Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. G., V. M.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovams G. S. ir D. J., išvadą teikianti institucija valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties

10. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

11. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

12. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

13. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turi vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

14. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

15. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant ginčus, susijusius su teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą bei nustatymą ir ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, aiškinimu ir taikymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. F. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-460/2007).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. vasario 14 d. susitiko su P. S. ir išklausė jo nuomonę. Ieškovė paaiškino, kad sūnus nepažįsta nei G. S., nei D. J.. Išlaikymo iš gimimo liudijime įrašyto G. S. neieškojo, nes jis nėra vaiko tėvas. Sūnui yra pasakiusi, kad jo tėvas D. J.. Vaikas nurodė, kad jei teismas nustatys, kas yra jo biologinis tėvas, tai jis su juo ateityje nenorės bendrauti, kodėl nenorės bendrauti nenurodė.

17. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

18. Teismas, vadovaudamasi šiais išaiškinimais ir atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei tai, kad jokie socialiniai ryšiai vaiko nesieja nei su biologiniu, nei su gimimo įraše nurodytu tėvu, konstatuoja, kad konkrečiu atveju vaiko nuomonė dėl byloje nustatytų aplinkybių nėra aktuali. Svarbiausia – teisingai nustatyti vaiko kilmę. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę EŽTT ypač akcentuoja vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę) netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12).

19. Teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaiko ir tėvu gimimo liudijime įrašyto atsakovo, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį netenkintinas.

Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

21. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 - 3.148, 3.150 straipsniai). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

22. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

23. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

24. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

25. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad P. S. gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas G. S., teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis negali būti vaiko tėvu, nes su ieškove susipažino, kai ji jau laukėsi sūnaus. Vaikui tėvystę sutiko pripažinti tik dėl to, kad ieškovės tėvas buvo labai griežtas, norėjo padėti ieškovei. Iš byloje atliktos DNR ekspertizės matyti, kad G. S. nėra vaiko P. S. tėvas. Vaiko P. S. tėvas biologinis tėvas su 99,99999999997 % tikimybe yra D. J.. Tikrasis vaiko tėvas byloje yra nustatytas, po atliktos DNR ekspertizės jis tėvystę pripažino.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog atsakovas G. S. nėra nepilnamečio vaiko P. S. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, P. S. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad G. S. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

27. Panaikinus G. S. tėvystę P. S. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti D. J. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

28. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Byloje pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad D. J. yra P. S. biologinis tėvas. Iš byloje esančių duomenų, teismo posėdžio metu ieškovės bei atsakovo G. S. išsakytų argumentų matyti, kad atsakovas G. S. su ieškovės sūnumi P. S. bendravo tik apie pusantrų metų, jis su vaiku jokių ryšių nepalaiko. Tai patvirtino ir valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte pateikti duomenys, kad vaikas nepažįsta tokio asmens kaip G. S., su juo nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko.

29. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas patikslintą ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad D. J. yra P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus P. S. gyvenamosios vietos, ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka, ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama sūnui P. S. augti ir vystytis, nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sūnų prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams, ieškovė nuo pat sūnaus gimimo visada gyveno su juo kartu, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nepilnamečio vaiko P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo mama – ieškove R. P..

Dėl išlaikymo priteisimo

31. Ieškovė sūnaus P. S. išlaikymui prašo priteisti po 350 Eur iš atsakovo per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad vaikas turi sveikatos problemų. Jam yra reikalinga plastinė ausų operacija, ateityje bus dedami breketai. Atsakovas su prašoma priteisti suma nesutiko, nurodė, kad jis turi kreditorinių įsiskolinimų, augina dar du mažamečius vaikus, mano, kad mama turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiai tokia pačia suma, kaip ir jis, sutiko mokėti 150 Eur per mėnesį išlaikymo.

32. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

33. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010).

34. Bylos duomenimis P. S. specialiųjų poreikių neturi, tačiau turi sveikatos problemų, nešioja akinius, lanko mokyklą, papildomai apmokamų užsiėmimų nelanko (teismo posėdžio metu mama tvirtino, kad sūnus lankytų ir mokamus būrelius, bet jie yra (duomenys neskelbtini), šeima neturi tam pakankamai lėšų), laikytina, kad 350 Eur suma per mėnesį P. S. išlaikymui yra optimali ir pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

35. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunkesnė nei atsakovo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė gyvena nuomojamame name, augina keturis vaikus, gyvena kartu su sugyventiniu, kurio mėnesio pajamos yra apie 500 Eur, ieškovės mėnesio pajamos taip pat yra apie 500 Eur, ji šiuo metu dirbti negali, nes augina vaiką. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Atsakovas turi du vaikus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), nuomojasi gyvenamąjį būstą, jo mėnesio pajamos yra apie 2100-2300 Eur per mėnesį, turi kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

37. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų visus savo vaikus ir teismas priimdamas sprendimą vertina ne tik atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės išsakyta pozicija, kad ji šiuo metu negali tokia pačia dalimi, kaip ir atsakovas prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes šiuo metu augina vaiką. Be to teismas pažymi, kad ieškovė vaiku rūpinasi nuolat, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Pažymėtina, kad atsakovas, turi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos visiems jo vaikams vystytis sąlygos ne tik kartu su atsakovu gyvenantiems vaikams, bet ir šalių sūnui P. S.. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių dirbti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui.

38. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas, vaiko poreikius, tai, kad atsakovas turi dar du išlaikomus asmenis – mažamečius vaikus, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, iš atsakovo D. J. sūnaus P. S. išlaikymui priteistina po 350 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2023 m. birželio 16 d.) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

39. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

40. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

41. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojamus atgal nuo ieškinio teismui padavimo dienos po 350 Eur. Atsakovas nurodė, kad su šiuo patikslinto ieškinio reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas pripažindamas tėvystę prisiėmė ir iš to kylančias pareigas, atitinkamai ir pareigą išlaikyti sūnų P. S.. Mano, kad išlaikymo suma vaikui turi būti mažinama, atsižvelgiant į valstybės skirtas išmokas vaikui, atsižvelgiant į laikotarpiu nuo 2023 iki 2020 m. buvusią minimalią mėnesinę algą.

42. Savo nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo tėvai. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šios pareigos atsakovas nevykdė, to neginčija, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

45. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo išsakyta pozicija, kad jis, pripažinęs tėvystę, prisiėmė ir visas iš to kylančias pareigas, t. y. ir pareigą išlaikyti savo vaiką. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės aktas surašytas 2023 m. lapkričio 16 d. Atsakovas nei į vieną vėliau vykusį teismo posėdį nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, vaiko motinai pervedęs bent dalį lėšų savo sūnui išlaikyti. Nors pats atsakovas nurodė, kad jis sutiktų mokėti po 150 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau nėra pateikta duomenų, kad bent šia suma būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo.

46. Nesutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad jis neprivalo mokėti vaiko motinai už praėjusį laikotarpį, nes jo manymu vaiko poreikiai buvo visiškai patenkinti. Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė, tik susilaukusi sūnaus, iš karto būtų kreipųsis į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

47. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės formaliai pateiktu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo po 350 Eur už trejus metus priteisimo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į minimalią mėnesinę algą, kuri keitėsi laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. (iki ieškinio teisme priėmimo dienos). Teismo vertinimu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d. (už trejus metus nuo bylos iškėlimo teisme dienos) atsakovo D. J. išlaikymo įsiskolinimas vaikui P. S. yra 9 199,50 Eur (316,50 Eur x 5 mėn. + 158,25 Eur (už 2023 m. birželio mėn.) = 1 740,75 Eur (už 2023 m.); 266,5 Eur x 12 mėn. = 3 198 Eur (už 2022 m.); 234 Eur x 12 mėn. = 2 808 Eur (už 2021 m.); 223,50 Eur x 6 mėn. + 111,75 (už 2020 m. birželio mėn.) = 1 452,75 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo D. J. sūnaus P. S. išlaikymui, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad valstybė šioje byloje patyrė 903,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

50. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Žyminis mokestis už reikalavimus, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista įstatymo, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis), taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

51. Tenkinus ieškinį iš dalies (t. y. tenkinus 95 procentus pareikštų reikalavimų), iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotini: 495,90 Eur (110 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo + 110 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo + 95 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo + 207 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo = 522 Eur x 95%) žyminio mokesčio, 858,56 Eur valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (903,75 advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos ieškovei x 95%) ir 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 92 straipsnis).

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

53. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 1040 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė R. P. šiuo metu nedirba, augina keturis vaikus, jos mėnesio pajamos yra apie 500 eurų, kurias sudaro pašalpos ir vaiko pinigai. Nors ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 95% ieškovės keltų ieškinio reikalavimų ir ieškovė turėtų mokėti dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkintų reikalavimų daliai, tačiau teismas atsižvelgia į ieškovės labai sunkią turtinę padėtį, bei prioritetą visų pirma tenkinti vaiko, o ne atsakovo interesus, todėl iš ieškovės nepriteistina atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141-3.153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 399, 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. S. nėra G. S. vaikas.

Nustatyti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. S. yra D. J. vaikas.

Panaikinti vaiko P. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą „tėvas G. S.“, nurodant įrašyti įrašą „tėvas D. J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui P. S. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo 2023 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui P. S. 9 199,50 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d.

Paskirti ieškovę R. P. nepilnamečiam sūnui P. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 495,90 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 90 ct) žyminį mokestį, 858,56 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 56 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui įrašui apie tėvystę pakeisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.