.A. K., kuris taip pat buvo pargriautas ant žemės ir mušamas, atrakinti automobilį. A. A. iš automobilio daiktinės ištraukė E. L. piniginę, iš kurios paėmė 1300 eurų ir 840 litų (t.1 b.l.42-47, t.2 b.l.186-188).
Šias aplinkybes patvirtina liudytojo G.A. K. parodymai, kuris parodė, kad 2010-10-08 E. L. prašymu nuvažiavo į Ignaliną. Matė, kad E. L. su savimi turėjo 1300 eurų ir kažkiek litų, nes jam matant perskaičiavo pinigus. Ignalinoje pasitiko žmogus, kuris palydėjo į sodybą. Išlipęs iš automobilio užrakino dureles, tačiau iš karto abu buvo užpulti. Prie jo prišoko vyras, lazda trenkė per nugarą, liepė gultis ant žemės, ant galvos užtraukė striukę ir į galvą įrėmė ginklą. Girdėjo A. A. reikalaujant atiduoti pinigus. E. L. pinginė buvo automobilyje, todėl šis šaukė, kad G.A. K. atrakintų automobilį. Užpuolikai paėmė E. L. pinigus (t.2 b.l.188-189).
Liudytojas M. Č. parodė, kad 2010-10-08 susitiko su M. Č. ir A. A.. M. Č. pasakė, kad reikės pasitikti ir į kaimą palydėti asmenis, su kuriais A. A. nori pasikalbėti apie skolos grąžinimą. Sakė, kad skolininkai vengia grąžinti skolą, todėl juos reikia palydėti į nuošalią vietą, kad jie negalėtų pabėgti. Nuvažiavus į kaimą M. Č. parodė sodybą, iki kurios reikės palydėti skolininkus. Po to Ignalinoje pasitiko du vyrus, kuriuos palydėjo į sutartą vietą. Savo automobilį pastatė už namo, bet iš jo nelipo. Girdėjo šaukiant „Ant žemės, ant žemės! Kam skolingas? Kiek skolingas?“. Po kelių minučių išgirdo, kad automobilis išvažiavo, o pro jį šlubuodamas praėjo nepažįstamas vyras. M. Č. už paslaugą jam sumokėjo 50 ar 100 litų (t.2 b.l.233-234).
Liudytojas L. Č. parodė, kad 2010-10-08 buvo sodyboje Biržiniškių kaime. Matė, kaip atvažiavo automobilis, iš jo išlipo keli vyrai ir nuėjo link negyvenamos sodybos. Po to toje sodyboje kažkas įvyko, nes jis girdėjo triukšmą ir šauksmus, suprato, kad ten kažkas mušasi (t.2 b.l. 238).
Liudytoja V. L. parodė, kad E. L. ir G.A. K. jai pasakojo, kad važiavo į kažkokį kaimą, kuriame buvo užpulti ir mušami. Sūnui smogė metaliniu strypu per koją, reikalavo atiduoti pinigus. Tokiu būdu E. L. prarado apie 6000 litų. Minėjo, kad užpuolime dalyvavo „ateivis“, t.y. A. A. (t.2 b.l.193-194).
Liudytoja L. D. parodė, kad E. L. susiruošė važiuoti į Ignaliną pirkti automobilių, nes gavo pasiūlymą pigiai nusipirkti du mikroautobusus. Vėliau jis paskambino ir pranešė, kad yra policijoje, nes buvo užpultas ir sumuštas. E. L. sugrįžo į namus sužalota koja. Pasakojo, kad nuošalioje sodyboje užpuolė A. A. ir 4-5 vyrai. A. A. buvo įrėmęs į E. L. ginklą, todėl pastarasis bijojo, kad jį nušaus. Iš E. L. A. A. atėmė apie 1500 eurų (t.2 b.l.232-233).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, nes jie atitinka tarpusavyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis E. L. ar liudytojai A. A. apkalbėjo. Tai, kad nukentėjusysis pareiškime policijai neįvardijo A. A., nėra vada netikėti jo parodymais, kadangi jis buvo įvardintas visų ikiteisminio tyrimo ir teismo apklausų metu.
Be to, A. A. kaltė įrodyta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. L. nustatytos muštinės dešinės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio, plaštakos ir alkūnės sumušimai, padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti smūginiais kietais bukais daiktais keturiais trauminiais poveikiais (t.1 b.l.67-68). Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šioje išvadoje nurodyti tik keturi galimi trauminiai poveikiai, o nukentėjusiojo nurodytas suduotų smūgių skaičius yra žymiai didesnis, kadangi po suduotų smūgių kai kurių sužalojimų žymių galėjo ir nelikti. Be to, specialisto išvada pateikta pagal E. L. medicininius dokumentus, kuriuose visi sužalojimai galėjo būti ir neužfiksuoti. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta tik tikėtina galimybė, kad šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pats nukentėjusysis griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tačiau tai yra tik prielaida, o ne neginčytina išvada, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad E. L. pats susižalojo, yra nepagrįstas.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad E. L. buvo skolingas A. A., todėl šis norėjo susigrąžinti skolą, kadangi byloje nėra jokių skolos buvimo faktą patvirtinančių dokumentų: skolos raštelio, pakvitavimo ir kt. Byloje įrodyta, kad įvykio vietoje E. L. turėjo 1300 eurų ir 840 litų bei ketino pirkti mikroautobusus. Pinigų buvimo faktą įvykio vietoje patvirtino nukentėjusysis, liudytojas G.A. K., o iš liudytojų A. K., M. Č. ir L. J. parodymų matyti, kad pats A. A. jiems sakė, kad atgavo dalį skolos. Ketinimą įsigyti mikroautobusus patvirtina iš dalies paties nuteistojo A. A. ir liudytojų parodymai, kadangi E. L. buvo išviliotas į susitikimą, pasiūlius jam palankiomis sąlygomis įsigyti mikroautobusus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad A. A. susitikimą su E. L. organizavo apgaule, parinkdamas tokią susitikimo vietą ir sąlygas, kad E. L. neturėtų galimybės savo noru bet kuriuo metu pasišalinti iš susitikimo vietos, kadangi susitikimui buvo parinkta E. L. nežinoma nuošali negyvenama sodyba. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad neįrodytas grasinimas ginklu E. L., nes nukentėjusysis ir liudytojas G.A. K. skirtingai nurodė ginklo markę, o kratos metu paimtas ginklas buvo grąžintas jo savininkui R. A.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis ir liudytojas G.A. K. įvykio metu buvo stresinėje būsenoje, todėl galėjo neįsidėmėti ginklo tipo, o ginklo grąžinimas, nepaneigia grasinimo daiktu, panašiu į ginklą.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. A. pažeidė ATPK 188str. nuostatas, o ne BK 294str. 2d., kadangi pagal ATPK 188str. savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikrosios ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šioje įstatymo normoje praktiškai yra pateikta savavaldžiavimo sąvoka. Tačiau toks neteisėtas kaltininko elgesys pripažintinas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, kai yra būtinos įstatymų leidėjo nurodytos sąlygos, numatytos BK 294str., kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Taigi, baudžiamąja prasme savavaldžiavimas skiriasi nuo administracinės atsakomybės tuo, kad BK 294str. yra numatytos dvi alternatyvios sąlygos – didelės žalos padarymas arba psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas. Administracinė atsakomybė šių sąlygų nereikalauja, o kaip tik akcentuoja, kad administracine prasme savavaldžiavimas yra tada, kai nepadaroma esminė žala. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimo nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai: nuosavybė, sveikata ir kt. (LAT nutartys Nr. 2K-279/2005; Nr. 2K-167/2008; Nr. 2K-215/2009). Šiuo atveju A. A. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294str. 2d.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. A. pripažino kaltu pagal BK 294str. 2d., nes tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje surinkta pakankamai A. A. kaltės įrodymų, jie ištirti tinkamai, teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta tinkama bausmė. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41str., 54str. reikalavimų, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. A. A. inkriminuotą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Taigi apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 56str. 1d., parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, kurią pripažinti per griežta nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. A. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą atmesti.