Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes (pranešeja), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes (kolegijos pirmininke),

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens P. M. apeliacini skunda del Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, pareiškima atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai (teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos), treciajam suinteresuotam asmeniui P. M. del isakymo dalies ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškejas, prokuroras) pareiškimu (I tomas, b. l. 2 – 5) ir patikslintu pareiškimu (I tomas, b. l. 9 – 12) kreipesi i Paneve˛io apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2000 m. gruod˛io 8 d. isakymo Nr. 10-05-869 dali, kurioje P. M. atkurtos nuosavybes teises perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam ˛emes ir miško sklypa, bei 2000 m. gruod˛io 8 d. sprendima Nr. 51721-43-8815 „Del nuosavybes teisiu atkurimo kaimo vietoveje pilieciui P. M.“, kuriuo atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusio savininko A. K. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) nekilnojamaji turta – 0,35 ha ˛emes (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam 1,22 ha ˛emes sklypa ir 0,62 ha miško sklypa, esancius (duomenys neskelbtini).

Pareiškejas nurode, kad skund˛iamais administraciniais aktais P. M. suteikti ˛emes ir miško sklypai yra Sartu regioninio parko rekreacineje teritorijoje, Zalves e˛ero apsaugos juostoje. Pagal Saugomu teritoriju istatyma valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) priklauso kompleksinei saugomu teritoriju kategorijai. Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 16 straipsnyje (1997 m. liepos 1 d. istatymo Nr. VIII-359 redakcija) buvo numatyta, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ˛emes ir miškas gra˛inami perduodant nuosavyben lygiaverti turetajam atitinkamai ˛emes sklypa ar miško plota tik pilieciams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Pa˛ymejo, jog sklypai, i kuriuos atkurtos nuosavybes teises P. M., yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad remiantis gautais duomenimis, P. M. (duomenys neskelbtini) negyveno, jo gyvenamoji vieta minetoje vietoveje niekada nebuvo deklaruota, jo šeimos nariai bei did˛ioji dalis ekonominiu interesu buvo (duomenys neskelbtini), todel jis laikomas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) gyventoju. Laike, kad skund˛iami administraciniai aktai prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, t. y. Atkurimo istatymo nuostatoms, todel naikintini. Pa˛ymejo, kad administraciniai aktai ar ju dalys, prieštaraujantys imperatyvioms istatymo normoms, pa˛eid˛ia viešaji interesa, o ˛emes reformos vykdymas taip pat priskiriamas prie viešojo intereso, todel Vilniaus apygardos prokuratura, gavusi Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegu˛es 19 d. pareiškima, surinkusi med˛iaga, pagristai ir laiku kreipesi i teisma del tokio intereso gynimo.

II.

Paneve˛io apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu (I tomas, b. l. 249 – 253) panaikino Utenos apskrities viršininko 2000 m. gruod˛io 8 d. isakymo Nr. 10-05-869 „Del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme (miška) Zarasu rajone“ dali, kuria P. M. atkurtos nuosavybes teises perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam ˛emes ir miško sklypa (duomenys neskelbtini); panaikino Utenos apskrities viršininko 2000 m. gruod˛io 8 d. sprendima Nr. 51721-43-8815 „Del nuosavybes teisiu atkurimo kaimo vietoveje pilieciui P. M.“, kuriuo P. M. atkurtos nuosavybes teises perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam 1,22 ha ˛emes sklypa ir 0,62 ha miško sklypa, esancius (duomenys neskelbtini).

III.

Treciasis suinteresuotas asmuo P. M. apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 2 – 4) prašo Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo pareiškima atmesti. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai taike Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojancias termina, per kuri gali buti paduodamas skundas teismui del individualaus norminio akto panaikinimo. Teismas neatsi˛velge i tai, kad prokuratura kartu su Utenos apskrities viršininko administracijos skundu gavo ir VI Registru centro duomenis, kuriuose nurodyta gincijamo sklypo isigijimo pagrindas – šioje byloje gincyti Utenos apskrities viršininko sprendimas ir isakymas. Atsi˛velgiant i tai, kreipimosi i teisma terminas turi buti skaiciuojamas nuo 2009 m. gegu˛es 20 d. Prokuroras papilde savo pareiškima nauju reikalavimu ir naujam reikalavimui pateikti taip pat praleido termina.

2. Teismas neteisingai nustate P. M. gyvenamaja vieta tuo metu, kai priimti gincijami aktai. Pagrindine gyvenamoji vieta, nuolatine gyvenamoji vieta yra nustatoma ne dokumentais, bet atsi˛velgiama i ta teritorija, kuri yra labiausiai susijusi su asmens veikla (kur yra asmens turtas, did˛ioji jo dalis, darbo vieta, kur asmuo gyvena ilgiausiai). Tik vienu iš asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijumi yra irašai viešuosiuose registruose (Civilinio kodekso 2.17 str.). Nustacius, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), teismas turejo atmesti pareiškejo pareiškima.

3. P. M. nuo 1998 metu iki 2003 metu gyveno (duomenys neskelbtini). Paminetu laiku naudojosi R. M. sodyba. Tai patvirtina byloje esantis R. M. raštas. Kad jis gyveno (duomenys neskelbtini)nustatytina atsi˛velgiant i tai, kad cia buvo jo pastovi gyvenamoji vieta, kito nuosavybes teise turimo nekilnojamojo turto (išskyrus (duomenys neskelbtini) turima) jis neturejo (savo turima buta, esanti (duomenys neskelbtini), 1999 m. spalio 27 d. padovanojo), darbo vieta taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Ekonomiškai jis buvo susijes su (duomenys neskelbtini), juose praleisdavo beveik visa laika. Pagal deklaruota gyvenamaja vieta negyveno.

4. P. M. nepilnametis sunus nuo 1999 metu gyveno su vyresniuoju sunumi, todel teismo argumentas, kad gyvenamoji vieta nustatytina atsi˛velgiant i tuo metu buvusio nepilnameciu sunaus gyvenamaja vieta, yra nepagristas. Sveikatos prie˛iuros paslaugomis P. M. (duomenys neskelbtini)tuo laikotarpiu, kai buvo atkurtos nuosavybes teises, nesinaudojo. Tik pastaraisiais metais, kai nusipirko sodyba (duomenys neskelbtini), cia gauna ir sveikatos prie˛iuros paslaugas. Pagrindines pajamas jis gavo iš savo individualios imones darbu (duomenys neskelbtini).

5. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad jis nebuvo oficialiai registruotas (duomenys neskelbtini). Byloje yra tik pa˛yma, kad jis nera itrauktas i vienos iš Zarasu rajono savivaldybes – Antazaves seniunijos gyventoju sarašus.

Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu i treciojo suinteresuoto asmens P. M. apeliacini skunda (II tomas, b. l. 15 – 16) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškejas siekia apginti viešaji interesa, kurio pa˛eidimas, pasak pareiškejo, pasireiškia tuo, jog treciajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybes teises i ˛eme saugomose teritorijose pa˛eid˛iant aukštesnes galios teises aktus. Nurode, kad administraciniai aktai ar ju dalys, prieštaraujantys imperatyvioms istatymo normoms, pa˛eid˛ia viešaji interesa, todel prokuroras privalejo kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo P. M. nesutinkamas su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad jame nebuvo irodytas viešojo intereso pa˛eidimas, jam nuosavybes teises atkurtos teisetai, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras praleido termina kreiptis i teisma del sprendimu panaikinimo, teismas netinkamai vertino irodymus del jo gyvenamosios vietos ir prieme neteiseta sprendima. Todel, atsi˛velgiant i konkrecias bylos aplinkybes, prieš pradedant nagrineti minetu aktu teisetumo klausima butina ivertinti treciojo suinteresuoto asmens argumentus ir ištirti, ar pareiškejo ginami interesai pripa˛intini viešuoju interesu ginamu interesu turinio, pasirinktu gynimo priemoniu, tinkamu apginti viešaji interesa, ir istatymu nustatytu terminu laikymosi po˛iuriu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todel kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes (2008 m. liepos 25 d. išplestines teiseju kolegijos nutartis administracineje byloje Nr. A146–335/2008). Atsi˛velgus i tai, kad istatymu leidejas yra nepateikes viešojo intereso sampratos, ir ivertinus, kad Konstitucinis Teismas viešaji interesa supranta placiai, byla nagrinejantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, i kuri kesinamasi, pripa˛intinas viešuoju interesu. Administracineje byloje Nr. A17-742/2007 teiseju kolegija pa˛ymejo, kad istatymu leidejas suteikia teise prokurorui spresti, yra konkreciu atveju viešasis interesas inicijuoti administracine byla, ar ne, taciau galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprend˛ia teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma. Tokioje byloje teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatineti viešojo intereso buvimo fakta, atsi˛velgdamas i visas konkrecios bylos aplinkybes, joje nagrinetinu klausimu pobudi ir reikšme (2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007).

Tokia pat pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kuria tais atvejais, kai sprendima, ar tam tikras interesas turi buti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti byla nagrinejantis teismas, butina tai motyvuoti atitinkamame teismo sprendime. Priešingu atveju kiltu pagrista abejone, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikruju yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimas).

Analogiška pozicija itvirtinta ir Lietuvos Aukšciausiojo teismo jurisprudencijoje, iš kurios matyti, kad teismas laikosi nuostatos, jog istatymu leidejas viešaji interesa supranta placiai ir suteikia teise prokurorui spresti, yra konkreciu atveju viešasis interesas inicijuoti civiline byla ar ne, taip pat laikomasi pozicijos, kad galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprend˛ia teismas, nagrinejantis byla, iškelta pagal prokuroro ieškini (2006 m. kovo 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog istatymu nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybes institucijos, istaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis i teisma su pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai. Ši prokuroro teise yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo (toliau – ir Prokuraturos istatymas) 19 straipsnyje, be kita ko, nustatancio prokuroru statusa, kompetencija, teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas nustate, jog prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta, prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa turi igaliojimus kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešaji interesa yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatancioje, jog prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracineje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administraciniu bylu teisenos istatyma, paprastai turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viešaji interesa administraciniu bylu teisenoje apibre˛iama kaip istatymu numatytu asmenu teise istatymo nustatytais atvejais kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004).

Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipe demesi i tai, kad imperatyviu teises normu pa˛eidimas nuosavybes teisiu i nekilnojamaji turta atkurimo srityje turi esmines reikšmes valstybes ir visuomenes teisems ir teisetiems interesams, todel nuosavybes teisiu atkurimas saugomose teritorijose pa˛eid˛iant imperatyvias teises normas vertintinas kaip viešasis interesas.

Del prokuroro ginamu interesu turinio pa˛ymetina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypac vertingos teritorijos savoka, yra konstataves, jog ši bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikšmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstituciškai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripa˛istama, kad tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. išplestines teiseju kolegijos nutartis Nr. A146–335/2008, 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracineje byloje Nr. A14-86/2007).

Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejas gincija administracinius aktus, kuriais treciajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybes teises i ˛eme, esancia Sartu regioninio parko rekreacineje teritorijoje, Zalves e˛ero apsaugos juostoje. Kadangi pareiškejo gincijami administraciniais aktais buvo neteisetai atkurtos nuosavybes teises saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pa˛eidimu yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti gincijamus administracinius aktus gali buti siejamas su viešojo intereso apgynimu.

Taip pat pa˛ymetina, kad istatymu leidejas kaip viena iš aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilygintu asmenu, privalanciu ginti viešaji interesa, nesiemima priemoniu pa˛eidimams pašalinti (Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalis). Igyvendinant viešaji interesa nuosavybes teisiu atkurimo srityje visuomenes vardu veikia u˛ atitinkama sriti atsakingos institucijos. Nagrinejamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Utenos apskrities viršininko sprendimus , tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešaji interesa, kuri netinkamai igyvendino apskrities viršininko administracija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. Šioje byloje Utenos apskrities viršininko administracija dalyvauja kaip atsakovas. Kaip dar vieno viešojo intereso aspekta galima vertinti tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi buti atsakinga u˛ atsiradusias tokiu veiksmu teisines pasekmes. Kadangi Utenos viršininko administracija, privalejusi u˛tikrinti, kad visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus, nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa.

Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ginamo viešojo intereso turinio po˛iuriu turejo teise šioje byloje kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, o pareiškejo ginami interesai ju turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kuri pagal susiformavusia teismu praktika prokuroras ne tik turi teise, bet ir privalo ginti.

Kadangi treciojo suinteresuoto asmens P. M. apeliaciniame skunde teigiama, jog Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras praleido termina kreiptis i teisma del sprendimu panaikinimo, tai yra gincija pirmosios instancijos teismo sprendima ir tuo aspektu, kad pareiškejas praleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta termina kreiptis i teisma, butina nustatyti minetoje nuostatoje numatyto kreipimosi i administracini teisma termino eigos prad˛ios momenta, kai i teisma kreipiasi prokuroras, gindamas viešaji interesa.

ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skund˛iamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis su˛inojo ar turejo su˛inoti, kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys (2007 m. gruod˛io 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07). Laikytina, kad ABTI 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo su˛ino apie akta, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turini sudarancius elementus, t. y. akta priemusia institucija (asmeni), priemimo diena, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas (2005 m. rugsejo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administraciniu teismu praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. bir˛elio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis i teisma eigos prad˛ia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pa˛eidima. Sprend˛iant prokuroro prašymo ginti viešaji interesa priemimo administraciniame teisme klausima, turi buti nustatyta termino paduoti skunda del viešojo intereso gynimo eigos prad˛ia, t.y. kada pagal surinkta med˛iaga prokurorui pakako duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas. Nagrinejamoje byloje skund˛iamas Utenos apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas 2000 m. gruod˛io 8 d. Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-05-19 pareiškimas del Zarasu rajono savivaldybes administracijos išduoto projektavimo salygu savado, Sartu regioninio parko direkcijos išduotu pastatu rekonstrukcijos salygu, Zarasu rajono nuolatines statybos komisijos posed˛io protokolo panaikinimo Vilniaus apygardos prokuraturoje gautas 2009-05-20. prokurorui atliekant patikrinima, skund˛iamas šioje byloje administracinis aktas gautas 2009-06-01. Duomenys iš Gyventoju registro tarnybos apie P. M. gyvenamaja vieta gauti 2009-06-10, duomenys iš Zarasu rajono ˛emetvarkos skyriaus del irašo sprendime apie P. M. gyvenamaja vieta gauti 2009-06-18. Ivertus ši laikotarpi konkreciu atveju negalima butu teigti, kad prokuroras delse kreiptis i teisma ginant viešaji interesa, tai yra išanalizavus byloje esancius dokumentus darytina išvada, jog nera pagrindo teigti, kad pareiškejas delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis i teisma ginant viešaji interesa. Pareiškejas momenta, nuo kurio turi buti skaiciuojamas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje itvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2009 m. bir˛elio 18 d., t. y. data, kuria gavo iš Zarasu rajono ˛emetvarkos skyriaus duomenis del irašo sprendime apie P. M. gyvenamaja vieta.( duomenis apie galimus teises aktu pa˛eidimus). Todel pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende, kad prokuroras termino, nustatyto ABTI 33 str. 1 d. kreiptis i teisma nepraleido..

Kaip teisingai nusprende pirmosios instancijos teismas, sklypai i kuriuos Utenos apskrites viršininko isakymu ir sprendimu P. M. atkurtos nuosavybes teises, yra Sartu regioninio parko rekreacineje teritorijoje, Zalves e˛ero apsaugos juostoje. Pagal Saugomu teritoriju istatyma, valstybiniai parkai ( nacionaliniai ir regioniniai ) priklauso kompleksinei saugomu teritoriju kategorijai. Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 16 str. 7 dalyje (1999-05-13 istatymo Nr. VIII-1181 redakcija) buvo numatyta, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ˛eme ir miškas gra˛inami perduodant nuosavyben lygiaverti turetajam atitinkamai ˛emes sklypa ar miško plota tik pilieciams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Sklypai i kuriuos P. M. atkurtos nuosavybes teises yrs Sartu regioninio parko rekreacineje teritorijoje. Zalves e˛ero apsaugos juostoje. Pagal teisini reglamentavima šie sklypai galejo buti suteikti tik Zarasu rajono gyventojui. Iš P. M. pildytu 1999-2000 metais viešu dokumentu matyti, kad jis savo gyvenamaja vieta buvo nurodes (duomenys neskelbtini). Viešuosiuose registruose taip pat gyvenamaja vieta iki 2006 m. deklaravo (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo P. M. darboviete ir individuali imone, šiame mieste buvo draud˛iamas socialiniu draudimu, gaudavo pagrindines pajamas, leido nepilnameti sunu i mokykla. Nuo 2006 m, P. M. savo gyvenamaja vieta deklaravo (duomenys neskelbtini). Ivertines bylos irodymus, pirmosios instancijos teismas pagristai atmete P. M. argumentus, kad 1999-2001 m. jo faktine pastovi gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nes šie argumentai nepatvirtinti irodymais. Teismas pagristai nusprende, kad projektu rengimas atitinkamame rajone, nereiškia, kad toje vietoje, kurioje dirbama yra ir pastovi gyvenamoji vieta.

Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis del P. M. gyvenamosios vietos gincijamu sprendimu priemimo metu ir papildomai šiu argumentu nekartoja.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinejo byla, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir pagristai prokuroro pareiškima patenkino..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Treciojo suinteresuoto asmens P. M. apeliacini skunda atmesti. Paneve˛io apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.