Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtai surašyto protokolo ir priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir iš to kylančios turtinės (išlaidos advokato paslaugoms nagrinėjant teismuose administracinio teisės pažeidimo bylą) ir neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos (b. l. 10–25) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė O. P. 2020-08-19 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANRJ3474-2020 (toliau – ir Nutarimas) P. J. už tai, jog jis 2020-07-05 22.50 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. vairuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo spausdamas akceleratoriaus pedalą, suko automobilį ratu sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir pareiškėjui buvo paskirta 500 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn. laikotarpiui.

Nesutikdamas su Nutarimu pareiškėjas apskundė jį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Teismas 2021-03-08 nutarimu panaikino Marijampolės AVPK nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį prieš pareiškėją nutraukė.

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyrius dėl teismo nutarimo pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą, kurį teismas 2021-05-17 nutartimi atmetė ir paliko Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021-03-08 nutarimą nepakeistą.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021-03-08 nutarime pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad P. J. chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių veždamas keleivę automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo spausdamas akceleratoriaus pedalą, suko automobilį ratu sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad automobilio ratai sucypė nežymiai. Matyti, jog automobilis judėjo nedideliu greičiu. Vaizdo įraše matyti 4 pašaliniai asmenys, iš kurių nė vienas nebuvo netoliese pareiškėjo vairuojamo automobilio. Šalia pareiškėjo vairuojamo automobilio buvo dar vienas automobilis, kurio pareiškėjo vairuojamas automobilis nekliudė. Teisme duoti liudytojų parodymai taip pat patvirtina, jog jokių emocijų ar sukrėtimų jie nepatyrė. Vieni liudytojai nurodo, kad ratai sucypė išvažiuojant iš aikštelės, kiti – kad išvažiuojant iš automobilio stovėjimo vietos. Šie duomenys liudija, kad ratų cypimas nebuvo toks didelis ir įsimintinas, truko labai trumpą laiko tarpą. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu teigė, jog ratų cypimas truko apie 5 sekundes, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantis vaizdo įrašas (M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400). Teismas sprendžia, jog pareiškėjo elgesys nebuvo tokio masto ir nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, kad tokį jo elgesį būtų galima pripažinti kaip chuliganišką. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis iš stovėjimo vietos išvažiavo atbuline eiga, sukdamas į dešinę pusę, padarydamas puslankį ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Marijampolės AVPK pareigūno nutarime nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo sukamas ratu. Be to, ir apklausti teisme liudytojai nepatvirtino fakto, jog automobilis buvo sukamas ratu, tokių duomenų liudytojai nenurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose. Automobilio keleivė S. S. taip pat nurodė, jog net nesureagavo į padangų sucypimą, streso ar neigiamų emocijų P. J. važiavimas aikštelėje jai nesukėlė. Šias aplinkybes ji patvirtino ir rašytiniame paaiškinime. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog girdėti trumpas padangų sucypimas, automobiliui pradėjus judėti atbuline eiga, tačiau, teismo nuomone, tai buvo paprasta jauno žmogaus važiavimo maniera, jokiu būdu nenukreipta į perdėtą pasirodymą ir pasididžiavimą prieš draugus ar prieš kitus asmenis, juolab kad buvo vakaras, aikštelė praktiškai tuščia. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog teismas nenustatė pareiškėjo važiavimo manieroje chuliganiškų paskatų. Teismas byloje nustatė, jog nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas ir išvažiavimas iš apytuštės automobilių stovėjimo aikštelės, padarant puslankį, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar padarinių, savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pasipuikuoti prieš aplinkinius ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teismas konstatavo, jog nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, administracinio nusižengimo teisena P. J. pradėta nepagrįstai, todėl nutrauktina.

Kauno apygardos teismas 2021-05-17 nutartyje pažymėjo, jog, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgęs į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, konstatavo, kad Marijampolės apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog P. J. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Nutartyje nurodė, jog vien pareigūnų subjektyvus analizuojamos situacijos vertinimas, traktuojant ją kaip chuliganišką vairavimą, savaime P. J. kaltės padarius šį nusižengimą nepatvirtina. Apygardos teismo įsitikinimu, 2020-07-05 Marijampolėje patruliavę policijos pareigūnai perdėtai sureagavo bei užfiksavo kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą P. J. vairuojamu automobiliu atliktus manevrus. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs objektyvius bylos duomenis – vaizdo įrašą, pavadinimu M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400, kuriame yra tiesiogiai užfiksuotos P. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, P. J. vairuojamas automobilis policijos tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros fiksavimo lauke atsirado tuo momentu, kai jis jau buvo atbulomis išvažiavęs iš stovimos padėties. Galinė automobilio dalis tuo metu buvo pasukta į dešinę pusę. Po kelių sekundžių automobilis sukdamas į kairę pradėjo judėti puslankiu, kol priekine dalimi atsisuko išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės dalies link. Atlikęs šiuos nurodytus manevrus, automobilis pradėjo važiuoti link išvažiavimo iš aikštelės dalies ir dingo iš vaizdo fiksavimo kameros matymo lauko. Kitu vaizdo įrašu (M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200) nustatyta, kad pareigūnams važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pasigirdo automobilio padangų cypimas, tačiau, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, jis tęsėsi ne apie 5 sekundes, kaip teisme tvirtino policijos pareigūnas L. K., bei ne visą laiką, kol automobilis judėjo kairio posūkio trajektorija, kaip teisme nurodė policijos pareigūnas T. M., o iki sekundės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo ir garso įrašas M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200 yra padarytas vidine tarnybinio automobilio garso ir vaizdo fiksavimo kamera, todėl užfiksuoto chuliganiško vairavimo elementų (ratų prasisukimo, slydimo, stabdymo ir kt.) intensyvumas ir trukmė visiškai neatskleista ir negirdima dėl prasisukančių ratų kintančio intensyvumo, papildomų trikdžių (policijos pareigūnų komunikacinė reakcija pastebėjus nusižengimą, variklio garsas, racijos burzgesys ir kt.) ir automobilio izoliacinių savybių. Tokį skundo argumentą apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi vaizdo ir garso įraše M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010200, padangų praslydimo garsui nutilus, jokių pašalinių garsų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde (pareigūnų komunikacinė reakcija, pastebėjus nusižengimą, variklio garsas, racijos burzgesys ir t. t.), negirdėti. Akivaizdu, kad ir tarnybinio automobilio izoliacinės savybės negalėjo turėti įtakos viso slydimo garso užfiksavimui įraše, kadangi transporto priemonės izoliacinės savybės staiga (vos per sekundę) nepasikeičia. Todėl spręsti, kad tebesitęsiantis praslydimo garsas galėjo būti negirdimas dėl kokių nors kliūčių, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Taigi, institucijos pateiktais vaizdo įrašais nustatyta, kad P. J. vairuojamas automobilis „F. F.“ iš stovėjimo vietos išvažiavo atbuline eiga, sukdamas į dešinę pusę, padarydamas puslankį ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos 2020-08-19 nutarime nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo sukamas ratu (tai yra buvo sukamas ne mažesniu nei 360 laipsniu kampu). Šios aplinkybės nepatvirtino ne tik kaip liudytojai apklausti P. J. draugai, bet ir policijos pareigūnai L. K. ir T. M.. Pastebėtina, jog policijos pareigūnai taip pat nenurodė, jog P. J. neva chuliganiškas vairavimas buvo intensyvus, t. y., jog jis būtų aikštelėje atlikęs ne vieną, o daugiau apsisukimų puslankiu, ar pats manevras būtų itin staigus, bent keletą kartų, o ne vieną padidinęs variklio apsukas, dėl to automobilio ratai neteko sukibimo su kelio danga ir priverstinai prasisukę cypė, kėlė didelį triukšmą. Tokios aplinkybės neužfiksuotos ir pateiktuose vaizdo įrašuose. Taigi iš esmės jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis „F. F.“ taip buvo vairuojamas tyčia. Taip pat iš vaizdo įrašo, pavadinimu M1736-(duomenys neskelbtini)200705-224505-225436-20010400, matyti, kad P. J. vairuotas automobilis stovėjimo aikštelėje judėjo nedideliu greičiu ir saugiai. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad jokiomis techninėmis priemonėmis automobilio judėjimo greitis nebuvo nustatytas, o liudytojai T. M. bei L. K. nurodė, jog mano, kad automobilis viršijo leistiną stovėjimo aikštelėse 20 km/h važiavimo greitį, tačiau pažymėtina, jog L. K. taip pat nurodė, kad išvažiavimas iš aikštelės buvo lėtas, dėl to spręstina, jog, jei važiavimo greitis iš tiesų buvo viršytas, jis buvo viršytas gana nežymiai. Kaip minėta, visiškai objektyvūs vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad automobilio „F. F.“ ratai sucypė nežymiai. P. J. teisme nurodė, kad jo vairuojamo automobilio ratai galėjo sucypti jiems prasisukus dėl ant kelio dangos esančių medžiagų (žemių bei smulkių akmenėlių), po to, kai jis per stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalą. Taip pat jis nurodė visiškai logišką priežastį, kas galėjo turėti įtakos per stipriam akceleratoriaus pedalo paspaudimui – paaiškino, kad tariamo pažeidimo padarymo dieną vairavo „traliuką“, po to vairuodamas lengvąjį automobilį galėjo ir neapskaičiuoti jo pedalų jautrumo. Kita vertus, situacijos, kai automobilio vairuotojai paspaudžia akceleratoriaus pedalą stipriau, nei to reikėtų susiklosčiusioje eismo situacijoje, yra pasitaikančios pakankamai dažnai ir vien toks veiksmas, net ir tuomet, kai dėl to prasisuka automobilio ratai, sukeldami padangų cypimo garsą, jokiu būdu negali būti laikomas pakankamu asmens vairavimą traktuoti kaip chuliganišką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad ant asfaltuotos stovėjimo aikštelės dangos buvo žemių bei smulkių akmenėlių, byloje surinktais duomenimis nėra paneigta, nes stovėjimo aikštelės dangos policijos pareigūnai ne tik nefiksavo, padarydami fotonuotraukų ar kitu būdu, bet apskritai jos neapžiūrėjo, kadangi, pastebėję tariamą pažeidimą, automobilių stovėjimo aikštelėje P. J. automobilio nestabdė, o jį sekė iki pat vairuotojo namų, kur surašę P. J. administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinį pranešimą, jokių kitų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų neatliko. Šiame kontekste paminėtina, kad būtent policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesioginę pareigą, tai yra, užtikrindami viešąją tvarką ir saugų eismą, privalo ne tik nedelsdami reaguoti ir užkardyti jų akivaizdoje daromą administracinį nusižengimą, bet ir, užfiksavę galimai padarytą administracinį nusižengimą, imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto nusižengimo duomenys, o ne apsiriboti vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniu paaiškinimu. Tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareigūnų vertinimus bei kartu ir apeliacinio skundo argumentus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia naudojo automobilio akceleratoriaus pedalą, važiuodamas puslankiu, taip priversdamas automobilio varančiuosius ratus prasisukti, t. y. kad toks ratų prasisukimas buvo P. J. kontroliuojamas.

Be to, šiuo atveju byloje nėra duomenų ne tik apie chuliganiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paskatas, bet ir apie tai, kad P. J. būtų spaudęs akceleratoriaus pedalą bei atlikęs apsisukimo manevrą stipriai ir nesaugiai, kad dėl to būtų sukėlęs potencialų pavojų eismo, savo bei kartu tame pačiame automobilyje važiavusios draugės ar kitų žmonių saugumui, kad kitų transporto priemonių vairuotojai ar pėstieji būtų turėję keisti judėjimo kryptį, būtų buvę išgąsdinti ar šokiruoti. Teisme apklaustų liudytojų S. S., P. M. bei R. K. parodymai patvirtina, jog jokių neigiamų emocijų, išgyvenimų dėl P. J. automobiliu atliktų manevrų jie nepatyrė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, be šių žmonių, įvykio vietoje buvo dar 4 pašaliniai asmenys, tačiau, teisingai nustatė apylinkės teismas, nei vienas iš jų nebuvo netoliese P. J. vairuojamo automobilio, nėjo jo judėjimo kryptimi, todėl, akivaizdu, realaus pavojaus dėl atlikto apsisukimo manevro ir didesnių automobilio variklio apsukų jiems kilti negalėjo. Be to, šie pašaliniai asmenys tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti, ar dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų juto kokį nors pavojų savo sveikatai ar gyvybei, o tai patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai. Taip pat, nors vaizdo įrašas patvirtina, kad šalia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės buvo dar vienas automobilis, tačiau jis nebuvo kliudytas. Todėl apeliaciniame skunde daroma išvada: tai, kad P. J. sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, yra paremta ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia policijos pareigūnų nuomone.

Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad P. J. veikoje nėra nei subjektyviosios, nei objektyviosios jam institucijos inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, kadangi byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti kokie nors Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui ir galėtų būti vertinami kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021-03-08 nutarimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasipuikuoti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Marijampolės apylinkės teismas 2021-03-08 nutarimu bei Kauno apygardos teismas 2021-05-17 nutartimi aiškiai konstatavo Marijampolės AVPK 2020-08-19 nutarimo neteisėtumo pagrindus, t. y. institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei priimdama nutarimą P. J. veikoje tinkamai nenustatė inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (tiek subjektyvios, tiek ir objektyviosios) elementų, institucija neįrodė, jog jo veiksmuose buvo nustatyti kokie nors Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, kad nurodyti veiksmai sukėlė grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pagal administracinio nusižengimo byloje surinktus ir įvertintus įrodymus spręstina, jog institucija minėtoje administracinio nusižengimo byloje tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai.

Vertintina, jog šiuo atveju tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir nutarimas buvo priimti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl nebuvo tinkamai nustatyti inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovės atstovas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir priimdamas 2020-08-19 nutarimą, tinkamai nenustatęs inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pabrėžtina, kad būtent Marijampolės AVPK (jo pareigūnai), nagrinėdamas pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą dar prieš priimdamas nutarimą ir bylai pasiekus teismą turėjo ištirti visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, teisingai įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, pagrįsti savo vidinį įsitikinimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. surinkti neabejotinus įrodymus, kurių nebūtų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiškėjas vairavo chuliganiškai, tačiau, akivaizdu, to nepadarė, kadangi, kaip minėta, įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021-03-08 nutarimu pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. nesurinkus pakankamai įrodymų pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti. Kadangi institucijos pareigūnai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, siekdami visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektai padarė pareiškėjui žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas teigia, jog dėl netinkamų pareigūnų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 900 Eur už pareiškėjo atstovavimą institucijoje, taip pat surašant skundą dėl institucijos priimto nutarimo, atstovavimą pirmosios instancijos teisme, taip pat rengiant atsiliepimą apeliacinei instancijai.

Marijampolės AVPK 2020-08-19 nutarimas patvirtina, jog priimant jį pareiškėjo atstovas nedalyvavo (b. l. 10), todėl spręstina, jog pareiškėjas išlaidų dėl atstovavimo institucijoje nepatyrė.

Iš pateiktų kvitų (b. l. 9–9A) bei teismo procesinių sprendimų (b. l. 11–25) matyti, jog išlaidos buvo patirtos advokatui pareiškėjui atstovaujant teismuose.

ANK 666 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-27 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, išnagrinėjusi iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Taigi, tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020-06-26 pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. LVAT vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-27 sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (LVAT 2021-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad ši pareiškėjo skundo dalis netenkintina, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Šiame sprendime konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, yra pagrindas spręsti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad, atsakovės atstovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėn., skirta 500 Eur bauda), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų (procesas tęsėsi daugiau nei 9 mėnesius), reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui tenkintinas iš dalies, pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Pareiškėjas prašo priteisti 300 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už skundo parengimą. Prašymas grindžiamas 2021-06-11 pinigų priėmimo kvitu Nr. 1087592 (b. l. 9B).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas iš dalies pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2021-06-14, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 524,2 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3 810,5 Eur (1524,2 x 2,5). Pareiškėjo prašoma suma neviršija nustatytos maksimalios sumos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015, 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui reiškė du materialinius reikalavimus ir vienas iš jų patenkintas visiškai (50 proc.), o kitas ne, todėl išlaidų apskaičiavimui taikytinas koeficientas 0,5. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui iš atsakovės atstovo Marijampolės AVPK priteistina 150 Eur (300 x 0,5) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui P. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.