- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2-2622-527/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01943-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- S. P., O. P.
- Atsakovas
- V. B., R. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. P. ir O. P. ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl pripažinimo teisės be atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė teismui 2018 m. spalio 1 d. ieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovų teisę be žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal supaprastintą statybos projektą ir šio projekto pagrindu leisti atlikti statybos darbus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); iš atsakovų solidariai priteisti ieškovui S. P. naudai visas jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai, siekdami pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas prie jiems dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies ketina pastatyti virtuvėlės priestatą, o prie pirties – 3 m x 3 m ploto pavėsinę, tuo tikslu projektuotojas parengė Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), supaprastintą rekonstravimo statybos projektą, tačiau atsakovai neduoda jiems sutikimo, visiškai nereaguodami į jiems per paštą 2018 m. rugsėjo 4 d. išsiųstą prašymą.
2018 m. spalio 18 d. teisme gauti atsakovų atsiliepimai, kuriuose atsakovai prašo ieškinio reikalavimus atmesti.
Teismas 2018 m. gruodžio 18 d. parengiamajame posėdyje nustatė, kad nėra pasirengta bylą nagrinėti iš esmės, ir sudarė galimybę ieškovams per 20 d. nuo parengiamojo posėdžio dienos patikslinti ieškinio reikalavimą, nurodant kokios ieškinio dalies atsisako ir kokį konkretų ieškinio reikalavimą reiškia atsakovams, t. y., dėl kokio objekto statybos prašo rašytinio atsakovų sutikimo ir kokio objekto statybą prašo vykdyti be atsakovų sutikimo.
2019 m. sausio 8 d. teisme gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsniu, 4.75 straipsnio 1 dalimi, CPK 5, 80, 93 ir 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240 (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.; Nr. XI1-2573, 2016 m. birželio 30 d.) 27 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašoma pripažinti ieškovams teisę be žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal supaprastintą statybos projektą ir šio projekto pagrindu leisti atlikti statybos darbus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovų solidariai priteisti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai, siekdami pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas prie jiems dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies ketina pastatyti virtuvėlę, o prie pirties – 3 m x 3 m ploto pavėsinę.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovai siekia bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype supaprastinto projekto pagrindu atlikti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies projektavimo ir rekonstrukcijos darbus dėl virtuvės priestato pastatymo, o prie pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3m x 3m ploto pavėsinės pastatymo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal Statybos įstatymo reikalavimus. Pavėsinės pastatymo vieta yra numatoma taip, kaip yra apibrėžta „žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) su pažymėjimu „pavėsinė“. Taigi tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą supaprastintame projekte numatytiems darbams atlikti bei galėtų patys ūkio būdu vykdyti nurodytus darbus, ieškovai privalo gauti ir Jonavos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti visų sklypo bendraturčių, įskaitant ir atsakovus, sutikimus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies projektavimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti dėl virtuvės priestato pastatymo, o prie pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3m x 3m ploto pavėsinės pastatymo pagal supaprastintą projektą. Pažymėtina tai, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija rašte 2018 m. gruodžio 27 d. Nr. 6B-07-4792 nurodo, jog pavėsinė yra kilnojamas daiktas ir šiam daiktui pastatyti nėra reikalingas bendraturčių sutikimas, bet kadangi pačios pavėsinės statybos darbai bus atliekami ant bendraturčiams priklausančio žemės sklypo – sutikimas kaip ir būtų reikalingas. Atsakovai sutikimo statybos darbams ieškovams nesuteikė, į ieškovų raštišką prašymą duoti sutikimą nereagavo, savo pozicijos bei ją pagrindžiančių argumentų ieškovams nenurodė. Atsakovams nereaguojant į ieškovų prašymus dėl sutikimo statybos darbams vykdyti davimo, ieškovai tokį atsakovų elgesį vertina kaip atsakovų nesutikimą dėl supaprastintame projekte numatytų statybos darbų vykdymo.
2019 m. sausio 28 d. teisme gautas atsakovės R. B. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovė prašo pripažinti ieškovų ieškinį nepagrįstu ir iš ieškovų atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė įvertino 150 Eur sumai. Atsiliepime nurodyta, kad savo žemės sklype atsakovai yra užstatę 137,50 kv. m plotą, o atsakovai – 124,50 kv. m plotą, t. y. ieškovai yra užstatę daugiau, nei yra leidžiama Statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede.
2019 m. sausio 28 d. teisme gautas atsakovo V. B. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovų solidariai priteisti atsakovui jo turėtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovų prašoma plėtra bus atliekama atsakovo galimos plėtros sąskaita, kas riboja atsakovo teisėtus lūkesčius. Bendras visų žemės sklype esančių pastatų užstatytas plotas yra 262 kv. m. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005„Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedą, nuo 400 m² iki 10 000 m² sklypuose tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankumo reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu, kurį pritaikius gaunama, kad maksimalus leistinas bendrai valdomo sklypo užstatymo tankumas yra 30,0667%. Pritaikius užstatymo tankumo reikšmę gaunama, kad bendrai sklype galima užstatyti (896 /100) x 30.0667= 269,397632 kv. m. Kadangi dabar yra užstatyta 262 kv. m, galimo užstatymo likutis yra 269,397632 - 262 =7,397632 kv. m, o ieškovai nori užstatyti 32,52 kv. m, kas ženkliai viršija leistinas užstatymo normos. Kadangi kaimynai valdant 434 kv. m yra užstatę 137,5 kv. m (skaičiuotinas užstatymo tankis 31,6820%), o atsakovai valdant 462 kv. m užstatė tik 124,5 kv. m (skaičiuotinas užstatymo tankis 26,9480%), ieškovai jau viršijo proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus – ieškovams atlikus savo pastatų plėtrą atsakovo galimos plėtros sąskaita, tai riboja atsakovo teisėtus lūkesčius į plėtrą. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnio l punktu, pritaikius proporcingumo principą, būtų sąžininga, kad likę užstatymui galimi 7,397632 kv. m priklauso atsakovo plėtrai. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas teigė, kad atsisako planų namo plėtrai (kadangi suprato, kad tai prieštarauja galiojančiam įstatymui) ir žada statyti kilnojamą pavėsinę (kurios įrengimui nereikia atsakovų suderinimo), bet patikslintame ieškinyje tai ne atsispindėjo. Sunku suprasti ieškovų planus, kai jie keičiasi kas savaitę.
2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu ieškovai raštu (b. l. 78) atsisako savo reikalavimo, susijusio su virtuvės priestato statyba, ir nurodė palaikantys tik reikalavimą dėl 3m x 3 m pavėsinės pastatymo prie pirties be atsakovų sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovai 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo atveju, kai ieškovai pageidauja statyti kilnojamąją pavėsinę, kuri nėra nekilnojamasis turtas, joks jų, kaip bendraturčių, sutikimas nėra reikalingas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovai nurodė neprieštaraujantys jog ieškovai statytųsi savo žemės dalyje kilnojamąją pavėsinę, kuri nėra registruojama Nekilnojamojo turto registre ir kuri nepažeis jų teisės į užstatymą, tačiau nesutinka, kad būtų statoma pavėsinė kaip nekilnojamasis turtas, kadangi tokiu atveju būtų pažeistas maksimalus užstatymo tankis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad šalys yra 0,0896 ha ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – sklypas) bendraturčiai. Ieškovams dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 434/896 dalis minėto žemės sklypo, o atsakovams –462/896 dalis minėto žemės sklypo, ką įrodo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2018 m. birželio 19 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo 2018 m. birželio 11 d. not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas) (b. l. 13–19) sklype yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Pagal Susitarimo 3.1.1 punktą ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B – 0,0429 ha, o atsakovai pagal Susitarimo 3.1.2 punktą naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A – 0,0457 ha. Šalys kartu naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C – 0,0010 ha (žr. žemės sklypo planą Ml:500 896 kv. m, pridėtą prie Susitarimo, b. l. 20).
Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 19 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22), sklype yra šie nekilnojamieji daiktai (toliau – Turtas):
-gyvenamasis namas (reg. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas yra 101 kv. m, su jam priklausančiais kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais 1/1 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių ½ dalis pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2004 m. birželio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui, o kita 1/2 dalis pagal 1992 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui;
-pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios užstatytas plotas yra 37 kv. m ir kuri pagal 2018 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 3 priklauso ieškovui;
-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios užstatytas plotas yra 50 kv. m ir kuris pagal 2018 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 3 priklauso ieškovui;
-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios užstatytas plotas yra 34 kv. m ir kuris pagal 2018 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2 priklauso atsakovui;
-ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios užstatytas plotas yra 40 kv. m ir kuris pagal 2018 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2 priklauso atsakovui.
Taip pat nustatyta, jog Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro sutartimi 2008 m. birželio 25 d. not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (b. l. 9–10) sklype yra taip pat nustatyta ir naudojimosi turtu tvarka. Pagal Sutarties 1 punktą ieškovai naudojasi gyvenamuoju namu, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) taip: 1-1/0.92 kv. m + 1-2/0,48 kv. m + 1-3/1,02 kv. m + 1-4/1,90 kv. m.+ 5/6,64 kv. m + 1-6/15,10 kv. m + 1-7/9,65 kv. m ir 0,29 dalimi ūkinio pastato „A“, plane pažymėto 211 m bei 1/2 dalimi kitų statinių ( tvora, kiemo aikštelė ), o atsakovai 1/0.92 kv. m + 2-2/0.48 kv. m + 2-3/6.24 kv. m + 2-4/1.87 kv. m + 2-5/1,02 kv. m + 2-6/14,87 kv. m + 2-7/10,22 kv. m ir 0,71 dalimi ūkinio pastato „B“, plane pažymėto 211 m bei 1/2 dalimi kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė).
Nustatyta, kad bendras visų žemės sklype esančių pastatų užstatytas plotas yra 262 kv. m (101+ 37 + 50 + 34 + 40). Taip pat nustatyta, jog ieškovai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantys 434 kv. m žemės sklypo, yra užstatę 137,5 kv. m (50,50 + 37 + 50), o atsakovai, valdantys 462 kv. m, yra užstatę 124,5 kv. m (50,50 + 34 + 40).
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad jie, siekdami pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas, prie jiems dalinės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ketina pastatyti virtuvėlės priestatą, o prie pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3m x 3m ploto pavėsinę. Tuo tikslu ieškovai kreipėsi į projektuotoją, kuris parengė Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), supaprastintą rekonstravimo statybos projektą (toliau tekste – Supaprastintas projektas).
Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu ieškovai raštu (b. l. 78) atsisakė savo reikalavimo, susijusio su virtuvės priestato statyba, ir nurodė palaikantys tik reikalavimą dėl 3 m x 3 m pavėsinės pastatymo prie pirties be atsakovų sutikimo, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio dalies pripažinti ieškovų teisę be žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal supaprastintą statybos projektą ir šio projekto pagrindu leisti atlikti statybos darbus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dėl virtuvėlės priestato statybos. Teismo nuomone, šis atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia niekieno interesų, todėl jis priimtinas, o byla toje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje kilo ginčas tik dėl 3 m x 3 m pavėsinės pastatymo prie pirties be atsakovų sutikimo. Ieškovų teigimu, tokios pavėsinės pastatymui atsakovai jiems neduoda rašytinio sutikimo, kuris šiuo atveju yra reikalingas, kadangi pavėsinę jie statysis patys, o ne atsiveš ir surinks kitų padarytą. Atsakovų teigimu, joks bendraturčių sutikimas šiuo atveju nereikalingas, kadangi pavėsinė yra kilnojamasis turtas.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Betkuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-680/2013).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje ,,statinys“ apibrėžiamas kaip ,,nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“, o 85 dalyje ,,Statyba“ apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.
Vadinasi, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) būtina gauti tik tokiu atveju, jeigu: 1) yra statomas ,,statinys“, kuris Statybos įstatyme 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžiamas kaip ,,nekilnojamasis daiktas“ ir 2) tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 rašte (b. l. 64), adresuotame ieškovui, atsakant į ieškovo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą, nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 84 punktu, Statinys tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Įstatymas ir kiti jo poįstatyminiai teisės aktai taikomi nustatant statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių ir projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Pagal tai, kas aukščiau išdėstyta manome, kad jei numatoma statyti pavėsinė bus kilnojamasis daiktas, žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo (susitarimo) nereikia, užstatymo plotas po kilnojamaisiais daiktais neskaičiuojamas, o kilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taip pat informuojame, kad norminis minimalus 3 metrų atstumas taikomas statant statinius nuo sklypo ribos, bet ne nuo bendraturčių naudojamų žemės sklypo dalių ribos.“
Kadangi patys ieškovai, į bylą pateikę šį Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 raštą, teismo posėdyje patvirtino, kad jų ketinama prie pirties statyti pavėsinė 3 m x 3 m neturės pamatų ir bus kilnojamasis daiktas, teismo nuomone, tai reiškia, kad, kaip nurodyta šiame rašte, tokios pavėsinės pastatymui sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo (susitarimo) nereikia, užstatymo plotas po pastatyta pavėsine neskaičiuojamas, o pati pavėsinė Nekilnojamojo turto registre neturės būti registruojama.
Konstatuota, jog šiuo atveju ieškovai visiškai nepagrįstai remiasi Statybos įstatymo 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240 (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.; Nr. XII-25 73, 2016 m. birželio 30 d.) 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal Statybos įstatymo reikalavimus, kadangi šiuo atveju kilnojamojo turo – pavėsinės, kurią planuoja statyti ieškovai, statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.
Kita vertus, jeigu ieškovai pavėsinę ketintų statyti kaip nekilnojamąjį daiktą, kuris yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir po kuriuo yra skaičiuojamas užstatymo plotas, kam sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas jau būtų reikalingas, teismo nuomone, ieškovai turėtų įrodyti, kad tokia statyba yra nepažeidžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR) 9 priedas, pagal kurį žemės sklypui, kurio plotas yra 0,0486 ha, leistinas maksimalus užstatymo tankis yra 30 proc. arba 269 kv. m, kaip kad nurodyta Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 4 d. rašte (b. l. 55).
Kadangi dabar yra užstatyta 262 kv. m, galimo užstatymo likutis yra 269 - 262 =7 kv. m, o ieškovai nori užstatyti 9 kv. m (3 m x 3 m), kas tuo atveju, jeigu statoma pavėsinė atitiktų statiniui, kaip nekilnojamajam turtui, iškeltus reikalavimus, teismo nuomone, viršytų leistinas užstatymo normas.
Be to, kadangi ieškovai, valdantys 434 kv. m žemės sklypo, yra užstatę 137,5 kv. m (skaičiuotinas užstatymo tankis 31,6820%), o atsakovai, valdantys 462 kv. m, yra užstatę tik 124,5 kv. m (skaičiuotinas užstatymo tankis 26,9480%), teismas visiškai pritaria atsakovų argumentams, kad ieškovai jau yra viršiję proporcingai jų valdomos nuosavybės daliai tenkantį užstatymo plotą ir, ieškovams atlikus savo pastatų plėtrą atsakovų galimos plėtros sąskaita, tai ribotų atsakovo teisėtus lūkesčius į plėtrą ir pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnio ,,Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas” l punktu, pritaikius proporcingumo principą, teismo nuomone, būtų sąžininga ir protinga, kad likę užstatymui galimi 7 kv. m priklausytų atsakovo plėtrai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šiuo atveju teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl būtent atsakovams turėtų priteistos jų turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimuose į patikslintą ieškinį atsakovė prašo iš ieškovų atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (kompensaciją už sugaištą laiką, kitas būtinas išlaidas dokumentų rengimui, surinkimui, spausdinimui, kopijavimui, dauginimui ir gilinimąsi į teisines sąvokas), kurias atsakovė vertina 150 Eur (b. l. 74), o atsakovas vertina 100 Eur (b. l. 71).
CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriama: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 88 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punktus, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 88 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, pripažįstamos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti. Pažymėtina, jog atsakovai į bylą neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, tai, kad jie nurodyto dydžio išlaidas turėjo (patyrė). Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog atsakovai įrodė vieną iš būtinų sąlygų, tai yra išlaidų pagrįstumą, dėl ko atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88–92 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 265 ir 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu,
nusprendžia:
Priimti ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies pripažinti ieškovų teisę be žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal supaprastintą statybos projektą ir šio projekto pagrindu leisti atlikti statybos darbus žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dėl virtuvėlės priestato statybos ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.