Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-17 · Administracinė byla Nr. I-867-621/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
I-867-621/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02834-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
L. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-867-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02834-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui L. Ž.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Telšių apskrities VPK), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio buvo laikomas Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose. Nurodė, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas nesilaikant plotų reikalavimų, nesudarant galimybės pasivaikščioti, turėjo naudotis tualetu daugelio kalinamųjų akivaizdoje, patalpose trūksta oro, buvo stebimas vaizdo kameromis, nėra rozečių. Dėl to pareiškėjas patyrė didelį dvasinį ir fizinį skausmą, nežmoniškas kančias, menkinimą, nepilnavertiškumą, stresą, garbės ir orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (7-10 b. l.) nurodoma, jog atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog turimais duomenimis pareiškėjas Telšių aps. VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose aktualiu laikotarpiu buvo: nuo 2012-11-24 iki 2012-11-25 (pridedami ROIK (registruojamo objekto identifikacinis kodas iš policijos registruojamų įvykių registro) Nr. 0112000633644 ir asmenų, laikomų policijos areštinėje (ilgalaikio sulaikymo patalpose), paskirstymo žurnalo įrašų kopijos); nuo 2012-11-28 iki 2012-11-30 (pridedami pristatyto asmens kortelės išrašai ir asmenų, laikomų policijos areštinėje (ilgalaikio sulaikymo patalpose), paskirstymo žurnalo įrašų kopijos); nuo 2013-01-29 iki 2013-01-31; nuo 2013-03-25 iki 2013-03-27; 2013-04-22 iki 2013-04-23; 2013-04-25; 2013-04-29; nuo 2013-06-06 iki 2013-06-07; 2013-06-10; nuo 2013-06-11 iki 2013-06-13; 2013-07-22; nuo 2013-07-24 iki 2013-07-26; 2014-03-31; nuo 2014-04-03 iki 2014-04-04; 2014-04-07; nuo 2014-07-16 iki 2014-07-17; 2014-07-21 iki 2014-07-23 (pridedami pristatyto asmens kortelės išrašai). Pridedama 2015-10-14 pažyma Nr. 86-IL-8781 (L. Ž. paskirstymas po kameras).

Pažymi, kad 2010-02-01 Telšių aps. VPK persikėlė į naujas patalpas Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiai. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo" (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (toliau - Reikalavimai patalpoms). Telšių aps. VPK įrengtos ilgalaikio sulaikymo patalpos atsižvelgiant į Reikalavimus patalpoms: 33 p. Ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimas: 33.1 p. vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas); 33.5 p. grindų danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. įrengiant medines grindis, lentų storis turi būti ne mažesnis kaip 3,2 cm, jos kalamos ant trapecinių gulekšnių, įleistų į betoną, vinių galvutės paslepiamos lentų įlaidoje; 33.6 p. patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga; 33.7. patalpoje turi būti lova (vieno arba dviejų aukštų), prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetės ir vienas stalas. Baldai, esantys ilgalaikio sulaikymo patalpoje, tvirtinami prie grindų ar sienų; 33.8 p. sienos turi būti lygios ir padengtos drėgnam valymui atspariomis medžiagomis; 33.9 p. virš durų įrengiama niša apšvietimui (niša neturi būti didesnė nei 15 x 15 cm) ir vaizdo stebėjimo kamerai (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta ir kita) (pakeista 2012-06-26 įsakymu Nr.5-V-490) 33.10 p. apšvietimas: 33.10.1 p. užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma; 33.10.2 p. elektros instaliacija montuojama taip, kad jos nesimatytų; 33.11 p. vamzdynai ir santechnikos prietaisai patalpoje montuojami taip, kad jų nesimatytų (pagal galimybes); 33.12. langai (įrengti neprivaloma): 33.12.1 p. rekomenduojama įrengti ne mažesnius kaip 80 cm aukščio ir pločio; 33.12.2 p. apatinė lango dalis turi būti ne žemiau kaip 150 cm nuo grindų; 33.12.3 p. esant poreikiui gali būti atidaromi natūraliam vėdinimui arba juose įrengiamos rakinamos orlaidės; 33.12.4 p. langų stiklai turi būti skaidrūs, užtikrinantys natūralų patalpos apšvietimą; 33.12.5. vidinis lango arba stiklo paketo stiklas - armuotasis arba apklijuotas apsaugine plėvele (iš stiklo paketo vidinės pusės), arba nedužusis (pakeista 2010-11-29 Įsakymu Nr.5-V-926); 33.15 p. uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (fotolentelės foto Nr. 8) (papildyta 2012-06-26 įsakymu Nr.5-V-490).

Asmenų patalpinimą ir laikymo sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose reglamentavo, aktualiu laikotarpiu galiojusi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo" redakcijos patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau - Instrukcija). Instrukcijos 38 p. numatyta, jog asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta šioje instrukcijoje. Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai (Instrukcijos 40 p.). \ ilgalaikio sulaikymo patalpas gali būti uždarytas asmuo, laikinai pristatytas procesiniams veiksmams atlikti iš policijos areštinės, kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus išvežtas, bet ne ilgiau kaip 48 valandas (Instrukcijos 41.2 p.).

Instrukcijos 43 p. reglamentuoja Asmenų, uždarytų į sulaikymo patalpas, paskirstymą: 43.1. vyrai - atskirai nuo moterų; 43.2. vaikai - atskirai nuo suaugusiųjų; 43.3. sulaikyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, - atskirai nuo kitų asmenų; 43.4. asmenys, kaltinami arba įtariami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, - atskirai nuo kitų asmenų; 43.5. asmenys, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, - atskirai nuo kitų asmenų; 43.6. įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu tokius asmenis galima laikyti kartu; 43.7. asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas, – atskirai nuo kitų asmenų.

Pažymi, kad ilgalaikio sulaikymo patalpų statusą reglamentuojantys teisės aktai nenumato patalpintų asmenų į ilgalaikio sulaikymo patalpas pasivaikščiojimo gryname ore, ir jose laikomiems asmenimis nėra taikomos Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių nuostatos.

Policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymui (ne ilgiau kaip 48 valandas) Telšių aps. VPK pastate įrengtos 3 dvivietės ilgalaikio sulaikymo patalpos, bendruomenės slaugytojo ir vyresniojo postinio kabinetai iki bus pastatyta nauja areštinė. Kiekvienoje patalpoje įrengtos apšildomos grindys, dušas, praustuvas, pritvirtintos individualios spintelės, lovos, taburetės, skaidraus stiklo langai (atsidaro), ventiliacija (veikianti) tualetas, atskirtas pertvara nuo bendro patalpos ploto. Asmenys laikomi ilgalaikio sulaikymo patalpose, maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais (gramais) vyrams, moterims ir nepilnamečiams, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100 „Dėl Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtinimo". Maistą tiekia uždaroji akcinė bendrovė „Nerjula". Pagal Reikalavimai patalpoms, rozečių ir pavojaus mygtuko įrengimas ilgalaikio sulaikymo patalpose, nenumatytas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnyje numatyta teisė naudotis televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais gali būti įgyvendinama tardymo izoliatoriuje pagal jų vidaus tvarkos taisykles, o ne ilgalaikio sulaikymo patalpose.

Pažymi, kad pareiškėjas Telšių aps. VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas vadovaujantis teisės aktais, kurie reglamentuoja ilgalaikio sulaikymo patalpų statusą ir laikant jose pareiškėją, jo teisės pažeistos nebuvo. Po atliktų Telšių aps. VPK ilgalaikio sulaikymo patalpų patikrinimų per 2012 – 2014 metus matyti, kad trūkumų ar pažeidimų neužfiksuota. Pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų, aktualiu laikotarpiu, Telšių aps. VPK nebuvo gauta.

Pažymi, kad tam tikras asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose pasekmė, tačiau teigti, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį j o orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų.

Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises. Kaip minėta, nėra ir pareiškėjo skundų ilgalaikio sulaikymo patalpų administracijai dėl laikymo sąlygų ir įrodymų, kad pareiškėjui dėl tokių laikymo sąlygų buvo suvaržytos jo teisės. Kaip konstatuota Teismų praktikoje, reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien pareiškėjo teiginio, kad ilgalaikio sulaikymo patalpos neatitinka higienos normos reikalavimų ir tai turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui, žalai atlygini nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie trūkumai tiesiogiai paveikė besiskundžiantį asmenį ir tokia poveikis sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pažymos (32 b.l.) matyti, kad pareiškėjas Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo nuo 2012-11-24 iki 2012-11-25 kameroje Nr. 3 nuo 1 iki 2 asmenų; nuo 2012-11-28 iki 2012-11-30 kameroje Nr. 1 nuo 1 iki 2 asmenų; nuo 2013-01-29 iki 2013-01-31 kameroje Nr. 2; nuo 2013-03-25 iki 2013-03-27 kameroje Nr. 3; 2013-04-22 iki 2013-04-23 kameroje Nr. 3; 2013-04-25 kameroje Nr. 2; 2013-04-29 kameroje Nr. 3; nuo 2013-06-06 iki 2013-06-07 kameroje Nr. 1; 2013-06-10 kameroje Nr. 2; nuo 2013-06-11 iki 2013-06-13 kameroje Nr. 2; 2013-07-22 kameroje Nr. 1; nuo 2013-07-24 iki 2013-07-26 kameroje Nr. 2; 2014-03-31 kameroje Nr. 1; nuo 2014-04-03 iki 2014-04-04 kameroje Nr. 1; 2014-04-07 kameroje Nr. 2; nuo 2014-07-16 iki 2014-07-17 kameroje Nr. 1; 2014-07-21 iki 2014-07-23 kameroje Nr. 1.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.1 punkte numatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Atsakovo atstovas pažymoje (32 b.l.) nurodė, kad duomenų, su kuo pareiškėjas buvo patalpintas į ilgalaikio sulaikymo patalpas nuo 2013 metų pateikti negali, nes šie duomenys į Policijos registruojamų įvykių registrą nevedami, o Asmenų, laikomų policijos ilgalaikio sulaikymo patalpose, paskirstymo žurnalai nėra pildomi. Iš Telšių apskrities VPK pateiktų ilgalaikio sulaikymo kamerų fotonuotraukų (57-64 b. l.) bei atsakovo atsiliepimo matyti, kad visos ilgalaikio sulaikymo kameros pritaikytos laikyti du asmenis. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kameroje būtų patalpinta asmenų daugiau, nei įrengta miegamųjų vietų. iš Ilgalaikio sulaikymo patalpų plano (33 b. l.) bei pažymos (32 b.l.) matyti, kad kameros Nr. 1 plotas yra 11,82 kv. m, kameros Nr. 2 plotas 12,50 kv. m, kameros Nr. 3 plotas 8,79 kv. m. Taigi, pareiškėjui būnant kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 teko daugiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiais atvejais nebuvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.1 punkto reikalavimas, numatantis 5 m² plotą vienam asmeniui. Tačiau kameroje Nr. 3 nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normos galima laikyti tik vieną asmenį. Pažymoje (32 b.l.) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-24 iki 2012-11-25 kameroje Nr. 3 buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, o kitais atvejais nenurodyta kiek asmenų buvo kameroje. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, jog Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo kameroje Nr. 3 pareiškėjas buvo laikomas 8 dienas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 5 kv. m. ploto. Telšių apskrities VPK administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose tualetas yra atviras, įrengta sienelė tualeto neatitveria nuo kameros gyvenamojo ploto.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr.5-V-263 „Dėl teritorinių policijos budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.6 punkte yra nurodyta, kad „patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Ši administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, aiškinančia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio turinį. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 paragrafus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema 1,2 m aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Ru­siją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat darytina išvada, kad Telšių apskrities VPK nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto, numatančio, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.

Teismui pateiktose Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpų nuotraukose (57-64 b. l.) matyti, kad sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta, įrengta sienelė atitveria tik dalį sanitarinio mazgo, todėl jis yra matomas kitiems kartu laikomiems asmenims, policijos pareigūnams. Iš sanitarinio mazgo pozicijos ilgalaikio sulaikymo patalpoje, sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijų darytina išvada, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore, taip pat dėl elektros rozečių nebuvimo. Teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių, elektros rozečių įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, jog patalpose trūko oro. Teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad kiekvienoje ilgalaikio sulaikymo kameroje yra skaidraus stiklo langai, kurie atsidaro ir yra veikianti ventiliacija. Šias aplinkybės patvirtina fotonuotraukos (57-64 b.l.), sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma (54-56 b.l.), Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (71-72 b.l.).

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui būnant Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose, nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei per mažo kameros ploto, taip pat teismas atsižvelgia į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Teismas įvertinęs visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjas Telšių apskrities VPK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas periodiškai iki 489 valandų, kamerose buvo ne daugiau nei du asmenys.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2045-520/2015, LVAT 2016-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016, LVAT 2016-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015, 2015-12-14 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vieną šimtą Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas