Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-114/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-03
Bylos Nr.: 2A-114/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00434-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: BUAB „BĄ investiciniai projektai”, UAB „Karaliaučiaus grupė”
Atsakovas: IĮ „K. S. architektūros studija”, K. S.
Trečiasis asmuo: UAB „Vilniaus vandenys”, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-114/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00434-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 42.9.; 42.11.1.; 52.4.; 99.1.5.; 99.9.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” bei atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-89-656/2011 pagal ieškovų BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” ieškinį atsakovams IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. dėl avanso grąžinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys” ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: iš atsakovo IĮ „K. S. architektūros studija” ir subsidiariai iš dalyvio K. S. priteisti ieškovui UAB „Karaliaučiaus grupė” 214 500 Lt sumokėto avanso, 26 121,99 Lt palūkanų ir 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; nutraukti 2006 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „BA investiciniai projektai” ir IĮ „K. S. architektūros studija” sudarytą Projektavimo darbų sutartį Nr. A352 ir taikant restituciją priteisti visus atsakovui sumokėtus pinigus - 569 458 Lt; grąžinti ieškovo UAB „Karaliaučiaus grupė” už paduotą ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, nes ieškovas BUAB „BĄ investiciniai projektai” yra bankrutuojanti įmonė, kuri atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nurodė, kad UAB „Karaliaučiaus grupė” reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu iš UAB „BĄ investiciniai projektai” įgijo reikalavimo teisę į pagal 2006 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „BĄ investiciniai projektai” ir IĮ „K. S. architektūros studija” sudarytos Projektavimo darbų sutarties Nr. A352 sumokėtas sumas. Projektavimo darbų sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti visus komercinių ir gyvenamosios paskirties statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini) projektavimo darbus nuo priešprojektinių pasiūlymų (eskizų) iki techninių projektų. Projektavimo darbų sutartis numatė tris savarankiškas projektavimo darbų stadijas: 1) priešprojektiniai pasiūlymai; 2) projektiniai pasiūlymai; 3) techninis projektas. Pirmųjų dviejų stadijų darbai buvo atlikti ir priimti ir už juos UAB „BĄ investiciniai projektai” sumokėjo 107 808,08 Lt ir 460 349,86 Lt. Už trečiosios stadijos darbus buvo sumokėta 214 500 Lt avansas. Pagal teisės aktus projektavimo sąlygų sąvadas yra vienas iš privalomųjų dokumentų vykdyti projektavimo darbus. Statinio projekto rengimas galimas tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas, kuris yra statinio techninio projekto rengimo pagrindas. Projektavimo darbų sutartis nenumatė atsakovo pareigos pradėti techninio projekto rengimo kol neišduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Atsakovas, būdamas projektavimo veiklos profesionalas, ėmėsi projektavimo darbų savo rizika, nors buvo informuotas, kad projektavimo sąlygų sąvadas gali būti neišduotas. Žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista iš žemės ūkio paskirties ir prieštaravo Pilaitės šiaurinės dalies detalaus plano sprendiniams. Pagal Projektavimo darbų sutarties 3.1.1.-3.1.13, .9.2.3. punktus pareiga atlikti visus veiksmus, susijusius su sutartinio darbo projektinės dokumentacijos derinimu su valstybė ar savivaldybės institucijomis turėjo atlikti atsakovas. 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2008 m. balandžio 2 d. atsakovas buvo informuotas apie darbų sustabdymą. Atsakovas savo rizika tęsė techninio projekto ruošimo darbus, samdė subrangovus ir tik 2008 m. rugpjūčio 25 d. su subrangovais pasirašė darbų sustabdymo aktus. UAB „BĄ investiciniai projektai” atsisakė priimti atsakovo pateiktus Projektavimo darbų sutartyje nenumatytus darbus, kurie pavadinti kaip „ruošiniai techniniam projektui”. Atsakovo pateikti darbai neturi vertės, nes esminės sąlygos ir statinio parametrai galėjo būti tik projektavimo darbų sąvade. Atsakovas kaip profesionalas pažeidė Projektavimo darbų sutarties 11.1. punkto įsipareigojimus, pagal kuriuos vykdytojas patvirtina, kad nėra jokių teisinių kliūčių, kurios trukdytų tinkamai įvykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Projektavimo darbų sutartis, remiantis Civilinio kodekso 6.203 str., nutrauktina dėl numatyto privalomo leidimo neišdavimo. Neišdavus projektavimo sąlygų sąvado ir nesant galimybės rengti techninio projekto, visi pirmosios, antrosios bei trečiosios stadijos darbai negali būti vykdomi, taip pat praranda bet kokią prasmę, kadangi buvo susitarta dėl galutinio rezultato - techninio projekto parengimo. Siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą pirmiausia turi būti gautos visos techninės sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad kilo ginčas dėl dviejų esminių aplinkybių: kuri iš šalių privalėjo gauti statybos leidimą ir, ar ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” dėjo visas būtinas sąlygas leidimui gauti. Šalys savo teises ir pareigas aptarė 2006 m. gruodžio 18 d. Projektavimo darbų sutartyje Nr. A352, kurios 3.1.4. punkte numatyta atsakovo pareiga paruošti dokumentus projektavimo sąlygų sąvado techniniam projektui ir priduoti savivaldybei veikiant pagal užsakovo suteiktą įgaliojimą. Sutarties 9.2.3. punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas atlikti visus veiksmus, susijusius su sutartinio darbo projektinės dokumentacijos derinimu su valstybės ar savivaldybės institucijomis, kai būtinas užsakovo (ieškovo) dalyvavimas ar jo valios išraiška, informuoti apie tai užsakovą, kuris šiuos veiksmus atliks ar suteiks vykdytojui (atsakovui) atitinkamus įgaliojimus. Pagal sutarties 9.1.1. punktą UAB „BĄ investiciniai projektai” įsipareigojo pateikti sutarties vykdymui būtinus dokumentus. Teismas, aiškindamas Projektavimo darbų sutartį, atsižvelgė į šalių veiksmų seką ir šalių pateiktų dokumentų (tarpusavio bei su savivaldybe, UAB „Eika” ir UAB „Vilniaus vandenys” vykusio susirašinėjimo laiškų) turinį. Prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pateikė pats ieškovas (užsakovas) UAB „BĄ investiciniai projektai”. Teismas padarė išvadą, kad pagal Projektavimo darbų sutartį Nr. A352 šalys konkrečiai nesusitarė, jog atsakovas IĮ „K. S. architektūros studija” konkrečiai įgaliojama kreiptis gauti projektavimo sąlygų sąvadą ar statybos leidimą. Šalys susitarė, kad gali būti išduotas atskiras įgaliojimas, tačiau toks įgaliojimas nebuvo išduotas, todėl projektavimo sąlygų sąvadą (leidimą) privalėjo gauti pats užsakovas UAB „BĄ investiciniai projektai”. Ieškinio reikalavimą Projektavimo darbų sutartį nutraukti teismine tvarka dėl leidimo neišdavimo Civilinio kodekso 6.203 str. 1 d. numatytu pagrindu bei taikyti dvišalę restituciją teismas laikė nepagrįstu. Nurodė, kad byloje esminę reikšmę turi vertinimas, ar leidimo (projektavimo sąlygų sąvado) gavimui UAB „BĄ investiciniai projektai” dėjo būtinas pastangas. Konstatavo, kad pagal šalių pateiktus susirašinėjimo dokumentus, atsakovo K. S. ir liudytojos T. S. parodymus nustatyta, jog vykdant projektavimo darbus šalys iki 2008 m. balandžio mėnesio intensyviai bendradarbiavo, keitėsi informacija ir pats ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” (užsakovas) rūpinosi žemės sklypo detaliojo plano keitimu, projektavimo sąlygų sąvado gavimu, o atsakovas teikdavo užsakovui paruoštus projekto dokumentus. Ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” priėmė atsakovo atliktus pirmųjų dviejų (priešprojektinių pasiūlymų ir projektinių pasiūlymų) stadijų projektavimo darbus kaip atliktus tinkamai ir už juos pilnai atsiskaitė. Projektavimo sąlygų sąvado gavimas sustojo dėl to, kad, ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” nesusitarė su UAB „Eika” dėl prisijungimo prie UAB „Eika” lėšomis nutiestų ir valdomų vandentiekio ir nuotekų tinklų sąlygų. Teismas, vertindamas UAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Eika” susirašinėjimą, padarė išvadą, kad sutikimo nedavimą nulėmė ekonominės priežastys - UAB „BĄ investiciniai projektai” nepavyko susiderėti dėl investicijų į UAB „Eika” tiesiamus tinklus dydžio (kainos). Nesant tinklų atkarpos valdytojo UAB „Eika” sutikimo, leidimą (projektavimo sąlygų sąvadą) išduodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija objektyviai neturėjo galimybės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dalyje dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų. UAB „BĄ investiciniai projektai” turėjo galimybę be trečiųjų asmenų sutikimo jungtis prie toliau esančių UAB „Vilniaus vandenys” tinklų, tačiau taip pat dėl ekonominių priežasčių (didelės darbų kainos) neteikė patikslinto prašymo gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Teismas sprendė, kad UAB „BĄ investiciniai projektai” nedėjo visų būtinų pastangų leidimo gavimui ir savo veiklą dėl leidimo gavimo nutraukė dėl ekonominių priežasčių. Užtrukus projektavimo sąlygų gavimui, ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” 2007 m. lapkričio 26 d. raštu leido atsakovui rengti techninį projektą tik toje apimtyje, kiek yra aiškios rengimo sąlygos, t.y. kiek nėra rizikos, kad po sąlygų gavimo teks atlikti pataisymus, 2008 m. balandžio 2 d. raštu nurodė sustabdyti techninio projekto rengimą, nes neišduotas projektavimo sąlygų sąvadas, 2008 m. balandžio 11 d. raštu grąžino atsakovui brėžinius. Ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” sutiko, kad atsakovas už sumokėtą 214 500 Lt avansą tęstų projektavimo darbus, patirdamas išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, atsakovams priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovui nepateikus leistinos formos įrodymų - pateikti tik mokėjimo pavedimai, o pasirašytos dokumento reikalavimus atitinkančios sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų ataskaita nepateiktos, atsakovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovų prašymą grąžinti sumokėtą 5 812 Lt žyminį mokestį motyvuodamas tuo, kad reikalavimo teisę, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys priteisti piniginį reikalavimą UAB „Karaliaučiaus grupė” naudai turi UAB „Karaliaučiaus grupė”, o ne bankrutuojanti UAB „BĄ investiciniai projektai”.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas BUAB „BĄ investiciniai projektai” apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir nutraukti 2006 m. gruodžio 18 d. Projektavimo darbų sutartį; priteisti apeliantui UAB „BĄ investiciniai projektai” jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakomybė už projektavimo sąlygų sąvado išdavimą, sutinkamai su Projektavimo darbų sutartimi, teko atsakovui IĮ „K. S. architektūros studija”. Ši išvada darytina iš šių Projektavimo darbų sutarties nuostatų: Projektavimo darbų sutarties 3.1.4 p., numatančio atsakovo pareigą paruošti dokumentus projektavimo sąlygų sąvado techniniam projektui ir priduoti šiuos dokumentus savivaldybei ir Projektavimo darbų sutarties 9.2.3 p. nuostatomis, numatančiomis atsakovo IĮ „K. S. architektūros studija” pareigą paruošti dokumentus projektavimo sąlygų sąvado techniniam projektui ir priduoti savivaldybei veikiant pagal užsakovo suteiktą įgaliojimą. Tai, kad, atsakovui nevykdant jam pagal sutartį tenkančių įsipareigojimų dalį jų buvo priverstas atlikti ieškovas BUAB „BĄ investiciniai projektai”, nepakeičia iš Projektavimo sutarties kylančio jos šalių pareigų paskirstymo. BUAB „BĄ investiciniai projektai” įdėjo visas įmanomas pastangas tam, kad projektavimo sąlygų sąvadas būtų išduotas. Iš esmės sprendžiant dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio ir nuotekynės tinklų BUAB „BĄ investiciniai projektai” turėjo dvi galimybes: 1) jungtis prie UAB „Eika” anksčiau suprojektuotų vandentiekio tinklų; 2) jungtis prie centralizuotų, miestui priklausančių vandentiekio ir nuotekynės tinklų. Pirmuoju atveju prisijungimas prie UAB „Eika” priklausančių vandentiekio ir nuotekynės tinklų būtų reiškęs ypatingai didelius papildomus kaštus BUAB „BĄ investiciniai projektai” (kaip matyti iš į bylą pateikto susirašinėjimo su UAB „Eika”, už prisijungimą prie šių tinklų BUAB „BĄ investiciniai projektai” būtų turėjęs sumokėti daugiau kaip 500 000 Lt). Tokių nepagrįstų, iš anksto nesuplanuotų išlaidų priskyrimas UAB „BĄ investiciniai projektai”, iš esmės padidėjus sutarties įvykdymo kainai, vertintinas kaip esminis sutarties vykdymo suvaržymas (CK 6.204 str.), esantis savarankišku pagrindu kreiptis dėl Projektavimo sutarties nutraukimo teismo tvarka. Reikalavimas, kad ieškovas BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir toliau vykdytų sutartį prisiimdamas tokius nepagrįstus nuostolius, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), ypatingai atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovas, kuris yra projektavimo darbų profesionalas, privalėjo tokius galimus nuostolius įvertinti ir apie tai įspėti ieškovą BUAB „BĄ investiciniai projektai”. Tuo tarpu prisijungimas prie miesto tinklų šiuo atveju taip pat nebuvo įmanomas, kadangi miesto tinklai apskritai nėra nutiesti. Kaip matyti iš į bylą pateikto susirašinėjimo su UAB „Vilniaus vandenys”, šiuo metu jokie vandentiekio ir nuotekynės tinklai greta sklypo ne tik kad nėra nutiesti (UAB „Vilniaus vandenys” 2009 m. gruodžio 14 d. raštas), bet ir nėra aišku, kada jie galėtų būti ar bus nutiesti. Atsakovas IĮ „K. S. architektūros studija” privalėjo numatyti šias galimas kliūtis išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau veikdamas neapdairiai ir nerūpestingai bei aplaidžiai vykdydamas iš Projektavimo darbų sutarties kylančias pareigas, to nepadarė, taip pat nedėjo jokių pastangų tam, kad būtų pašalintos vykdant sutartį iškilusios kliūtys, nors tai padaryti jį įpareigojo tiek Projektavimo darbų sutarties nuostatos, tiek Civilinio kodekso normos, reglamentuojančias bendrąsias šalių sutartines teises ir pareigas (CK 6.200 str.). Neprofesionalų atsakovo požiūrį į atliekamus darbus ir pernelyg didelę toleruojamą riziką rodo ir tas faktas, kad projektuoti komercinės ir gyvenamosios paskirties statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovas ėmėsi kuomet žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis buvo žemės ūkio. Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad susiklostė situacija, kai šalys iki šiol nenutraukė Projektavimo darbų sutarties, bet tik sustabdė jos vykdymą. Projektavimo darbų sutartis nutrauktina vadovaujantis Civilinio kodekso 6.203 str. Iškėlus UAB „BĄ investiciniai projektai” bankroto bylą, tolimesnis Projektavimo darbų sutarties vykdymas tapo objektyviai neįmanomas nepriklausomai nuo sutarties šalių valios, todėl atsakovui IĮ „K. S. architektūros studija” kyla pareiga grąžinti avansą už trečios stadijos projektavimo darbus, kurie realiai nebuvo pradėti atlikti ir užsakovui UAB „BĄ investiciniai projektai” nebuvo perduoti ir dėl objektyviu priežasčių negalės būti tęsiami. Priešingas aiškinimas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) ir sudarytų sąlygas nepagrįstam atsakovo IĮ „K. S. architektūros studija” praturtėjimui (CK 6.237 str.).

Ieškovas UAB „Karaliaučiaus grupė” apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir subsidiariai priteisti iš atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. 214 500 Lt sumokėto avanso ir 26 121,99 Lt palūkanų; priteisti apeliantui UAB „Karaliaučiaus grupė” jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; grąžinti ieškovui UAB „Karaliaučiaus grupė” už ieškinio pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Ieškiniu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” reiškė du savarankiškus materialinius reikalavimus - priteisti iš atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. pagal 2006 m. gruodžio 18 d. sudarytą Projektavimo darbų sutartį Nr. A352 sumokėtą avansą bei nutraukti Projektavimo darbų sutartį. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl vieno iš pareikštų reikalavimų, t.y. dėl reikalavimo dėl Projektavimo darbų sutarties nutraukimo, o pareikšto reikalavimo dėl avanso ir nuo avanso sumos priskaičiuotų palūkanų priteisimo iš viso nevertino ir dėl jo nepasisakė. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 7 p., tai, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas IĮ „K. S. architektūros studija” privalo grąžinti ieškovo BUAB „BĄ investiciniai projektai” sumokėtą avansą nepriklausomai nuo teismo sprendimo Projektavimo darbų sutarties nutraukimo klausimu, kadangi iki Projektavimo darbų sutarties pasibaigimo atsakovas IĮ „K. S. architektūros studija” neatliko darbų už kuriuos buvo sumokėtas avansas. Trečiosios stadijos darbus pagal sutartį atsakovas II „K. S. architektūros studija” galėjo atlikti tik po to, kai įstatymu nustatyta tvarka būtų gautas projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame apibrėžiami esminiai inžineriniai, architektūriniai ir kt. būsimo statinio sprendiniai. Nesant išduoto šio dokumento, statinio techninio projekto rengimas yra absoliučiai beprasmis, kadangi derinant projektavimo sąlygų sąvadą galimos esminės jo korekcijos, kurios sąlygoja ir techninio projekto esminius pakeitimus. Tai, kad tolimesnis darbu atlikimas nesant projektavimo sąlygų sąvado yra negalimas pripažino ir atsakovas II „K. S. architektūros studija”, sustabdydamas darbus su subrangovais pagal projektavimo darbų sutartis. Pradėdamas trečiosios projektavimo darbų stadijos, t.y. techninio projekto rengimo darbus nesant išduoto projektavimo sąlygų sąvado, atsakovas IĮ „K. S. architektūros studija” veikė savo rizika, prisiimdamas su tokių darbų atlikimu susijusius nuostolius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių trečios stadijos darbų pagal Projektavimo sąlygų sąvadą perdavimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė techninio projekto, kuriame būtų visos pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 privalomos jo sudėtinės dalys, o atsakovo pateikti dokumentai, kuriuos pats atsakovas įvardija „ruošiniais techniniam projektui”, neatitinka techniniam projektui keliamų kokybės ir turinio reikalavimų. Akivaizdu, kad tokių įrodymų net ir negali būti, kadangi trečiosios stadijos darbai objektyviai negalėjo būti atliekami nesant išduoto projektavimo sąlygų sąvado. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareikšto prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Iškėlus vienai iš šalių bankroto bylą, teismas privalo spręsti dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 83 str.). Kita vertus, net ir tuo atveju, jei dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir būtų pagrindo spręsti vadovaujantis tuo, kuris iš ieškovų pareiškė byloje turtinį, o kuris - neturtinį reikalavimą, teismas privalėjo grąžinti žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už neturtinį reikalavimą dėl Projektavimo darbų sutarties nutraukimo.

Atsakovai IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovų UAB „Karaliaučiaus grupė” ir BUAB „BĄ Investiciniai projektai” atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas - 3 450 Lt. Nurodo, kad išlaidų už advokato pagalbą dydį patvirtinantys įrodymai teismo posėdyje buvo priimti ir prijungti prie bylos, o teismas nekėlė jų atitikimo/neatitikimo formos reikalavimams klausimo. Teisės aktai nenurodo pareigos pasirašyti sąskaitos-faktūros ar ataskaitos, todėl nesant abejonių, toks reikalavimas laikytinas pertekliniu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. išvardinti apskaitos dokumentų rekvizitai. To paties straipsnio 8 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 d. 6 p. nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai, o būtent: asmens(-ų), kuris(-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas(-ai) arba pirmoji(-osios) vardo(-ų) raidė(-ės), pavardė(-ės), parašas(-ai) ir pareigos, neprivalomi PVM sąskaitai-faktūrai. Taigi teismui pateiktos nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros teismo nepagrįstai nelaikytos įrodymu. Teismui buvo pateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai - tinkamai patvirtinti (su banko originaliais antspaudais) apmokėjimo faktą patvirtinantys mokėjimo pavedimai, PVM sąskaitos-faktūros bei ataskaitos. Visus minėtus dokumentus yra būtina vertinti kaip visumą. Minėtų dokumentų analizė leidžia teigti, kad jie neprieštarauja vienas kitam, todėl teismui nėra pagrindo jais nesivadovauti. Civilinio proceso kodekso 270 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma teismo išvada dėl ieškinio ir (ar) priešieškinio išsprendimo, 3 p. - kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamu atveju rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje teismas visiškai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį reikalavimą jis aptarė motyvuojamojoje sprendimo dalyje, tuo pažeisdamas minėtą teisės normą.

Atsiliepimas

Ieškovai BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” atsiliepimais į atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad iš apeliantų pateiktų mokėjimo pavedimų nebuvo galima nustatyti, kad apeliantų išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo realiai patirtos, todėl apeliantų apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Išrašytos sąskaitos-faktūros patvirtina, jog gautos arba gautinos sumos buvo realiai įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Jeigu lėšos buvo pervestos be sąskaitos-faktūros, jos buhalterinėje apskaitoje figūruoja kaip avansas ir už jas turi būti suteiktos paslaugos arba šios lėšos turi būti grąžintos. Todėl atsakovams teismui nepateikus sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimo nurodymai, nėra aišku, ar pervestos lėšos buvo realiai įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nebus grąžintos apeliantams.

Ieškovas BUAB „BĄ investiciniai projektai” atsiliepime į ieškovo UAB „Karaliaučiaus grupė” apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Ieškovas UAB „Karaliaučiaus grupė” atsiliepime į ieškovo BUAB „BĄ investiciniai projektai” apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsakovai IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. atsiliepimu į ieškovų BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų BUAB „BĄ investiciniai projektai” ir UAB „Karaliaučiaus grupė” apeliaciniai skundai atmestini.

Atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl ieškovo BUAB „BĄ investiciniai projektai” apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su BUAB „BĄ investiciniai projektai” apeliacinio skundo argumentu, kad atsakomybė už projektavimo sąlygų sąvado išdavimą pagal sutartį teko atsakovui. Pirmos instancijos teismas, aiškindamas 2006 m. gruodžio 18 d. Projektavimo darbų sutarties 3.1.4 p. bei 9.2.3 p. nuostatas (1 t., 11-16 b.l.), pagrįstai konstatavo, kad šalys konkrečiai nesusitarė, jog atsakovas yra įgaliojamas kreiptis gauti projektavimo sąlygų sąvadą ar statybos leidimą. Šalys susitarė, kad gali būti išduotas atskiras įgaliojimas, tačiau toks įgaliojimas nebuvo išduotas, todėl projektavimo sąlygų sąvadą privalėjo gauti pats užsakovas UAB „BĄ investiciniai projektai”. Apeliantas šiam teismo teiginiui paneigti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, minėta teismo išvada visiškai atitinką faktinę situaciją, kai nesant konkretaus įgaliojimo pats ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, o pastaroji institucija visą informaciją, susijusią su projektavimo sąlygų sąvado rengimu, teikė tiesiogiai ieškovui (1 t., 69-70, 72 b.l.). Tokie ieškovo veiksmai taip pat visiškai atitinka ir projektavimo darbų sutarties 9.1.1. p., kuriame buvo numatyta jo pareiga pateikti vykdytojui privalomuosius dokumentus, reikalingus sutartyje aptartam darbui atlikti. Ieškovo privalomų pateikti dokumentų sąrašas ir grafikas numatytas sutarties priede Nr. 3 (2 t., 79-80 b.l.). Pagal šį sutarties priedą ieškovas buvo įsipareigojęs per 30 kalendorinių dienų po projektinių pasiūlymų patvirtinimo pateikti projektavimo sąlygų sąvadą techniniam projektui. Analogiška pareiga numatyta būtent ieškovui ir pagal galiojančius teisės aktus (STR 1.05.07:2002 statinio projektavimo sąlygų sąvado 10 p.), būtent statytojas (ieškovas) yra atsakingas ir pateikia prašymą bei kitus reikalingus dokumentus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog dar 2009 m. liepos 14 d. IĮ „K. S. architektūros studija” kreipėsi į teismą su ieškiniu BUAB „BĄ investiciniai projektai“ dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1871-431/2011) ieškovo ieškinį pilnai patenkino, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB „BĄ investiciniai projektai“ apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 12 d. priėmė nutartį (civilinėje byloje Nr. 2A-1184/2012), kuria Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad ir šioje nagrinėjamoje byloje aptariamas projektavimo sąlygų sąvadas neišduotas dėl BUAB „BĄ investiciniai projektai“ kaltės. Nustatė, kad pagal sutarties 9.1.1. p. BUAB „BĄ investiciniai projektai“ įsipareigojo pateikti IĮ „K. S. architektūros studija” privalomuosius sutarties priede Nr. 3 išvardintus dokumentus, įskaitant projektavimo sąlygų sąvadą techniniam projektui per 30 kalendorinių dienų po projektinių pasiūlymų patvirtinimo. Projektiniai pasiūlymai buvo patvirtinti 2007 m. liepos 13 d. pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau projektavimo sąlygų sąvado BUAB „BĄ investiciniai projektai“ IĮ „K. S. architektūros studija” nepateikė, dėl to IĮ „K. S. architektūros studija” negalėjo atlikti trečios stadijos darbų ir gauti apmokėjimą. Teismas įvertinęs šalių veiksmus konstatavo, kad minėtos BUAB „BĄ investiciniai projektai“ pareigos neįvykdymas yra esminis sutarties pažeidimas ir remdamasis tuo nutraukė šalių sudarytą projektavimo darbų sutartį nuo 2009 m. liepos 9 d. bei priteisė IĮ „K. S. architektūros studija” naudai 149 284,87 Lt skolos už atliktus darbus, 32 176 Lt delspinigių, 96 262,38 Lt nuostolių atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėtoje byloje savo prievolės pateikti IĮ „K. S. architektūros studija” projektavimo darbų sąvadą BUAB „BĄ investiciniai projektai“ neneigė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakomybė už projektavimo sąlygų sąvado išdavimą pagal sutartį teko atsakovui.

Apeliantas taip pat nepagrįstai siekia nutraukti sutartį Civilinio kodekso 6.203 str. 1 d. pagrindu. Minėtas straipsnis numato galimybę nutraukti sutartį, jeigu per nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, - per protingą terminą privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį. Apeliantas negalėjimą vykdyti sutartį sieja su projektavimo sąlygų sąvado neišdavimu. Tačiau projektavimo sąlygų sąvado neišdavimas sąlygotas paties ieškovo veiksmų/neveikimo. Ginčas šioje dalyje kilo dėl techninių sąlygų prisijungimui prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tokį savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad sprendžiant dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio ir nuotekynės tinklų jis turėjo dvi galimybes: jungtis prie UAB „Eika” anksčiau suprojektuotų vandentiekio tinklų, kas reikštų didelius papildomus ir iš anksto nesuplanuotus kaštus arba jungtis prie centralizuotų, miestui priklausančių vandentiekio ir nuotekynės tinklų, kas taip pat nebuvo įmanoma, kadangi miesto tinklai apskritai nėra nutiesti. Apeliantas bando perkelti šių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką atsakovui, teigdamas, kad jis, kaip projektavimo darbų profesionalas, privalėjo tokius galimus nuostolius įvertinti ir apie tai įspėti ieškovą. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, kadangi į bylą nėra pateiktas joks tarp šalių sudarytas susitarimas, kurio pagrindu atsakovas būtų įsipareigojęs atlikti tokio pobūdžio finansinio naudingumo vertinimą. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas UAB „BĄ investiciniai projektai” yra profesionali (daugiau negu 10 metų veiklą vykdanti) nekilnojamojo turto projektų vystymu užsiimanti bendrovė, todėl prieš pradedama komercinių ir gyvenamosios paskirties statinių komplekso statybos projekto įgyvendinimą turėjo galimybę įvertinti prisijungimo prie miesto bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų kaštus bei viso projekto ekonominį naudingumą. Todėl taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad atsakovas privalėjo numatyti galimas kliūtis, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad neprofesionalų atsakovo požiūrį į atliekamus darbus ir pernelyg didelę toleruojamą riziką rodo ir tas faktas, kad projektuoti komercinės ir gyvenamosios paskirties statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovas ėmėsi kuomet žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis buvo žemės ūkio. Siekdamas pagrįsti šį teiginį, apeliantas kartu su ieškiniu pateikė 2009 m. spalio 28 d. išrašą su istorija iš Nekilnojamojo turto registro bendrą keturiems sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) (1 t., 22-23 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiame išraše pažymėta, jog kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. gegužės 10 d., o [X] ženklinimas patvirtina, jog išrašo spausdinimo dieną šis įrašas nebegaliojo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančia medžiagą, pažymi, kad paties apelianto pateiktoje atsakovui 2006 m. gruodžio 18 d. projektavimo užduotyje (2 t., 83-89 b.l.) bei kituose dokumentuose (sklypo detaliajame plane (2 t., 90-100 b.l.); 2007 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme (2 t., 101-103 b.l.); 2007 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme (2 t., 104-106 b.l.), 2007 m. rugpjūčio 23 d. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime, kuriame pažymėta, jog kadastro duomenų fiksavimo data 2007 m. sausio 31 d. (2 t., 107-108 b.l.)) nurodyta, jog sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Taigi sutarties sudarymo bei vykdymo metu apeliantas pateikė atsakovui dokumentus, kuriuose aiškiai buvo nurodyta projektavimo objektu pasirinkto žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas. Apelianto teiginiai dėl kitokios šio žemės sklypo paskirties bei naudojimo būdo yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, būdamas profesionaliu statytoju, siekiančiu pelno iš vykdomo projekto nebūtų rizikavęs ir inicijavęs projektinius darbus, jeigu žemės sklype nebūtų įmanoma vykdyti komercinės paskirties objektų statybos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad tenkinti apelianto BUAB „BĄ investiciniai projektai” apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl ieškovo UAB „Karaliaučiaus grupė” apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto UAB „Karaliaučiaus grupė” teiginiu, kad pirmos instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad sprendime teismas pasisakė tik dėl vieno iš pareikštų reikalavimų, o pareikšto reikalavimo dėl avanso ir nuo avanso sumos priskaičiuotų palūkanų priteisimo iš viso nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad reikalavimas sutartį nutraukti teismine tvarka dėl leidimo neišdavimo Civilinio kodekso 6.203 str. 1 d. pagrindu bei taikyti dvišalę restituciją nepagrįstas. Teismas taip pat pasisakė ir dėl atsakovo veiksmų rengiant techninį projektą teisėtumo, nurodydamas, kad pats ieškovas 2007 m. lapkričio 26 d. raštu (1 t., 26 b.l.) leido atsakovui rengti techninį projektą tik toje apimtyje, kiek yra aiškios rengimo sąlygos, t.y. kiek nėra rizikos, kad po sąlygų gavimo teks atlikti pataisymus, taigi ieškovas sutiko, kad atsakovas už sumokėtą 214 500 Lt avansą tęstų projektavimo darbus, patirdamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neatliko ir neperdavė užsakovui jokių trečiosios stadijos darbų pagal projektavimo darbų sutartį, todėl sumokėtas avansas turi būti grąžintas. Projektavimo darbų sutarties nuostatos nesiejo atsakovo pareigos pradėti trečios stadijos darbus tik gavus projektavimo sąlygų sąvadą, ką patvirtina paties ieškovo veiksmai. Kaip jau minėta 2007 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė atsakovui raštą (1 t., 26 b.l.), kuriuo atsakovui buvo leista rengti projektą toje apimtyje, kiek yra aiškios jo rengimo sąlygos. 2007 m. lapkričio 6, 7 d., gruodžio 21 d. ieškovas faksu atsakovui persiuntė: paraišką šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti; UAB „Vilniaus energija” technines sąlygas objekto prijungimui prie Vilniaus šilumos tinklų sistemos Nr. 07202; telekomunikacijų tinklo elementų projektavimo sąlygas Nr. 1-1626/2007; paraišką telekomunikacijų paslaugų teikimo projektavimo sąlygoms gauti; AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono technines sąlygas Nr. 20/7/0843; elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paraišką; UAB „Grinda” technines sąlygas Nr. 07/251 (lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Vilniaus mieste; paraišką infrastruktūros projektų skyriui rengti susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas; susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. 4120; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento infrastruktūros skyriaus technines sąlygas Nr. 4120; sutarties projektą prie „Administracinis pastatas su gyvenamosioms patalpomis: (duomenys neskelbtini)” susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 4120; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento raštą su UAB „Vilniaus vandenys” raštu Nr. 6-2774/1.21-a dėl techninių sąlygų objekto „Administracinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis: (duomenys neskelbtini)” (2 t., 109-127 b.l.). Šių dokumentų gavimas atsakovui leido pradėti trečios stadijos darbus. Atsižvelgiant į išdėstytą negalima teigti, jog ieškovo prašymu atliktas techninio projekto ruošinių parengimas pagal paties ieškovo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka išduotas projektavimo sąlygas buvo atliktas savavališkai, savo rizika ir žinant, kad projektavimo sąlygų sąvadas gali būti neišduotas.

Ieškovas BUAB „BĄ investiciniai projektai“ neginčija, kad gavo pagal jo rašytinį nurodymą parengtus ruošinius techniniam projektui, tačiau atsisakė juos priimti. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad darbų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais - darbų priėmimo-perdavimo aktais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi priėmimo-perdavimo aktas negali būti laikomas vienintele teisėta priemone įrodyti atliktų darbų perdavimą. Tokia situacija leistų užsakovui piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai nepriimti užsakytų ir atliktų darbų, būtent todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir tai nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Taigi darytina išvada, kad, reikalavimas sumokėti už faktiškai atliktus darbus nutraukiant rangos sutartį yra besąlyginis, t.y. nesiejamas su užsakovo valia priimti arba nepriimti atliktus darbus, jis siejamas tik su nutraukimo dienai faktiškai atliktų darbų apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atlikti ieškovo pavedimu, todėl ieškovui kyla pareiga apmokėti už jų atlikimą. Atsakovas, įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, grąžinti avanso neprivalo, jis privalėtų grąžinti avansą tik įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

Taip pat pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1871-431/2011 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu IĮ „K. S. architektūros studija” naudai iš BUAB „BĄ investiciniai projektai“ priteista 149 284,87 Lt skola už atliktus darbus pagal Projektavimo darbų sutartį, taip pat 32 176 Lt delspinigiai bei 96 262,38 Lt nuostolių atlyginimas. Spręsdamas dėl skolos dydžio, teismas konstatavo, kad byloje nenuginčytas IĮ „K. S. architektūros studija” skaičiavimas 2009 m. liepos 9 d. buhalterinėje pažymoje „Projektavimo darbų sutarties A352 trečiosios projektavimo darbų stadijos pelningumo skaičiavimas“, pagal kurį darbų faktiškai atlikta už 363 784,87 Lt, iš kurių yra sumokėtas 214 500 Lt avansas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstu IĮ „K. S. architektūros studija” reikalavimą priteisti 149 284,87 Lt skolos.

Apeliantas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 83 str., apeliaciniu skundu taip pat prašo grąžinti jam už ieškinio pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyto straipsnio nuostatos apeliantui UAB „Karaliaučiaus grupė” šiuo atveju negali būti taikomos, kadangi jis neatitinka nei vieno Civilinio proceso kodekso 83 str. nurodyto kriterijaus, kurio pagrindu galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tenkinti apelianto UAB „Karaliaučiaus grupė” apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” ir K. S. apeliacinio skundo argumentų

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų atstovė adv. Jūratė Matonienė 2011 m. gegužės 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus ir teismas juos pridėjo prie bylos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovai nepateikė leistinos formos įrodymų, pagrindžiančių jo atstovavimo išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai pateikė teismui ne tik nepasirašytas išankstines sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų ataskaitas (1 t., 172-175 b.l.), tačiau ir tinkamai banko antspaudu bei tarnautojo parašu patvirtintus mokėjimo nurodymus (1 t., 176-178 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju teisės aktai nenurodo pareigos pasirašyti sąskaitos-faktūros ar ataskaitos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. išvardinti apskaitos dokumentų rekvizitai. To paties straipsnio 8 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 d. 6 p. nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai, o būtent: asmens(-ų), kuris(-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas(-ai) arba pirmoji(-osios) vardo(-ų) raidė(-ės), pavardė(-ės), parašas(-ai) ir pareigos, neprivalomi PVM sąskaitai-faktūrai. Taigi pateiktos nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros teismo nepagrįstai nelaikytos įrodymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tinkami, patirtas išlaidas pagrindžiantys, dokumentai, jie neprieštarauja vienas kitam, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jais nesivadovauti.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei ginčo pobūdį, atsakovus atstovavusios advokatų J. Matonienės, G. Makšimo ir partnerių profesinės bendrijos „In Corpore“ atliktus procesinius veiksmus – paruoštus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, darytina išvada, jog atsakovų prašoma priteisti išlaidų advokatų pagalbai apmokėti suma (3 450 Lt) yra objektyvi ir teisingai atlyginanti realiai advokatų patirtas darbo (intelekto) ir laiko sąnaudas, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir lygiomis dalimis priteisti iš ieškovų UAB „Karaliaučiaus grupė” (į.k. 300971626) ir BUAB „BĄ Investiciniai projektai” (į.k. 125481051) atsakovų IĮ „K. S. architektūros studija” (į.k. 124038578) ir K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas - 3 450 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Konstantinas Gurinas Kazys Kailiūnas