- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-115-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40509-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- R. B., J. Š., J. V.
- Ieškovas
- N. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Š., B. N., UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Šiaulių bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovams J. Š., R. B., J. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys byloje D. Š., B. N., UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Šiaulių bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstoliai D. M., A. S., M. D., A. N., D. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių teisinių pasekmių. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: 1) nustatyti, kad prievolė R. B. pagal 2012-04-12 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 2278) yra solidari J. Š. ir N. Š. prievolė; 2) nustatyti, kad prievolė R. B. pagal 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. gruodžio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. papildomus susitarimus prie 2012 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 2278) yra asmeninė J. Š. prievolė; 3) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarės R. S. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. 4242; 4) nustatyti, kad prievolė J. V. pagal 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį vekselį ir jo pagrindu išduotą Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4554) yra asmeninė J. Š. prievolė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolės D. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003.
Atsakovas R. B. pateikė prašymą antstolės D. M. vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003 pakeisti į siauresnės apimties laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės D. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003, leidžiant antstolei D. M. užbaigti hipotekos kreditoriui R. B. įkeisto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), varžytynes, gauti už atitinkamą išvaržytą turtą lėšas iš varžytynių laimėtojo, pasirašyti atitinkamo turto pardavimo iš varžytynių aktą bei iš išvaržyto turto gautų sumų išieškoti lėšas, tame tarpe skolą, procesines palūkanas ir vykdymo išlaidas, hipotekos kreditoriaus R. B. naudai ir atlikti kitus su šiais leidimais neatsiejamai susijusius vykdymo veiksmus. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra neproporcinga bei neatitinka ekonomiškumo reikalavimo, taip pat prieštarauja hipotekos instituto esmei, todėl yra pagrindas ją pakeisti, sustabdant ne visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, o tik vykdymo veiksmus, susijusius su kitais asmenimis nei hipotekos kreditoriumi. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodo, jog ginčija Alytaus m. 2 notarų biuro notarės R. S. atliktą 2015 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4242, tačiau ieškovė nepateikė visiškai jokių argumentų, todėl toks reikalavimas prima facie įvertinus argumentus bei įrodymus yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, ieškovė praleido skundo dėl notarinių veiksmų padavimo terminą ir jis negali būti atnaujinamas. Išdavus naują vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad nesumokėta skola, užtikrinta turto hipoteka (ką ieškovė pripažįsta), būtų išieškoma iš to paties įkeisto turto, nepaisant to, kam priklausytų turtas ir kas būtų pripažintas skolininku. Esamos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su ieškovės teisių ir interesų užtikrinimu, nes ieškovės atsakomybė įkeistu turtu išliks kaip bepasibaigtų ši santuokos nutraukimo byla, t.y. nepaisant to, kam būtų priskirtos prievolės R. B. atžvilgiu ir kam būtų priskirtas tų prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas.
Šalies argumentai
Antstolė D. M. sutiko su atsakovo R. B. prašymu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad didžioji dalis prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui yra įkeista hipoteka, kilmė nėra ginčijama, ieškovei pripažįstant, jog tai yra solidari sutuoktinų prievolė. Vien ši aplinkybė lemia būtinybę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones suteikiant teisę baigti varžytinių procedūrą.
Atsakovas J. V. neprieštaravo pateiktam prašymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymo argumentus sprendė, kad didžiąja dalimi nurodomų argumentų atsakovas motyvavo savo atskirąjį skundą dėl 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi spręsdamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo klausimą įvertino šiuos atsakovo R. B. argumentus ir nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reikalingos tam, jog būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nes tęsiant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje lėšos gautos pardavus turtą iš varžytinių būtų paskirstytos kreditoriams, nors teismas priimdamas sprendimą santuokos nutraukimo byloje turi tas lėšas padalinti. Pažymėjo, kad šioje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl santuokos metu įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalinimo tarp sutuoktinių. Turtą pardavus, teismas privalo padalinti gautas lėšas. Teismui patenkinus atsakovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, šios lėšos bus perduotos jam, tokiu atveju teismo sprendimo vykdymas – lėšų gautų iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo padalinimas tarp sutuoktinių taptų nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad gautų lėšų padalinimas teismo sprendimu neturės įtakos jų išmokėjimui hipotekos kreditoriui, o dėl patirtų nuostolių, jei tokių būtų, atsakovas R. B., turi teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į tai, kad patikslintu ieškiniu, ieškovė prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, teismas sprendė, jog jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje negali būti tęsiami.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nemotyvuota, nepasisakyta dėl esminių R. B. pareikšto prašymo pagrindų atmetimo, t.y. neatskleista ir neišnagrinėta ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių esmė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. B. įkeisto turto pardavimo pajamos turi būti padalintos sutuoktiniams. Hipoteka įkeisto turto perleidimo pajamos pirmąja eile priklauso hipotekos kreditoriui, todėl jų padalinimas skolininkams nėra galimas ir atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant įvykdyti sprendimą – padalinti hipotekos kreditoriui priklausančias turto pardavimo lėšas sutuoktiniams, yra neteisėtas. Juo labiau negali vykti laisvas turto pardavimas bylos metu, nes jau yra įvykusios varžytynės ir jos nėra nuginčytos (sustabdytas tik lėšų sumokėjimas ir nuosavybės perdavimas), o laikinosiomis apsaugos priemonėmis vykdymo veiksmai sustabdyti. Teismas neturėtų sustabdyti visų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, o tik sustabdyti lėšų išmokėjimą kreditoriams iš varžytynėse parduoto turto, kadangi sustabdžius visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nėra įmanomas joks lėšų gavimas iš įkeisto turto. Kadangi iš hipoteka įkeisto turto pardavimo lėšos visų pirma priklauso hipotekos kreditoriui, tarp sutuoktinių gali būti padalintos tik likusios laisvos patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus lėšos, o hipotekos kreditoriui išmokėtų lėšų „priklausymas“ sutuoktiniams sprendžiamas kompensacijų būdu (kurio sutuoktinio asmeninė prievolė ar bendrosios prievolės ir panašiai). Teismas, atsisakydamas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą neatsižvelgė ir neįvertino R. B. argumentų, kad kaip bebūtų padalintas R. B. naudai įkeistas turtas ir juo užtikrintos prievolės tarp ieškovės ir atsakovo J. Š., ta apimtimi nepasikeistų reali ieškovės ir atsakovo J. Š. finansinė padėtis, nes iš įkeisto turto ir po santuokos nutraukimo būtų išieškota hipotekos kreditoriaus naudai pagal atitinkamas užtikrintas prievoles. Todėl nėra jokios prasmės taikyti dėl šių lėšų išmokėjimo hipotekos kreditoriui laikinąsias apsaugos priemones, nes tos lėšos nepriklauso sutuoktiniams ir turi būti išimtos iš jų turto balanso. Jeigu prievolės pagal papildomus susitarimus būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir ieškovei būtų priskirta jos prašoma dalis R. B. įkeisto turto, ieškovė atsakytų jai priklausančiu įkeistu turtu kaip svetimo turto hipotekos atveju (LR CK 4.195 str. 1 d.). Teismas ignoruoja faktą, kad pačias prievoles ieškovė pripažįsta, neginčija nei paskolos sutarčių, nei hipotekos sutarčių, jau yra įvykusios įkeisto turto varžytynės, hipoteka užtikrintas turtas jau turi aiškią realizavimo kainą ir aiškų hipotekos kreditoriaus reikalavimą bei jį patenkinus susidarysiantį lėšų iš turto realizavimo likutį. Ieškovė pripažįsta, kad didžiąja dalimi ieškovės ir atsakovo J. Š. prievolės R. B., užtikrintos sutuoktinių turto įkeitimu, yra solidariosios, todėl atitinkamoje dalyje stabdant vykdomąją bylą yra neproporcingai suvaržomos R. B. teisės. Ieškovė 2016 m. balandžio 7 d. patikslintu ieškiniu nurodo vienintelį sakinį dėl vykdomojo įrašo: „prašau panaikinti 20150818 Alytaus m. 2ojo notarų biuro notarės R. S. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4242”. Ieškinyje daugiau nėra nieko pasisakyta dėl vykdomojo įrašo ginčijimo faktinio ir/ ar teisinio pagrindo, todėl toks reikalavimas prima facie įvertinus argumentus bei įrodymus yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, ieškovė praleido skundo dėl notarinių veiksmų padavimo terminą ir jis negali būti atnaujinamas. Juo labiau, hipotekos sutartys, kuriomis ieškovės ir atsakovo turtas įkeistas R. B., yra galiojančios ir neginčijamos, todėl vykdomojo įrašo panaikinimas nepakeistų ieškovės atsakomybės ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atksirąjį skundą ieškovė N. Š. nurodė, kad pripažįsta 2012 m. balandžio 12 d. prisiimtą įsipareigojimą, pasirašytą notarės R. S. biure, Alytuje. Pažymėjo, kad papildomi Hipotekos lakštai yra ginčijami tik dėl sumos padidėjimo. Neturėdama informacijos nei iš J. Š., nei iš R. B., nei Alytaus m. notarės apie sumos padidėjimą, 2013 m. gegužės 10 d. ieškovė pasirašė įgaliojimą (metams) pratęsti 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašytą sutartį. Nurodė, kad nėra susijusi su J. Š. įmonėmis, nei jų turtu, nei valdymu. Nurodė, kad dėl praleistų terminų skundo dėl notarinių veiksmų pateikimui negali pasisakyti, nes dėl psichinės sveikatos būklės negeba nuosekliai, motyvuotai mąstyti. Ieškovė visiškai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos visomis (tame tarp ir 2016 m. birželio 30 d.) priimtomis nutartimis bei Vilniaus apygardos teismo 2016 birželio 14 d. priimta nutartimi. Ieškovės nuomone, kol nėra išspręsti klausimai dėl ginčijamų J. Š. prisiimtų kreditų, nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra išspręstas klausimas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo dalyvių, bei nėra teismo sprendimo dėl ir/ar abipusių įsipareigojimų mokėti palūkanas ieškovui. Vykdomajame įraše nurodyta suma yra 889994,99 EUR, o ne 579 240,03 EUR, todėl teismai ir turėtų išspręsti prievolių dydį, visų pasirašytų vekselių teisėtumą, peržiūrėti prisiimtų kreditų panaudojimą įmonėms. Jei būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemones, pirkėjas sumokėtų pinigus antstolių kontorai, kreditoriui būtų sumokėta visa suma, kuri yra ginčijama ieškovės, tai pažeistų ieškovės, teises.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė D. M. su juo sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstai varžančios hipotekos kreditoriaus teises į kuo greitesnį vykdomojo dokumento įvykdymą bei paneigiama hipotekos esmė. Pažymėjo, kad ieškiniu nereikalaujama panaikinti turto hipoteką, todėl bet kokiu atveju išieškojimas iš įkeisto turto bus vykdomas hipotekos kreditoriaus naudai pirmąja eile. Todėl net byloje ir nusprendus, kad dalies prievolės yra asmeninė J. Š. prievolė, ieškovė atsakytų jai priklausančiu turtu kaip svetimo turto hipoteka.
Atsakovas J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad neprieštarauja, jog esant teisiniam pagrindui atskirasis skundas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – vykdymo veiksmų sustabdymo apimties sumažinimo.
Bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2012 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį R. B. paskolino J. Š. ir N. Š. 2 000 000 Lt (579240,04 EUR) sumą. Ieškovė šį įsipareigojimą prašo pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Paskolos grąžinimui sutuoktiniai 2012 m. balandžio 12 d. sudarytu hipotekos įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. gruodžio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. papildomais susitarimais buvo padidintas prievolės dydis dar 1 000 000 Lt (289620,02 EUR) ir pratęstas prievolės įvykdymo terminas. Prievoles pagal minėtus papildomus susitarimus, kurių pagrindu buvo padidintas prievolės dydis dar 100000 Lt (289620,02 EUR), ieškovė prašo pripažinti J. Š. asmeninėmis prievolėmis. Šių papildomų susitarimų vykdymas buvo užtikrintas 2013 m. gegužės 13 d. hipotekos sutartimi ir 2014 m. gegužės 5 d. hipotekos sutartimi. Neįvykdžius nurodytų susitarimų, Alytaus m. 2 notaro biuras 2015 m. rugpjūčio 18 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 4242/2015 dėl 889994,99 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų J. Š. ir N. Š. išieškotojo R. B. naudai. Antstolė D. M., vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą bei Vilniaus m. 20 notaro biuro 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.4554/2014 dėl 758517,26 EUR skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. Š. išieškotojo naudai paskelbė skolininkams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pirmąsias varžytynes. Varžytynėms pasibaigus, 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymu vykdomosios bylos šalys informuotos, kad baigtose varžytinėse turtas išvaržytas už 1 100 000 EUR kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdė antstolės D. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi, minėtą nutartį paliko nepakeistą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, leidžiant užbaigti antstolei užbaigti hipotekos kreditoriui R. B. įkeisto žemės sklypo varžytines, gauti už išvaržytą turtą lėšas, pasirašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą bei iš gautų sumų išieškoti lėšas, tame tarpe skolą, procesines palūkanas ir vykdymo išlaidas, hipotekos kreditoriaus naudai.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).
Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad santuokos nutraukimo byloje pareikštas reikalavimas dėl iš varžytinių parduodamo turto padalijimo ir reikalavimas panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus miesto 2 – ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad yra hipotekos kreditorius, todėl nepriklausomai nuo bylos baigties ir sutuoktinių turto padalijimo būdo, hipoteka įkeistas turtas ir juo užtikrintos prievolės bus išieškomos apelianto naudai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi prasmės ir suvaržo apelianto kaip hipotekos kreditoriaus teises. Kolegija sutinka su apelianto argumentais.
Pažymėtina, jog hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius turi teisę inicijuoti išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto procedūrą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo (CK 4.192 str. 1 d.). Šia supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas hipoteka suvaržytą bendrą sutuoktinių turtą, įkeistą solidariajai prievolei užtikrinti, gali pripažinti abiejų sutuoktinių daline nuosavybe. Teisės normose taip pat nedraudžiama tokį hipoteka suvaržytą daiktą priskirti tik vieno iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, tačiau tokiu atveju buvusių sutuoktinių teisiniams santykiams taip pat turėtų būti taikomos ir daiktinės teisės normos. Kai hipoteka suvaržytas bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu atitenka vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio, praradusio nuosavybės teisę į įkeistą turtą, įkeisto turto hipoteka pasikeičia: iš praprastosios hipotekos ji tampa svetimo daikto hipoteka. Toks teisinis kvalifikavimas reikšmingas tuo, kad jeigu sutuoktinis, kuriam atiteko įkeistas turtas, įvykdo kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Vertinant ieškovės pareikštus reikalavimus, nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, bus sprendžiamas ir hipoteka įkeisto turto dalių vienam ar kitam sutuoktiniui priskyrimo klausimas, taip pat prievolių pagal 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. gruodžio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. papildomus susitarimus pobūdžio klausimas, t.y. ar tai asmeninė J. Š. prievolė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visa paskolos suma t.y. 889994,99 EUR yra užtikrinta įkeistu turtu, kuris išvaržomas sustabdytoje vykdomojoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutarčių ir hipotekos lakštų teisėtumas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju sumažinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą gali iš esmės pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi minėtų klausimų išsprendimas santuokos nutraukimo byloje iš esmės nekeičia fakto, kad iš hipoteka įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmiausia bus tenkinami hipotekos kreditoriaus R. B. kreditoriniai reikalavimai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas, iš esmės nenurodo jokių tokio reikalavimo pagrindimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos vertinimu, nustačius, kad R. B. yra sutuoktinių hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas pagal CPK 754 str. 1d. suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės bei tai, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra galimas įkeisto turto nuvertėjimas, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nesumažinus laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir sustabdžius vykdymo veiksmus pilna apimtimi iš esmės bus paneigta hipotekos instituto esmė ir neproporcingai suvaržomos apelianto kaip hipotekos kreditoriaus teisės.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo R. B. prašymą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – laikinosios apsaugos priemonės keistinos.
Atsakovas prašė sustabdyti antstolės D. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003, leidžiant antstolei D. M. užbaigti hipotekos kreditoriui R. B. įkeisto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), varžytynes, gauti už atitinkamą išvaržytą turtą lėšas iš varžytynių laimėtojo, pasirašyti atitinkamo turto pardavimo iš varžytynių aktą bei iš išvaržyto turto gautų sumų išieškoti lėšas, tame tarpe skolą, procesines palūkanas ir vykdymo išlaidas, hipotekos kreditoriaus R. B. naudai ir atlikti kitus su šiais leidimais neatsiejamai susijusius vykdymo veiksmus.
Kolegijos vertinimu, remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo R. B. pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos ir antstolės D. M. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003 stabdytini, leidžiant antstolei užbaigti hipoteka įkeisto turto – žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)realizavimo procedūrą ir nustatyta tvarka paskirstant išieškotas lėšas tik hipotekos kreditoriaus R. B. hipoteka užtikrintam reikalavimui (CPK 146 str. 1 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdomosios bylos Nr. 0012/15/01003 sustabdymo apimtį.
Sustabdyti antstolės D. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01003 leidžiant antstolei užbaigti hipoteka įkeisto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) realizavimo procedūrą ir nustatyta tvarka paskirstant išieškotas lėšas tik hipotekos kreditoriaus R. B. hipoteka užtikrintam reikalavimui įvykdyti.