- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-451-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37376-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Ramūno Keidūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant ir A. S. buvo paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausme jas visiškai sudedant, ir A. S. buvo paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 3 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba sveikatos priežiūra, jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 24 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, A. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalies konfiskuotino traktoriaus vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur – konfiskavimas.
Iš A. S. T. Č. priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą turtą – automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės, priklausantį T. Č..
2. Be to, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 21.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių „New Holland T5.105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. G., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 22.18 val. alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija.
3. Be to, jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemonės) 4 metus, taip pat žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus, ir Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis, nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis tyčia, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 21.19 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo motorinę transporto priemonę – traktorių „New Holland T5.105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi bei 72⁵ straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose.
4.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo nuteistajam netaikyti pirmiau nurodytos poveikio priemonės, nors tam byloje buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Nustatyta baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Neabejotina, kad prie šių tikslų įgyvendinimo gali reikšmingai prisidėti ir nauja BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.
4.2. Pažymima, kad veikos pavojingumą reikšmingai didina tai, jog nuteistasis transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Be to, iš byloje esančių charakterizuojančių duomenų yra matyti, kad už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio A. S. jau yra teistas. Dėl to darytina išvada, kad nuteistasis A. S., sėsdamas prie padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas tokio savo elgesio pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad vairuoti būnant neblaiviam yra draudžiama, žinojo, kad toks elgesys kelia pavojų, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti. Toks nuteistojo elgesys liudija sistemingą teisės normų nepaisymą, atsainų požiūrį į KET laikymąsi, visuomenės saugumą ir atsakomybės stoką. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis nėra linkęs keisti savo požiūrio į saugų eismą ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
4.3. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – esant pagrindui nuteistajam taikyti BK bendrosios dalies normas, jos nebuvo pritaikytos, t. y. nėra paskirta būtina šioje situacijoje skirti, prokuroro baigiamojoje kalboje prašyta BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja advokatė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam A. S. netaikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustatanti specialias pareigas ir padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 75 straipsnio 6 dalis numato, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas. BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.
8. Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, kartu su bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir dalies konfiskuotino traktoriaus vertę atitinkančios pinigų sumos (3 000 Eur) konfiskavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 ir 5 dalys). Taip pat nuteistasis įpareigotas visą jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba sveikatos priežiūra, taip pat šiuo laikotarpiu dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokuroro nuomone, šiuo atveju turėjo būti paskirta ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvais, sprendžia, jog šis prokuroro prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
9. Baudžiamasis įstatymas numato tai, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 72⁵ straipsnis). Be to, minėtas įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
10. Pažymėtina, kad, nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti privalomai skiriama asmeniui vairuojančiam transporto priemonę būnant neblaiviam, tačiau iš BK 72⁵ straipsnio matyti, kad tokio įpareigojimo teismui nėra numatyta, paliekant galimybę kiekvienu atveju įvertinti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būtinybę.
11. Sutiktina su argumentu, jog prokuroras 2025 m. gegužės 20 d. teisiamajame posėdyje išsakytoje baigiamojoje kalboje siūlė nuteistajam A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje (2 t., b. l. 161), o skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendyje šis siūlymas nebuvo vertinamas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog prokuroro teisiamajame posėdyje išsakyta pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės niekaip nesaisto baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo. Kaip numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, tačiau reikalavimo, kad nuosprendyje teismas svarstytų visų galimų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (neskyrimo) klausimą, baudžiamajame įstatyme nėra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
12. Taip pat sutiktina ir su tuo, jog nuteistasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių didelį ir realų pavojų ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, A. S. kraujyje buvo rasta 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri beveik septynis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją bei gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat pastebėtina tai, kad nuteistasis praeityje buvo teistas dėl vairavimo esant neblaiviam (past. – 2001 m., 2021 m. ir 2023 m. procesiniais sprendimais) (2 t., b. l. 30–46), taip pat yra linkęs nekontroliuoti savo elgesio būdamas neblaivus (past. – jis per paskutinius trejus metus administracine tvarka aštuonis kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, kurių padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas (2 t., b. l. 60–71). Nors nuteistajam paskirtas įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nenaudoti jokių psichiką veikiančių medžiagų, prie kurių yra priskiriamas ir alkoholis, įvertinus nuteistojo praeities teistumus bei administracinius baustumus, akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio modelio, sistemingai daro analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, dėl to papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, skyrimas yra tikslingas.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad A. S., vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
14. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10411 už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymoje nurodoma tai, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 91,67 Eur dydžio sumą.
15. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020)
16. Būtinybę nuteistajam paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. S. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 91,67 Eur dydžio sumai už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.