Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-10 · Administracinė byla Nr. eI2-4332-743/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-10
Bylos Nr.
eI2-4332-743/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06370-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Vailionė
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Lietuva Respublika
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4332-743/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06370-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 10 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. P. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir Tarnyba) prašo priteisti iš atsakovo V. P. 124,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 12,06 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis) (remiasi iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusia Įstatymo redakcija).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. Tarnyboje gautu prašymu paprašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15709-1099/2023 apskundimo, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad jis turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-08260 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15709-1099/2023 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Pareiškėja pažymi, kad vdovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau pareiškėja įvardija teisės aktą – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kiekvieną mėnesį teikia Tarnybai ataskaitą, kurioje nurodomas faktinis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, skirtas laikas (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 „Dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3–7 punktai).

Pareiškime nurodoma, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatas A. M. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 26 d. pateiktoje Tarnybai ataskaitose nurodė, kad pagal Tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (8.1Mr) TP-23-T-08260 atsakovui konsultacijoms skyrė 45 min., procesinių dokumentų parengimui – 11.40 val., t. y. iš viso – 12.25 val.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 248,33 Eur (12.25 val. x 20 Eur).

Atsižvelgusi į tai, pažymi, kad remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turėtų sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 248,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro – 124,17 Eur.

Tarnyba nurodo, kad ji raštu Nr. (12.31Mr) FS-941 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 124,17 Eur, tačiau atsakovas to nepadarė. Nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos nėra apmokėtos, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.31Mr)FS-61 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakydama į atsakovo paklausimą Tarnyba pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-1089 bei pranešimu (12.31Mr) FS-142 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis, tačiau atsakovas jų nėra sumokėjęs.

Pareiškėjos teigimu, atsakovui siųstas pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-941 (RS271346513LT), pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-1089 (RS275432892LT) bei pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-61 (RS279550325LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųstas registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimusudaro 12,06 Eur: 3,46 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + III zona iki 20 g. (1,66 Eur) + PVM 21 proc. (0,60 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0110934, 4,30 Eur (laiškas pasirašytinai III zona iki 50 g. (3,55 Eur) + PVM 21 proc. (0,75 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0112626 ir 4,30 Eur (laiškas pasirašytinai III zona iki 50 g. (3,55 Eur) + PVM 21 proc. (0,75 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0113494.

Atsižvelgusi į tai, pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 136,23 Eur, kuriuos sudaro: 124,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir 12,06 Eur valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsiliepimas

A. V. P. atsiliepime neginčija fakto, kad jam skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl priimtos nutarties apskundimo.

Atsiliepime pažymi, kad pagal savo turtinę padėtį negali sumokėti prašomos sumos, nes jo gaunamos pajamos – 370,31 Eur. Pažymi, kad civilinėje byloje siekė terminų atnaujinimo, siekdamas kaip įpėdinis atkurti nuosavybės teise į protėvių turėtą nekilnojamąjį turtą, bet buvo konstatuota, kad praleido terminą. Nurodo, kad yra pasipiktinęs, nes terminas praleistas dėl valdžios institucijų netinkamo darbo, o dabar jis dar turi susimokėti, nors žemė buvo nacionalizuota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

2023 m. rugsėjo 4 d. Tarnyboje gautas atsakovo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15709-1099/2023 apskundimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (prašymo 8.2 papunktis).

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis priskirtinasantrajam turto ir pajamų lygiui, todėl 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-23-T-08260 nusprendė suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15709-1099/2023 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas A. M..

2023 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2372-1187/2023 patvirtina, kad išnagrinėtas V. P. atskirasis skundas dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas V. P. prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. V. P. atskirasis skundas atmestas.

Iš advokato A. M. pateiktos ataskaitos matyti, kad atsakovui konsultacijoms skirta 0,45 min. (2023 m. spalio 2 d. – 30 min.; 2023 m. spalio 26 d. – 15 min.), procesinių dokumentų rengimui – 11.40 val. (2023 m. rugsėjo 14 d. – 1.40 val. ir 4 val.; 2023 m. rugsėjo 15 d. – 4.30 val. ir 1.30 val), t. y. iš viso – 12.25 val. (0.45 val. + 11.40 val.)

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-941 informavo atsakovą, kad 50 procentų išlaidų advokato pagalbai sudaro 124,17 Eur, kuriuos atsakovas privalo sumokėti į nurodytą sąskaitą. 2023 m. lapkričio 28 d. prašymu pareiškėjas nurodė galįs nurodytą sumą apmokėti tik dalimis. 2023 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-1089 Tarnyba paaiškino atsakovui, kad norėdamas mokėti dalimis, privalo pateikti prašymą dėl mokėjimų išdėstymo. 2024 sausio 15 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-61 ir 2024 m. sausio 30 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-142 informavo pareiškėją apie mokėjimo išdėstymą dalimis, t. y. po 31,04 Eur, tačiau atsakovui jų nemokėjus, pateikė prašymą teismui dėl skolos priteisimo.

II. Dėl pareigos mokėti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir jos dydžio

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (čia ir toliau taikoma 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1217 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu).

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-23-T-08260 buvo nuspręsta apmokėti 50 procentų atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė, neginčija ir fakto, kad skyrimo metu pagal pajamų lygį jam galėjo būti kompensuojama tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Kaip patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme šią dalį įsipareigojo sumokėti (prašymo 8.2 papunktis).

Kai, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, 19 ir 24 straipsniais, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį), tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą arba nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį apskaičiuoja tarnyba, vadovaudamasi šio aprašo 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis taisyklėmis (2011 m. liepos 11 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-176 patvirtinto Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo 11 punktas) (toliau – ir Aprašas). Kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš taisyklių 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nurodytų taisyklių 30 punkte, dydį (Aprašo 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokato pateikta ataskaita, kuri pagrindžia laiką (12.25 val.), skirtą atsakovui.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – Taisyklės), 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių patvirtinimo 2.1 papunktis).

Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad advokatui skyrus atsakovui 12.25 val., jo užmokestis sudaro 245 Eur (12.25 val. x 20 Eur). Nors advokato ataskaitoje nurodyta 248,33 Eur suma, kurią ir prašo priteisti pareiškėja, tačiau ataskaitoje, o taip pat ir pareiškėjos prašyme, nenurodyti jokie argumentai, kodėl atsakovui skirtas laikas apskaičiuotas didesniu nei 20 Eur/val. tarifu.

Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pareiškėjos nurodyti skaičiavimai 12.25 val. x 20 Eur nepagrindžia jos nurodytos sumos – 248,33 Eur ir neatitinka 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunktyje bei 6 punkte nustatytų dydžių, todėl negali būti priteista iš pareiškėjo.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad išlaidos už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 245 Eur (12.25 val. x 20 Eur). Kadangi atsakovas privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (likusius 50 procentų kompensuoja valstybė), jo mokėtina suma – 122,50 Eur (245 Eur x 50 proc.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovo mokėtina 50 procentų suma sudaro 122,50 Eur ir teismas pripažįsta, kad pareiškėja pagrįstai prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

Atsakovo nurodomos aplinkybės apie nacionalizuotą protėvių turtą ir valstybės institucijų netinkamus veiksmus jam, kaip įpėdiniui, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo, nesusiję su jam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimu ir nepaneigia jo pareigos sumokėti už teiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl šie jo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo patenkinimo.

III. Dėl sprendimo išdėstymo

Atsiliepime atsakovas nurodo ir tai, kad pagal jo turtinę padėtį prašoma priteisti suma yra didelė, jam reikalingas laikas šiai sumai sukaupti, todėl teismas apsvarstys ir sprendimo išdėstymo galimybę.

Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 85 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006), įvertinus, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, išlaikant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

Aptartame kontekste teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas nedirba, jo gaunamų išmokų dydis per mėnesį sudaro 401,36 Eur (neatskaičius mokesčių). Nors Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ,,Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau transporto priemonės nėra didelės vertės (pirma registracija atitinkamai 1995 m. ir 1999 m.), transporto priemonės ,,Audi A4“ dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra, anksčiau buvusios pabaigtos visiškai įvykdžius reikalavimus.

Taigi, atsakovas pagal turtinę padėtį yra silpnesnioji, pažeidžiama ginčo šalis, 122,50 Eur įsiskolinimas, įvertinus jo turtinę padėtį, jam yra esminis, tuo tarpu pareiškėjos interesai išdėsčius sprendimą, nebus pažeisti ir nebus paneigtas pats teismo sprendimas.

Atsižvelgus į tai, sprendimas išdėstytinas penkiems mėnesiams, t. y. nustatant, kad atsakovas 122,50 Eur sumą privalo sumokėti per penkis mėnesius, t. y. kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 24,50 Eur (122,50 Eur/5 mėn.).

IV. Dėl valstybės patirtų išieškojimo išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 12,06 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimo siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 12,06 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 122,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 50 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo vykdymą išdėstyti penkiems mėnesiams, įpareigojant V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 122,20 Eur sumą Lietuvos valstybei sumokėti tokia tvarka: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 24,50 Eur (dvidešimt keturis eurus 50 centų) į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą pareiškėjos prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Vailionė