Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnis „Kaltinamojo akto turinys“ numatoma, kad kaltinamajame akte nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laiką ar vietą. Kitais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, būdas, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas pašalina jas iš kaltinimo ir sprendimą priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016.).

Teismui, susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, akivaizdu, kad įtariamasis nesutinka su įtarimu, ir teismas, pažeisdamas imperatyvią įstatymo nuostatą, galėtu priimti baudžiamąją bylą ir perduoti ją nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bet, be teismo ir prokuroro, teisminiame baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvauja ir kiti proceso dalyviai, kuriems irgi skirtas kaltinamasis aktas, todėl jis turi būti įstatymiškai teisingas: jeigu numatyta imperatyvas, jis privalo būti išpildytas. Susipažinęs su pateiktu kaltinamuoju aktu nukentėjusysis tikrai nesužinos, o su baudžiamosios bylos medžiaga jam, be teisinės pagalbos, susipažinti gali būti sudėtinga. Teismas privalo užtikrinti visų proceso dalyvių teises.

Be to, kaltinamajame akte nurodoma, kad G. S. sunkinančia aplinkybe laikytina, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio „Nusikaltimų recidyvas“ pirmoji dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.“.

Pagal kaltinamąjį aktą patikrinti, ar asmuo yra laikytinas recidyvistu neįmanoma, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio „Kaltinamojo akto turinys“ nuostata, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomi duomenis apie įtariamojo ankstesnį teistumą, išpildyta nepilnai. Nurodoma, kad asmuo baustas tris kartus (neaišku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius), kada paskutinį kartą, kokia bausmė, bet nenurodoma koks teismas priėmė nuosprendį, ar teistumas išnykęs.

Nors šie įstatymo reikalavimų nesilaikymai neesminiai, bet, kaip teismas pažymėjo aukščiau, kaltinamasis aktas skirtas ne tik teismui ir prokurorui, o ir kitiems proceso dalyviams, todėl privalo atitikti įstatymo reikalavimus.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas byla trūkumų pašalinimui perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 str., 219 str., 233 str., 234 str., teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-196-825/2017 perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą