Utenos apylinkės teismo sprendimas

2022-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-23-277/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
2-23-277/2022
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00535-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Atsakovas
R. A.
Advokatai
Darius Stalionis, Neringa Milašienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-23-277/2022Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7
Nr. 2-54-3-00656-2019-3(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5
UTENOS APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams A. S. ir advokatui Dariui Stalioniui

atsakovui R. A.,atsakovo atstovei advokatei Neringai Milašienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal žemės ūkio bendrovės „Fintera“ ieškinius R. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje O. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Žemės ūkio bendrovė „Fintera“ 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo R. A. 17390 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakovu 2017 m. sausio 2 d. sudarė Gyvulių priežiūros sutartį (toliau ir – Sutartis), kuria susitarė, jog ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka prižiūrės ir šers nuosavais pašarais ūkininkui R. A. priklausančius gyvulius, o atsakovas už paslaugą atsiskaitys iki kiekvienų metų balandžio 1 d. už gyvulius gautomis išmokomis ir papildomai ieškovės ūkio ganyklose gimusiomis telyčaitėmis, bet atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir už gyvulių bandų priežiūrą nesumokėjo 17390 Eur:

– pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20011496 už 2018 m. I ketvirtį 2500 Eur;

– pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 20011498 už 2018 m. I ketvirtį 2790 Eur;

– pagal 2019 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 201911 už 2019 m. I pusmetį 12100 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

Šalies argumentai

Nustatytu terminu atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas nepakeistas.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 2 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Žemės ūkio bendrovė „Fintera“ 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo R. A. 5082 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 20011502 už 1210 Eur atsakovui pardavė telyčią, o 2019 m. vasario 6 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 201903 už 3872 Eur atsakovui pardavė 10 telyčių. Gyvuliai atsakovui buvo perduoti. Jis deklaravo juos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, bet pinigų už įsigytus gyvulius pardavėjui nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

Šalies argumentai

Nustatytu terminu atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas nepakeistas.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 18 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vykdant apeliacinės instancijos teismo rekomendacijas (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-404-278/2020 39 punktas, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-405-278/2020 39 punktas) Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 2 d. nutartimis civilinės bylos sujungtos ir sujungta byla sustabdyta iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00021-19. Ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamojo akto surašymu ir byla su kaltinamuoju aktu 2021 m. sausio 20 d. perduota teismui. Byloje priimtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 15 d. Civilinė byla atnaujinta 2022 m. sausio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2016–2019 metais žemės ūkio bendrovės „Fintera“ vadovė A. S., padedant šios įmonės darbuotojui atsakovui R. A., apgaulingai tvarkė žemės ūkio bendrovės „Fintera“ buhalterinę apskaitą. Nuosprendyje yra duomenys apie atsakovo, pagal darbo sutartį dirbusio pas ieškovę gamybos vadovu, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau ir kitiems įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, neapskaitytą bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose. Kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų vertinti ieškovės reikalavimų ir atsakovo prieštaravimų ieškiniams pagrįstumą, nuosprendyje nėra.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 17390 Eur skolą už gyvulių priežiūrą pagal šalių 2017 m. sausio 2 d. sudarytą gyvulių priežiūros sutartį kilo ginčas, nes atsakovas, neginčydamas ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų teisingumo, nepripažįsta skolos, teigdamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2018 m. I ketvirtį, yra atsiskaitęs, o pagal PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą už 2019 m. I pusmetį, neprivalo mokėti, nes tuo laikotarpiu ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2001496 2500 Eur sumai su ieškove atsiskaitė jos vadovės A. S. prašymu savo lėšomis sumokėdamas už bendrovės įsigytas prekes, gautas paslaugas ir pervesdamas pinigus į bendrovės vadovės dukters O. S. sąskaitą banke:

– 2018 m. balandžio 5 d. UAB „Pas Egidijų“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PEP Nr. 000001632 už prekes sumokėjo 38 Eur;

– 2018 m. balandžio 17 d. UAB „Hansa Flex Hidraulika“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1370281115 už paslaugas sumokėjo 225,34 Eur;

– 2018 m. balandžio 27 d. UAB „Pas Egidijų“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PEP Nr. 000001729 už prekes sumokėjo 77,50 Eur;

– 2018 m. gegužės 15 d. UAB „Pas Egidijų“ pagal PVM sąskaitą faktūrą PEP Nr. 000001794 už prekes sumokėjo 58 Eur;

– 2018 m. liepos 16 d. UAB „Ežeraitis“ pagal PVM sąskaitą faktūrą EŽER Nr. 13669 už prekes sumokėjo 127,99 Eur;

– 2018 m. rugpjūčio 20 d. AB Energijos skirstymo operatoriui sumokėjo 33,24 Eur už bendrovės suvartotą elektros energiją;

– bendrovės vadovės A. S. nurodymu į jos dukters O. S. sąskaitą banke 2018 m. balandžio 12 d. pervedė 500 Eur, o 2018 m. gegužės 2 d. – 1440 Eur.

Atsiskaitymas pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo įformintas išrašant 2018 m. gruodžio 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 191, nurodant, kad pagal dokumentus Nr. 2001496 2018-03-31 ir Nr. 2001502 2018.07.09 UAB „Fintera“ gavo iš R. A. 3710 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 141). Faktiškai pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo mokami. Tokiu būdu buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

Pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2001498 2790 Eur sumai su bendrove atsiskaitė bendrovės vadovės A. S. prašymu savo lėšomis sumokėdamas bendrovės darbuotojams darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėnesį.

Atsiskaitymas pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo įformintas išrašant 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. 187, nurodant, kad pagal dokumentą Nr. 2001498 2018-04-30 UAB „Fintera“ gavo iš R. A. 2790 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 142). Faktiškai pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo mokami. Tokiu būdu buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

Atsakovas skolos pagal 2019 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201911 už gyvulių priežiūrą 2019 m. I pusmetį 12100 Eur sumai nepripažįsta, nes manąs, kad šį laikotarpį ieškovė, pažeisdama sutartį, tinkamos atsakovo gyvulių priežiūros nevykdė – visaverčiai nešėrė ir neprižiūrėjo galvijų, nedavė reikalingų mineralų, laižomų druskų, esant reikalui nesuteikė veterinarinių paslaugų. 2019 m. vasarą bendrovės vadovė A. S. nurodė bendrovės darbuotojams atsakovo gyvulių negirdyti, netverti aptvarų ir neprižiūrėti. Atsakovas iš savo lėšų turėjo pirkti kombinuotus pašarus veršeliams ir juos panaudoti savo gyvuliams šerti. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė veterinarijos gydytojo Prof. R. A. raštą „Dėl vitaminų–mineralų papildų panaudojimo veršeliams“, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 20 d. atlikus kraujo tyrimus suaugusių galvijų ir veršelių ūkininko R. A. galvijų bandoje (bandos kodas 10495900029), nustatytas tam tikrų mineralinių medžiagų trūkumas (kalcio, magnio, geležies). Vadovaujantis minėtais tyrimais, tikslu užtikrinti gyvūnų sveikatingumą, priesvorių stabilumą, pakankamą ir kokybišką karvių pieno produkciją veršeliams bei gyvūnų gerovę, rekomenduota papildomai naudoti mineralinius–vitamininius papildus, kombinuotus pašarus, nes vien šių elementų gavimas iš šieno, šienainio ir žolės buvo nepakankamas. Nenaudojant minėtų papildų, būtų nusižengta gyvūnų sveikatingumo ir gerovės principams (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 30). Taip pat pateikė UAB „Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centras“ 2019 m. balandžio 10 d. pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. RVAP/DM40889 ir UAB „Farmo“ 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FAR007121 (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 28-29), patvirtinančias, kad atsakovas pirko kombinuotus pašarus veršeliams. Remiasi liudytojų D. Š., K. R., A. V. ir G. L. parodymais.

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad R. A. pažįsta, kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo apie metus. Darbo vieta buvo Grybėnų kaime. Dirbo šėriku, sargu. R. A. iš darbo išėjo gal dviem savaitėmis ankščiau. Buvo konfliktas su A. S.. Vasaros pradžioje, jau buvo šilti orai, į laukus atvažiavo direktorė ir asmeniškai jam nurodė neprižiūrėti atskirai buvusios R. bandos, liepė netverti, neperkėlinėti, negirdyti. Apie tai per pietus galėjo pasakyti kitiems darbuotojams, nes visi žinojo. Vasarą reikia perkelti gyvulius į kitas ganyklas, juos girdyti. Maisto gyvuliams užteko, bet galėjo būti ir daugiau. Gyvulius girdė, bet neperkeldavo, neleisdavo į naujus laukus. Atėjęs į kitą pamainą, gyvulius rasdavo toje pačioje vietoje. Bandos buvo atskiruose aptvaruose ir tarp jų buvo atstumai. Nežino, kodėl buvo duotas toks nurodymas. Prie gyvulių dirbdavo pamainomis visą parą. Pamainoje dirbo du ar trys žmonės. Vėliau jis važiavo dirbti į laukus, šienauti, o galvijus prižiūrėjo kiti darbuotojai. Po kurio laiko direktorė pasakė, kad nurodymo neprižiūrėti bandos nedavė ir prašė pasirašyti dokumentą, bet jis nieko nepasirašė. Iki direktorės nurodymo gyvulius prižiūrėjo vienodai. Neprisimena, ar buvo atvažiavęs veterinaras.

Liudytojas K. R. paaiškino, kad R. A. pažįsta, perėmė iš jo gamybinę veiklą. A. S. pažįsta, ji savininkė. 2019 m. rugpjūčio mėn., apie 15 d., dalyvavo pokalbyje su R., A. S. ir R. S.. Konfliktas įvyko tarp A. S. ir R.. Buvo kaltinimai, kad vienas kitam skolingi. A. S. sakė „aš tave padarysiu skolininku“. Jo darbo pobūdis buvo gyvulių priežiūra, pašarų atvežimas ir kt. Pradėjus dirbti, buvo nurodymas R. A. gyvulius prižiūrėti iki rugsėjo, o toliau sakė, kad neprižiūrėsim. Po rugpjūčio 15 d. dar kelias dienas nuveždavo gyvuliams tik vandenį, aptvarų neperkeldavo, jokio papildomo šėrimo nebuvo. R. A. dviejų ar trijų dienų bėgyje jiems atgal atvežė net elektrinio piemens akumuliatorių, pasistatė savo. Vėliau matė, kad R. pats atvažiuodavo ir prižiūrėdavo gyvulius. R. gyvulių neperkeldavo, nes jo buvo aptverta labai didelė teritorija ir gyvuliai galėdavo laisvai vaikščioti. Kiek žino, šis laukas įmonėms nepriklausė. Nežino, ar tai R.. žemė. Kitiems gyvuliams kas kelias dienas aptverdavo po kelis hektarus, papildomai šerdavo kombinuotais pašarais, duodavo druską. R. A. banda tikrai nebadaudavo. Negirdėjo, kad jo gyvuliai buvo ištrūkę iš aptvaro. Pravažiuodamas matė, kad gyvuliai neišliesėję. Bendrovėje dirbo iki 2020 m. kovo 30 d.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad R. A. pažįsta, kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti nuo 2013 m. pabaigos ir dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Išeinat iš darbo R. A. jau nebedirbo. A. S. pažįsta dėl darbo. Gyvuliai vasarą buvo ganyklose aplink Grybėnus. Apie A. S. nurodymą nešerti R. A. gyvulių sužinojo iš D. Š.. Jis sakė, kad S. liepė neprižiūrėti R. bandos. Nurodymas buvo D.. Dirbo pamainomis, informaciją vienas kitam perduodavo. Atrodo, kad R. tuo metu dar dirbo. Tikslaus laiko neprisimena, buvo vasaros pradžia ir tai tesėsi iki išėjimo iš darbo. Po nurodymo R. bandos neprižiūrėjo, žolės netverdavo, asmeniškai vandens nevežė. K. R. atveždavo mineralų, tai visiems gyvuliams duodavo mineralų. Bendrovėje dirbo įvairius darbus, ne šienapjūtės metu bendrovės gyvulius pagirdydavo, perkeldavo piemenį į kitą vietą, naktį saugodavo. Apie R. bandą žinojo. Pavasarį R. bandos plotas nebuvo didelis, iš pradžių užtverdavo piemenį tik tam kartui, o po trijų ar keturių dienų perkeldavo į kitą vietą. Leisdavo žolei ataugti. R. gal pats padidino plotą, todėl jis ir pasidarė didelis. Kam priklausė ta žemė, nežino. Matydavo, kad R. po darbo važiuodavo pasižiūrėti savo gyvulių. Dėl gyvulių nepriežiūros R. nepriekaištavo. Ankstesnėje apklausoje apie R. gyvulių nepriežiūrą nesakė, nes niekas to neklausė.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad yra iš (duomenys neskelbtini). R. A. pažįsta. Žino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta buvo Grybėnų kaime. A. S. matė vieną kartą, kai prašė parduoti pajus. 2019 m. vasarą R. A. prašant, leido sezono metu atliekamose 14 hektarų pievose ganyti gyvulius. Buvo kalba, kad R. ganys savo bandą. Ganyklos buvo per kelią. Jis ganymo sezoną pradeda apie gegužės 20 d. Jie pradėdavo ankščiau. Vienoje kelio pusėje yra jo laukai, o kitoje išnuomoti. 2018 metais kituose laukuose buvo leidęs ganyti ir „Finterai“ .

Šalies argumentai

Ieškovės prašymu apklaustas liudytojas Ž. S. paaiškino, kad R. A. pažįsta, buvo darbų vadovas. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2016 m. ir dirbo iki pabaigos, kol 2020 m. viskas užsidarė, kol išpardavė gyvulius. Su R. A. dirbo iki R. išėjimo iš darbo 2019 m. vasaros pabaigoje. Žinojo, kad vadovė A. S., bet su ja nebendraudavo. Pradėjus dirbti buvo tik bendrovės banda, o vėliau atsirado ir R.. Tikslaus laiko neprisimena, bet R. išeinat iš darbo jo gyvuliai buvo. Vasarą užsiimdavo šienapjūte, o jai pasibaigus, prižiūrėjo gyvulius, juos girdydavo, perkeldavo. Sezonu dirbdavo vos ne kiekvieną dieną, o likusį laiką – pamainomis. Asmeniškai negirdėjo, kad nereikia prižiūrėti R. gyvulių. Tai girdėjo tik iš kalbų, apie A. S. ar jos vyro nurodymą minėjo D.. Tai buvo 2019 m., buvo šilta, nes jau šienavo ir nedirbo prie gyvulių. Mano, kad gyvuliai buvo prižiūrimi vienodai. Veterinarai atvažiuodavo, bet tikslaus laiko neprisimena.

Atsakovo teiginius dėl atsiskaitymo su ieškove pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2001496 2500 Eur sumai, mokant savo lėšomis už bendrovės pirktas prekes ir gautas paslaugas, patvirtina atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimą atsakovo lėšomis (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 11-13, 15-19, 21-25). Lėšų pervedimą į O. S. banko sąskaitą patvirtina atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 14-20).

Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje dalyvauti byloje įtraukta O. S. (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 3 tomas, b. l. 101-102), į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų dėl atsakovo atliktų pinigų pervedimų į jos banko sąskaitą nepateikė. Apklausta kaip liudytoja 2020 m. sausio 30 d. įvykusiame teismo posėdyje aiškino, kad savo asmeninius pinigus skolindavo atsakovui, yra paskolinusi apie 20000 Eur, o atsakovo atlikti pinigų pervedimai į jos banko sąskaitą – dalinis paskolų grąžinimas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 6.870 straipsnis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davė-jas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Byloje nėra duomenų, kad tarp O. S. ir atsakovo buvo paskolos teisiniai santykiai, todėl teismas sprendžia, jog įtikinamas atsakovo aiškinimas, kad pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2001496 su ieškove atsiskaitė, savo lėšomis sumokėdamas už bendrovės įsigytas prekes, gautas paslaugas ir bendrovės vadovės nurodymu pervesdamas 1940 Eur į O. S. banko sąskaitą. Tokią išvadą teismas daro remdamasis ir ieškovės atsakovui adresuotu 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu „Dėl galvijų priežiūros sutarties nutraukimo“ (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 1 tomas, b. l. 29), kuriame, kalbant apie skolą pagal sutartį dėl galvijų priežiūros, nurodytos dvi neapmokėtos sąskaitos ir reikalaujama jas apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., tai: 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra FNT Nr. 20011498 už 2018 m. I ketvirtį 2790 Eur sumai ir 2019 m. liepos 23 d. PVM sąskaita faktūra FNT Nr. 201911 už 2019 m. I pusmetį 12100 Eur sumai.

Esant aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2001496 su ieškove atsiskaitė, todėl reikalavimas priteisti šioje sąskaitoje nurodytą 2500 Eur sumą atmetamas.

Teiginio, kad pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 20011498 už 2018 m. I ketvirtį 2790 Eur sumai su bendrove atsiskaitė, sumokėdamas bendrovės darbuotojams darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėnesį, atsakovas neįrodė, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo užmokestį darbuotojams 2018 m. gegužės mėnesį mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Priešingai, ieškovė, pateikdama savo banko sąskaitos išrašą, įrodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pervedė į atsakovo sąskaitą avansams 3800 Eur (6 t., b. l. 69). Atsiskaitymo pagal aptariamą sąskaitą nepatvirtina ir ieškovo pateiktas 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. 187 kvitas, kuriame įrašyta, kad pagal dokumentą Nr. 2001498 2018-04-30 UAB „Fintera“ gavo iš R. A. 2790 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 142), nes pats atsakovas pripažino, jog faktiškai pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo mokami, o taip atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tai yra dokumentas suklastotas, nes jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Faktai negali būti įrodinėjami suklastotais dokumentais. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovas pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 20011498 skolingas ieškovei 2790 Eur, todėl ši suma priteisiama.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo už gyvulių priežiūrą 2019 m. I pusmetį priteisti 12100 Eur pagrįstumo, teismas vertina aplinkybę, kad atsakovas iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbo pas ieškovę pagal darbo sutartį gamybos vadovu ir privalėjo tinkamai organizuoti gyvulių priežiūrą. Atsakovo pateiktas veterinarijos gydytojo R. A. raštas, kad 2019 m. vasario 20 d. atliktu suaugusių galvijų ir veršelių kraujo tyrimu nustatytas mineralinių medžiagų trūkumas, tik patvirtina, kad šis trūkumas susidarė atsakovo darbo gamybos vadovu laikotarpiu, bet nėra duomenų, jog tuo laikotarpiu atsakovas būtų pareiškęs ieškovės vadovei kokį nors priekaištą dėl netinkamos jo gyvulių priežiūros. Įrodinėdamas netinkamą gyvulių priežiūrą, atsakovas remiasi liudytojų parodymais apie ieškovės vadovės A. S. darbuotojams duotą nurodymą neprižiūrėti jo gyvulių – negirdyti ir netverti aptvarų. Bet pagal liudytojo D. Š. parodymus toks nurodymas buvo gautas 2019 metų šienapjūtės metu, kuri paprastai prasideda birželio mėnesį, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovės vadovės nurodymu atsakovo gyvuliai nebuvo prižiūrimi visą 2019 m. I pusmetį. Be to, pagal liudytojų D. Š., Ž. S. parodymus ir po ieškovės vadovės nurodymo atsakovo gyvuliai buvo girdomi, o pagal liudytojo K. R., pradėjusio dirbti vietoj atsakovo 2019 m. rugpjūčio 14 d., parodymus perkėlinėti aptvarus plotuose, kuriuose ganėsi atsakovo banda, nebuvo poreikio, nes tie plotai pakankamai dideli ir, sprendžiant pagal gyvulių elgesį, pašaro jiems ten pakako. Pagal šio liudytojo parodymus, jam jau dirbant bendrovėje, atsakovas grąžino bendrovei elektrinio piemens akumuliatorių, paaiškindamas, kad įsigijo savo. Ši aplinkybė rodo, kad ir po 2019 m. I pusmečio atsakovo bandos priežiūra buvo vykdoma naudojant ieškovės įrangą. Jokių duomenų apie atsakovo gyvulių žuvimą, dingimą ar kritimą dėl netinkamos priežiūros nėra. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė 2019 m. I pusmetį visai nevykdė pagal sutartį prisiimtos pareigos prižiūrėti atsakovo gyvulius. Įvertinus tai, kad atsakovas, vykdydamas veterinarijos gydytojo rekomendacijas dėl gyvulių papildomo šėrimo, 2019 m. balandžio mėnesį savo lėšomis įsigijo ir gyvulių šėrimui panaudojo kombinuotus pašarus už 842,40 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 28-29), šia suma mažinamas ieškovei priteisiamas atlyginimas už gyvulių priežiūrą 2019 m. I pusmetį, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama ne 12100 Eur, o 11257,60 Eur.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 5082 Eur skolą už parduotus gyvulius pagal 2018 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 2001502 1210 Eur sumai ir 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 201903 3872 Eur sumai nėra ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir pirktų gyvulių perdavimo atsakovui faktų, bet kilo ginčas dėl kainos sumokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, bet tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą (Lietu-vos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

Atsakovas, neginčydamas ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų teisingumo, nepripažįsta skolos, teigdamas, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 2001502 telyčia jam buvo perduota kaip kompensacija už 2018 m. gegužės mėnesį neišmokėtą darbo užmokestį.

Atsiskaitymas pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo įformintas išrašant 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. 191, nurodant, kad pagal dokumentus Nr.2001496 2018-03-31 ir Nr. 2001502 2018-07-08 UAB „Fintera“ gavo iš R. A. 3710 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 141). Faktiškai pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo mokami. Tokiu būdu buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

Teiginio, kad 2018 m. gegužės mėnesį negavo darbo užmokesčio ir telyčia už 1210 Eur jam buvo perduota nuosavybėn kaip kompensacija už negautą darbo užmokestį, atsakovas neįrodė. Ieškovo pateiktas kasos išlaidų orderis (6 t., b. l. 89 a. p.) patvirtina, kad 416 Eur darbo užmokestis už 2018 m. gegužės mėnesį atsakovui išmokėtas 2018 m. birželio 18 d. Įvertinęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 3 tomas, b. l. 145) nustatytą faktą, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sau išmokėjo 33088,15 Eur dydžio darbo užmokestį, neapskaitytą bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose, tai yra vidutiniškai per mėnesį po 788 Eur, teismas sprendžia, kad deklaruojamą 1160 Eur darbo užmokestį atsakovas 2018 m. gegužės mėnesį gavo. Atsiskaitymo pagal aptariamą sąskaitą nepatvirtina ir ieškovo pateiktas 2018 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. 191 kvitas, kuriame įrašyta, kad pagal dokumentus Nr. 2001496 2018-03-31 ir Nr. 2001502 2018-07-08 UAB „Fintera“ gavo iš R. A. 3710 Eur (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00535-2019-7, 2 tomas, b. l. 141), nes pats atsakovas pripažino, jog faktiškai pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo mokami, o taip atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tai yra dokumentas suklastotas, nes jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Faktai negali būti įrodinėjami suklastotais dokumentais. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovas pagal 2018 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 2001502 skolingas ieškovei 1210 Eur, todėl ši suma priteisiama.

Atsakovo teigimu pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 201903 3872 Eur sumai atsiskaitė su ieškove jos vadovės A. S. prašymu savo lėšomis sumokėdamas už bendrovės įsigytą gyvulį, gautas paslaugas, sumokėdamas fiziniams asmenims ieškovei nuomojamos žemės nuomos mokestį ir pervesdamas pinigus į bendrovės vadovės dukters O. S. sąskaitą banke:

– 2019 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 470 ir Nr. 471 pervedė į O. S. sąskaitą banke atitinkamai 500 Eur ir 200 Eur;

– 2019 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė į O. S. sąskaitą banke 50 Eur;

– 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė į O. S. sąskaitą banke 60 Eur;

– 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1603,25 Eur už ieškovės iš ūkininko J. P. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. JP006 nupirktą limuzinų veislė bulių;

– 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 45 Eur už ieškovės transporto priemonių techninę apžiūrą;

– 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu už ieškovę L. A. sumokėjo 955,75 Eur už žemės nuomą;

– sumokėjo grynais pinigais 480 Eur E. G. už žemės nuomą.

Atsakovo aiškinimą, kad į O. S. sąskaitą pervedė 810 Eur patvirtino 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. birželio 3 ir 5 d. mokėjimo nurodymai (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00656-2019-3, 1 tomas, b. l. 50-53). Minėta, jog byloje nėra duomenų, kad tarp O. S. ir atsakovo buvo paskolos teisiniai santykiai, todėl teismas sprendžia, jog įtikinamas atsakovo aiškinimas, kad pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201903 iš dalies su ieškove atsiskaitė, bendrovės vadovės nurodymu pervesdamas 810 Eur į O. S. banko sąskaitą.

Atsakovo mokėjimus už iš ūkininko J. P. nupirktą bulių, už ieškovės transporto priemonių techninę apžiūrą, nuomos mokesčio sumokėjimą už žemės sklypą nuomotojai L. A. patvirtina atsakovo pateikti dokumentai: PVM sąskaita faktūra, žemės nuomos sutartis ir lėšų pervedimo nurodymai (Civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-16-3-00656-2019-3, 1 tomas, b. l. 54-55,57,59-60).

Ieškovė šių atsakovo mokėjimų neginčija ir nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo aiškinimą, kad mokėjimai atlikti jo asmeninėmis lėšomis, ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė šias atsakovo ieškovės naudai turėtas išlaidas kompensavo, todėl teismui nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, kad šiuos mokėjimus atliko savo lėšomis taip ieškovės vadovės nurodymu atsiskaitydamas pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201903. Atsakovas teigia, kad 480 Eur žemės nuomos mokestį nuomotojui E. G. grynais pinigais taip pat sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, bet teismas, įvertinęs šalių aiškinimą, kad atsakovas disponavo ir ieškovei priklausančiais grynaisiais pinigais, sprendžia, kad ši aplinkybė neįrodyta.

Esant aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201903 su ieškove iš dalies atsiskaitė savo lėšomis sumokėdamas ieškovei tenkančius mokėjimus ir ieškovės vadovės nurodymu pervesdamas savo pinigus į O. S. banko sąskaitą, todėl reikalavimas priteisti skolą pagal nurodytą sąskaitą tenkinamas iš dalies, priteisiant (3872 Eur – 3414 Eur) 458 Eur.

Bendra iš atsakovo ieškovei priteistina skolos suma 15715,60 Eur (pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 20011498 – 2790 Eur, pagal 2019 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą FNT Nr. 201911 – 11257,60 Eur, pagal 2018 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūra FNT Nr. 2001502 – 1210 Eur, pagal 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 201903 – 458 Eur).

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė už ieškinių reikalavimus sumokėjo 337 Eur žyminį mokestį. Ieškovės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė advokatui D. Stalioniui už dviejų prašymų dėl įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 13 valandų, sumokėjo 2000 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 2337 Eur.

Atsakovas sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Atsakovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas advokatei N. Milašienei už dviejų prieštaravimų dėl pareikštų ieškinių ir preliminarių teismo sprendimų, dviejų atskirųjų skundų, dviejų prašymų dėl įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą septyniuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 28 valandos, sumokėjo 3900 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 3937,50 Eur.

Teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 70 procentų, atmestų – 30 procentų (15715,60×100:22472).

Bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – (2337 × 70 proc.) 1635,90 Eur, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – (3937,50 × 30 proc.) 1181,25 Eur. Įskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama (1635,90 – 1181,25) 454,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 53,36 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš šalių išieškomos taip pat proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo 70 procentų – 37,36 Eur, o iš ieškovės 30 procentų – 16 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. A. žemės ūkio bendrovės „Fintera“ naudai 14047,60 Eur (keturiolika tūkstančių keturiasdešimt septynis eurus 60 ct) skolą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimą pakeisti:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. A. žemės ūkio bendrovės „Fintera“ naudai 1668 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) skolą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. A. žemės ūkio bendrovės „Fintera“ naudai 454,65 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išieškoti iš R. A. į valstybės biudžetą 37,36 Eur (trisdešimt septynis eurus 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išieškoti iš žemės ūkio bendrovės „Fintera“ į valstybės biudžetą 16 Eur (šešiolika eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Algirdas Baliulis