Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims G. M., suinteresuoto asmens J. M. (J. M.) atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

išvadą teikiančios institucijos Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovei Jolitai Alseikienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M. (J. M.), G. M., B. M. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu bei ribotai veiksniu, išvadą byloje teikianti institucija Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti J. M. neveiksniu/ribotai veiksniu nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; J. M. nustatyti globą/rūpybą; paskirti J. M. globėja/rūpintoja ir turto administratorę pareiškėją L. M..

Nurodė, kad pareiškėja ir J. M. (buvęs vardas iki pakeitimo 2018 m. kovo 6 d. R.) vedę nuo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė vaikų G. M. ir B. M., jie kartu negyvena ir rūpintis J. M. neturi galimybių. J. M. iki senatvės pensijos nustatytas neįgalumas ir darbingumas 35 proc., dėl diagnozuoto šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo (kodas pagal TLK-10-AM F25.1). Sutrikimas, kai tiek šizofrenijos tiek depresijos simptomai per ligos epizodą yra aiškiai išreikšti, tačiau nepakankami šizofrenijai arba depresijos epizodui diagnozuoti. Pareiškėja sutuoktiniu rūpinasi, gamina jam valgyti, tvarko namus, rūpinasi vaistais ir jų vartojimu, tačiau J. M. atsisako įgyti asmens tapatybės dokumentus, motyvuodamas tuo, kad jie jam nereikalingi. Neturint galiojančio asmens dokumento jis negali gauti išmokų, pašalpų, pensijos, negali mokėti už maistą, būstą, todėl tuo turi rūpintis viena pareiškėja. J. M. supratimu jis neturi mokėti už jokias paslaugas, nes elektra, vanduo yra iš gamtos, ir už juos mokėti nereikia. Save jis laiko vedliu, turinčiu pareigą mokyti žmones kaip reikia gyventi. J. M. kartais gaminasi sau maistą, jį pasišildo. Esant poreikiui, tvarko namus, atlieka buitinius darbus, pats rūpinasi savo asmenine higiena. Į gydytojus pats nesikreipia. 2021 m. rugsėjo 18 d. jis buvo nualpęs, kadangi nieko nevalgė ir negėrė dvi savaites, gydytojų jam buvo rekomenduotos psichiatro konsultacijos, tačiau J. M. jų atsisako. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o J. M. (duomenys neskelbtini). Penktadienį pareiškėja vysta pas J. M., gamina jam valgyti, sutvarko buitį, išskalbia jo rūbus, o sekmadienį arba pirmadienio ryta vyksta atgal į Klaipėdą. Pareiškėjos sveikata leidžia globoti kitą asmenį, ji neteista, administracine tvarka nebausta.

Suinteresuoto asmens J. M. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo pareiškimui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas. Galutinę nuomonę pareikš, susipažinęs su psichiatrinės ekspertizės išvadomis.

Jis nekenčia moterų, ne kartą sakė jai, kad jis ne jos tėvas, dėl telegonijos. Jis galvoja vienaip, o elgiasi visai kitaip.

J. M. atstovas advokatas Rolandas Stribinskas prašė atsižvelgti į ekspertizės išvada. Prašo pripažinti tam tikrose srityse ribotai veiksniu. Prašo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Išvadą teikianti institucija Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius nurodė, kad apsilankymo J. M. gyvenamojoje vietoje metu, J. M. buvo namuose vienas. Namuose buvo šilta, tvarkinga ir švaru. Pokalbio metu J. M. vengė kalbėti apie buitinius klausimus, apie žmogų kalbėdamas kaip apie dvasišką būtybę, kuris susideda iš eterinio ir mentalinio kūno. Nurodė, kad pats pasigamina maisto, šildo ir rūpinasi namais. Pabrėžė, kad asmens dokumentas jam yra nereikalingas, vienintelis reikalingas dokumentas yra gimimo liudijimas. Teigė, kad jis valgo tada, kai jam liepia protas, o ne pilvas. Nurodė, kad sulaukęs 60 metų nusprendė ruoštis perėjimui ir juo turi rūpintis aplinkiniai, jo žmona ir vaikai, J. M. rūpinasi jo žmona L. M., kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais atvyksta pas J. M., atveža jam maisto, moka mokesčius. Kitų asmenų norinčių tapti J. M. globėjais nėra. Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius sutiko, kad J. M. būtų pripažintas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje ir neveiksniu turtinių santykių srityse. Globėja ir turto administratore prašo skirti L. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo– medicininis ir teisinis– kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą. Psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas, įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose, svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).

Pareiškėja prašo pripažinti sutuoktinį J. M. ribotai veiksniu visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių srityje, asmens gebėjimo būti globėju srityje ir darbo teisių srityse, o asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, ir naudojimosi rinkimų teise, balsavimų srityje jį pripažinti neveiksniu. Kaip aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nurodė J. M. diagnozuotą psichinę ligą – šizoafektinį surikimą, depresijos tipas. Patikslino, kad tai sutrikimas, kai tiek šizofrenijos tiek ir depresijos simptomai per ligos epizodą yra aiškiai išreikšti, tačiau nepakankami šizofrenijai arba depresijos epizodui diagnozuoti.

Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti J. M. neveiksniu, Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi J. M. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2022 m. kovo 25 d. gautas VšĮ Nepriklausomo teismo psichiatrijos tarnybos psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. TPE-114/2022, kurioje nurodyta, kad J. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, asmenybės defektas, dėl socialinės ir buitinės dezadaptacijos jam reikalinga kito asmens priežiūra ir globa. Ekspertizės metu nustatyta, kad J. M. iš dalies gali suprasti savo veiksmus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje bei asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje. Kitose srityse J. M. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad J. M. psichinėje būsenoje vyrauja nenuoseklus, mažai produktyvus mąstymas, religinio turinio, idėjos, kurios yra dominuojančios. J. M. savo psichinei sveikatai, būklei visiškai nekritiškas, neturi motyvacijos gydytis, pervertina savo galimybes ir gebėjimus. Dėl elgesio savireguliacijos mechanizmo, mąstymo, asmenybės ir valios sutrikimų, iškreipto realybės sumokimo, klaidingų įsitikinimų bei liguistų interpretacijų jam sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes, analizuoti situacijas bei produktyviai, tikslingai ir adekvačiai veikti daugelyje gyvenimo sričių.

Teismo psichiatro eksperto Dr. K. D. išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl J. M. pripažinimo neveiksniu, iš esmės rėmėsi faktu apie diagnozuotą ligą, epizodiniais ligos paūmėjimais, elgesio sutrikimais, negebėjimu asmeniui rūpintis savimi, nesutikimu gydytis ir išsiimti galiojančio asmens dokumento.

Pažymėtina, jog vien to, kad asmuo serga psichine liga neveiksnumo pripažinimui nepakanka. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo apsektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu globos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą, pripažįstant jį neveiksniu.

Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimą, J. M. teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų byloje neteikė, byloje jį atstovavo advokatas Rolandas Stribinskas, kuris neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, Rietavo socialinių paslaugų centras 2021 m. spalio 1 d. pateikė išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodė, kad J. M. geba iš dalies savimi pasirūpinti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais, taip pat asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo (susijusio su lizingo, daiktų prikimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų vartojimo kreditų sutarčių sudarymu), kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje. Geba iš dalies pasirūpinti savimi asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju srityje ir darbo teisinių santykių srityje. Asmeninių neturtinių santykių sveikatos priežiūros srityje J. M. savimi pasirūpinti negeba, kadangi dėl badavimo neįvertina žalos žmogaus organizmui, po paskutinio apsilankymo J. M. atrodė silpnesnis išsekęs, jam reikalinga kito asmens priežiūra.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimus svarbu įvertinti sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, kuris be to, gali kisti. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuoti, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad J. M. dėl psichinės ligos negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad jis visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata. Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktas).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens J. M. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, J. M. pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens J. M. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, elgseną, psichikos būseną šiuo metu, jo gebėjimus, taip pat, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą bei į pateiktus duomenis apie J. M. sveikatos būklę, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus apie asmens norą ir galimybę pasirūpinti savimi, teismas sprendžia, kad J. M. dėl psichikos ligos su kito asmens pagalba geba iš dalies savimi pasirūpinti: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) srityje, kadangi jis iš dalies suvokia savo poreikius ir iš dalies geba priimti savarankiškus sprendimus, įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes, susijusias su maisto produktų įsigijimu, maitinimu, kitomis asmeninėmis smulkiomis išlaidomis, tačiau jam reikalinga pagalba pajamų planavime ir išlaidų paskirstyme, tvarkyme.

Darytina pagrįsta išvada, kad J. M. su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena ir pan.), kadangi asmens higiena jis rūpinasi, pats ir gali iš dalies rūpintis gyvenamo būsto priežiūra, tačiau tai daryti geba su kito asmens pagalba. Taip pat jis tik su kito asmens pagalba geba įgyvendinti savo poreikius darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad egzistuoja pakankamas juridinis ir medicininis pagrindas pripažinti J. M. ribotai veiksniu šiose, aukščiau išdėstytose srityse.

Laikytina, kad J. M. taip pat yra aktualios tokios sritys kaip kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių bei dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje sritys; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kadangi J. M. bet kada gali ketinti sudaryti sandorius, kurie gali prieštarauti jo interesams. Darytina išvada, kad šiose gyvenimo srityse J. M. visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų, todėl šiose srityse jis pripažintinas neveiksniu.

J. M. visiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų, asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), kadangi jis nesikreipia pas gydytojus, nesupranta vaistų vartojimo būtinybės, kritiškai savo būklės nevertina, todėl yra pagrindas riboti J. M. veiksnumą sveikatos priežiūros srityje; taip pat negeba įgyvendinti savo teisių/pareigų šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); taip pat J. M. pripažintinas neveiksniu asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių srityse, kadangi įvertintina, jog teisė dalyvauti rinkimuose apskritai negali būti įgyvendinama per atstovą (globėją, rūpintoją), todėl minėtose srityse J. M. pripažintinas neveiksniu

Dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

CPK 505 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje. CPK 468 straipsnio 4 dalyje ir 473 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja L. M. yra suinteresuoto asmens J. M. sutuoktinė. J. M. nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nustatytas 65 proc. netektas darbingumas. Pareiškėja prašo J. M. globėja (rūpintoja) paskirti ją, L. M., kuri sutinka būti vyro globėja (rūpintoja) ir jo turto administratore.

CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

Nustatyta, kad J. M. teisės aktų nustatyta tvarka paskirta ir mokama šalpos neįgalumo pensija, be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jis kartu su sutuoktine L. M. turi nekilnojamojo turto.

Esant nurodytoms aplinkybėms, J. M. pripažinus ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pripažinus neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių srityse, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt), srityje; bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus srityse; naudojimosi rinkimų ir balsavimų teise srityje; nustatytina globa (rūpyba) (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

CPK 507 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad skiriant globėją ar rūpintoją, turi būti atsižvelgta į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu galima, į globos ar rūpybos reikalingo asmens pageidavimus.

L. M.. sutinka būti J. M. globėja (rūpintoja); byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo J. M. prieštarautų, kad jo žmona būtų paskirta jo globėja (rūpintoja); institucija, teikianti išvadą Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius siūlo tam tikrose srityse neveiksniu ir(ar) ribotai veiksnia pripažinto J. M. globėja (rūpintoja) skirti jo sutuoktinę L. M., kuri yra sveika, neteista, administracine tvarka nebausta.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad L. M. ir šiuo metu rūpinasi savo sutuoktiniu J. M., ji skirtina neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažintino J. M. globėja turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); pilietinių teisių: rinkimo ir balsavimo teisės srityje; ir rūpintoja turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

L. M. išaiškintina, kad neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikrose srityse asmens globėjas ir rūpintojas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius, o rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat globėjas (rūpintojas) privalo: 1) atstovauti globotinį kaip atstovas pagal įstatymą ir ginti neveiksnaus asmens teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) padėti ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje; 3) informuoti globos ir rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jeigu išnyksta aplinkybės dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; 3) neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesais; 4) gauti išankstinį teismo leidimą sandoriams, kurių vertė didesnė negu 1500 Eur, sudaryti; 5) gauti išankstinį teismo leidimą visais atvejais, jeigu globėjas (rūpintojas) nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio (rūpintinio) nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio (rūpintinio) turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio (rūpintinio) daiktinės teisės. Globėjas (rūpintojas) turi teises ir pareigas, nustatytas CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniuose. L. M. taip pat išaiškintina, kad savo, kaip rūpintojo pareigas jis turi vykdyti išimtinai sutuoktinio J. M. interesais.

CPK 496 straipsnio nustatyta tvarka sprendimas dalyje dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468, 473, 508 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. M. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Pripažinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose);

Nustatyti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintam ribotai veiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; savitvarkos įgūdžių; darbo teisinių santykių srityse, rūpybą.

Nustatyti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintam neveiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, kitose turtinių santykių srityse; sveikatos priežiūros; šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių, kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, globą.

Paskirti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažinto J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja (rūpintoja).

Likusioje dalyje pareiškėjos L. M. pareiškimą atmesti.

Sprendimą dalyje dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.