Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3969-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie jo laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškėjo J. B. skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. liepos 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. nutarimu J. B. buvo paskirta nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2018 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „Lankava“ aikštelėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilės girtumo laipsnis. Nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už nusižengimo padarymą J. B. paskirta minimali 300 eurų bauda ir privaloma minimalios trukmės (12 mėnesių) administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjas skundu neginčija savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Byloje kyla klausimas tik dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai.

Visų pirma, teismas pažymi, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu rūpinantis šeimos nariais, savaime nepripažįstamos ypatingomis ir nelaikytinos išimtinėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taip pat tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo, jo darbiniams, šeimos interesams ar kitai veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, jog J. B. teigiamai charakterizuoja tai, kad jis prisipažino bei gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, taip pat tai yra pirmas per gana ilgą vairavimo stažą pareiškėjo padarytas tokio pobūdžio nusižengimas. Vis dėlto J. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir jo neblaivumo norma, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, buvo didesnė nei leistina (0,4 promilės), t. y. 0,46 promilės. Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Skunde, apibūdindamas savo asmenybę, pareiškėjas nurodė, jog yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, taip pat argumentavo, jog jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo bei paskirta bauda turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir šių aplinkybių pakanka jo atžvilgiu įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nors tai pirmas kartas kai J. B. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, 2018 m. liepos 10 d. pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra pirmas jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šį nusižengimą J. B. padarė dar galiojant anksčiau už greičio viršijimą paskirtai nuobaudai. Taip pat jį neigiamai charakterizuoja tai, kad už greičio viršijimą buvo baustas ir praeityje, tačiau savo elgesio iš esmės nepakeitė, sumokėjęs paskirtą nuobaudą, jis ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vien administracinio nusižengimo bylos proceso bei paskirtų baudų anksčiau nepakako atgrasyti pareiškėjo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog tokių priemonių pakaktų šiuo atveju.

Be to, teigdamas, kad jam paskirta nuobauda šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga priemonė, pareiškėjas savo padarytą nusižengimą vertino kaip mažiau pavojingą dėl to, jog jį padarė vairuodamas automobilį nedideliu greičiu parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė Institucija, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą nutylėjo aplinkybę, jog po minėtoje aikštelėje įvykusio eismo įvykio jis, būdamas neblaivus, išvažiavo ir į kelią, taigi kitiems eismo dalyviams keliama grėsmė bei padarytos veikos pavojingumas atitinkamai padidėjo.

J. B. skunde nurodė, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, jis vairavo automobilį išgėręs tik bokalą alaus ir nesijautė neblaivus, t. y. manė, kad jo būsena ir savijauta yra tinkama vairuoti transporto priemonę. Tačiau apklausiamas iš karto po įvykio, jis 2018 m. liepos 10 d. nurodė, jog, suprasdamas, kad vairavo išgėręs du butelius alaus, kitai transporto priemonei atsitrenkus į jo vairuojamą automobilį, išsigando atsakomybės ir pasišalino iš įvykio vietos. Atgal į įvykio vietą J. B. grįžo tik paragintas policijos pareigūnų.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus bylos faktinius duomenis bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai ir suteikiančių pagrindą jo atžvilgiu taikyti švelnesnę nei įstatymo leidėjo numatytą atsakomybę, byloje nenustatyta, todėl skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. B. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) šiuo atveju nevertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesi šis įpareigojimas jam negali būti skiriamas. Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, tik kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis), o ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-3969-2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjo J. B. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.