Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2022 m. balandžio 11 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1190 Eur turtinės žalos atlyginimo, 57,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-01-11 įvykio metu buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudikas (ieškovė) išmokėjo 1196 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Nustatyta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Prašoma priteisti žala paskaičiuota atsižvelgiant į nusidėvėjimą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuotas apie 2020-01-11 įvykusi įvykį. Apie tai jis sužinojo tik 2020-01-18 gavęs iš ieškovės raštą, kuriame buvo nurodyta, kad 2020-01-11 neva dėl jo kaltės buvo apgadintas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nebuvo kviečiamas į neva dėl jo kaltės apgadinto turto apžiūrą, todėl jis negalėjo įvertinti apgadinto turto žalos masto, negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Be to, su atsakovu nebuvo derinama padarytos žalos dydis ir reikiamos pašalinti atsiradusios žalos sąmata (reikalingos medžiagos) bei kaina, todėl kyla klausimas, kodėl draudikas prašo būtent tokios sumos, t. y. 1190 Eur, kaip ji buvo paskaičiuota. Be to, atsakovas dar 2020-02-26 ieškovei buvo išsiuntęs raštą su prašymu, kad jam butų pateikti įrodymai ir dokumentai, iš kurių būtų matyti, kaip buvo nustatyta, kas yra atsakingas už turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, kokia tam turtui padaryta žala ir kodėl dėl šios žalos atsiradimo yra kaltinamas būtent jis. Tačiau atsakovas nėra gavęs atsakymo iš ieškovės, išskyrus pranešimą iš teismo dėl pateikto ieškinio. Tokį pat užklausimą 2021-08-17 ieškovei yra pateikusi ir atsakovo atstovė, tačiau atsakymas iki šiol taip pat nėra gautas.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2020-01-11 iš (duomenys neskelbtini) esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bėga vanduo į pranešėjo patalpas. Nuvykus trečiojo asmens avarinės tarnybos darbuotojui buvo užsuktas šalto vandens stovas, konstatuota, jog viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko nėra namuose ir paliktas raštelis. Taigi avarijos priežasties nepavyko nustatyti. 2020-01-13 iš (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kuriuo informuota, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovas) apipylė kaimynus, nori atlyginti žalą. Susisiekus su pranešėju, pastarasis informavo, jog gedimą pašalino ir su kaimynu susisiekė. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kuriuo informavo namo administratorių apie tai, jog avariją kaimynas likvidavo ir šaltą vandenį pats atsisuko. Akivaizdu, jog avarija su bendrojo naudojimo objektais/inžinerinėmis sistemomis nėra susijusi. Už bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas buto savininkas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovo pozicija išdėstyta atsiliepime. Įvykio metu atsakovo bute nebuvo, dėl to atsakovas įvykio nematė. Prašė ieškovės pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę, tačiau ieškovė šių įrodymų nepateikė. Iš pateiktų nuotraukų nėra įmanoma nustatyti, kur prasiskverbė vanduo. Kadangi avarijos šaltinis nėra nustatytas, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškinys nėra įrodytas. Atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį, nes buvo užsuktas vanduo, o ne dėl užpilto buto. Užlieto buto atsakovas nematė, su šio buto savininkais nebendravo. Atsakovo bute užpylimo požymių nesimatė. Atsakovas nesutinka su trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas turėjo dalyvauti nustatant žalos dydį. Įvykio metu atsakovo namuose nebuvo. Kada grįžo į namus, atsakovas neprisimena. Atsakovas teismo posėdyje jokių kitokių aplinkybių nepateiktų. Ieškinys grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškinyje nėra nurodytas avarijos šaltinis, tik pridėtos nuotraukos, iš kurių šaltinio nustatyti nėra įmanoma. Atsakovas, gavęs pranešimą dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo, tačiau ieškovė prašomos informacijos nepateikė. Namo administratorius atsiliepime pripažino, kad nėra galima nustatyti įvykio kaltininko.

Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-01-11 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui B. V. 1196 Eur draudimo išmoką. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš trečiojo asmens, kuris teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2017-20-02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2432 pagrindu, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2020-01-11 iš (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bėga vanduo į pranešėjo patalpas. Nuvykus trečiojo asmens avarinės tarnybos darbuotojui buvo užsuktas šalto vandens stovas, konstatuota, jog viršutinio buto Nr. 60 savininko nėra namuose ir paliktas raštelis. 2020-01-13 iš (duomenys neskelbtini) (atsakovo adresas) buvo gautas pranešimas, kuriuo informuota, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) apipylė kaimynus, nori atlyginti žalą. Susisiekus su pranešėju, pastarasis informavo, jog gedimą pašalino ir su kaimynu susisiekė. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kuriuo informavo namo administratorių apie tai, jog avariją kaimynas likvidavo ir šaltą vandenį pats atsisuko.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir draudėjo B. V. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo būstą apsidraudusiam asmeniui draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. grupdžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Ieškovė reikalavimus atsakovui grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovo veiksmų rezultatas.

Atsikirsdamas į ieškinį, atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1190 Eur žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai buvo aplietas ieškovės apdraustas turtas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovės atstovas – žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grindų laminatas, patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lubos, sienos, patalpų durys (1 vnt.), virtuvinis baldų komplektas, spinta. Šis įvykis pripažintas draudiminiu. Nustatyta, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) per perdangą sulietos buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų lubos, sienos, grindys, namų turtas. Ieškovė įvertino nukentėjusiam butui padarytą žalą ir sudarė remonto sąmatą, kurioje nurodyta remonto darbų kaina – 1236 Eur. Įvertinusi šią sąmatą bei draudimo sutarties sąlygas, ieškovė nusprendė aplieto buto savininkui išmokėti 1196 Eur draudimo išmoką.

Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas daugiabučio namo administratorius UAB (duomenys neskelbtini), kuris atsiliepime į ieškinį nurodė, jog avarija su bendrojo naudojimo objektais/inžinerinėmis sistemomis nėra susijusi. Iš trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog būtent atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį, informuodamas šį, jog apipylė kaimynus ir nori atlyginti žalą, taip pat, kad gedimą pašalino ir su kaimynais susisiekė. Taigi iš trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iš esmės buvo pripažinęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš atsakovo buto, t. y. dėl atsakovo kaltės. Dar daugiau, iš ieškovės apdrausto buto tą pačią dieną buvo gautas pranešimas, kuriuo trečiasis asmuo informuotas, jog avariją kaimynas likvidavo ir šaltą vandenį pats atsisuko. Nors tiek atsiliepime atsakovas, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas su aplieto buto savininkais nebendravo ir kreipėsi į trečiąjį asmenį tik dėl to, kad buvo išjungtas vandens tiekimas į atsakovo butą, tačiau šios atsakovo ir jo atstovės nurodytos aplinkybės prieštarauja trečiojo asmens išdėstytoms aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams (įrašams iš trečiojo asmens duomenų bazės). Pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, neprašė teismo posėdyje apklausti jokių asmenų (liudytojų), galinčių paneigti trečiojo asmens atsiliepime ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovo atstovė, atsižvelgdama į trečiojo asmens atsiliepimą, teigė, jog avarijos priežasties nepavyko nustatyti, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šią aplinkybę trečiasis asmuo nurodė todėl, kad gavus iš ieškovės apdrausto buto pranešimą apie tai, jog iš atsakovo buto bėga vanduo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas bei trečiojo asmens avarinės tarnybos darbuotojui nuvykus į įvykio vieta atsakovas nebuvo rastas namuose ir nepavyko apžiūrėti atsakovo buto. Kaip jau aptarta aukščiau, vėliau su trečiuoju asmeniu susisiekė tiek asmuo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažino, kad apliejo kaimynų butą, tiek asmuo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog butą apliejęs kaimynas avariją likvidavo. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio virš ieškovės apdraustos patalpos, t. y. iš atsakovui priklausančio buto. Tuo tarpu atsakovo (jo atstovės) nurodytas aplinkybes, kad jis savo bute jokio avarijos šaltinio nepastebėjęs, teismas vertina kaip atsakovo pasirinktą gynybinę poziciją. Ieškovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalą. Nors atsakovas su žalos dydžiu ir nesutiko, tačiau ieškovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės kilimui, todėl ieškinys dalyje dėl 1190 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 57,22 Eur palūkanas, kaip kompensaciją už minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl laiku neatlygintos žalos, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-02-10) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paskaičiavo 57,22 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 57,22 Eur palūkanų suma.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 455,58 Eur išlaidų už advokato (advokato padėjėjos) teisines paslaugas. Patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos 483,58 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. 1190 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimties eurų) žalos atlyginimą, 57,22 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 22 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1247,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 483,58 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.