Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant Policijos atstovui Arūnui Kučinskui, išnagrinėjęs M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ( apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2015 m. gegužės 18 d. apie 16.05 val. (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW 318, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, išvažiuodamas iš aikštelės kliudė ir susidūrė su aikštelėje stovinčiu automobilių Peugeot 405 valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio nesustojo ir apie įvykį su kuriuo yra susijęs nepranešė policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Be to, jis policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registravimo ir privalomojo valdytojų civilinio draudimo dokumentų, bei techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9,14,15, 222, 219 punktus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.

Pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d. kadangi pažeidėjas, neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį iš kurio savavališkai, pažeisdamas KET taisykles pasišalino apgadinęs kito asmens transporto priemonę ir nepateikė policijos pareigūnams transporto priemonės registravimo liudijimo, privalomosios techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų.

Pažeidėjas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu kaltę pripažinęs visiškai, teisme parodymus pakeitė ir kaltės nepripažino, bei nurodė, kad automobilį vairavo ir autoįvykį padarė jo draugė A. K.. Jis tik pradžioje už ją prisiėmė kaltę. Automobilis priklauso jam, tačiau šiai dienai jokių dokumentų jis neturi, nes dar nesusitvarkęs.

Liudytoja A. K. parodė, kad rūkymo metu automobilyje ji susipyko su M. K.. Šiam išėjus į namus ji panoro pasivažinėti. Tačiau pradėjusi važiuoti atsitrenkė į gretimą automobilį ir jį apgadino.

Liudytoja R. R. parodė, kad per kambario langą matė kaip įvykio dieną pažeidėjas namo stovėjimo aikštelėje vairavo savo automobilį. Šalia jo sėdėjo ir jo draugė, tačiau keleivio vietoje. Išgirdusi pokštelėjimą, matė, kad iš vairuotojo vietos išlipęs į pažeidėją panašus vyras apžiūrėjo apgadinimus ir pasakęs nieko čia baisaus, pastatęs mašiną nėra nuėjo į namus. Ji policijos pareigūnams apibūdino kaip buvo apsirengęs pažeidėjas.

Liudytojas A. G. parodė, kad prie namo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas jo automobilis. Šalia matėsi kitas automobilis, kuris galimai apgadino jo, nes ant šio matėsi susidūrimo žymės.

Liudininkai Š. M. ir M. Ž. davė analogiškus parodymus ir parodė, kad būdami policijos pareigūnais tyrė minėtą įvykį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio kaltininkas yra M. K., kuris viską pripažino ir nurodė, kaip padarė pažeidimą. Be to, jis į įvykio vietą, tyrimo metu atėjo apsirengęs tais pačiais rūbais, kuriais pagal liudininkės R. R. parodymus, vilkėjo susidūrimo metu automobilį vairavęs jaunuolis.

Motyvuojamoji dalis

Nors pažeidėjas kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuotas pažeidimo faktas (b.l. 1), tarnybiniu pranešimu ( b.l. 2-3), eismo įvykio schema ( b.l. 9), Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 4), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 5), paaiškinimu ( b.l. 6-7), Regitros pažyma ( b.l. 8), pažyma apie asmenį, KET pažeidimus, teistumą, foto lentelė ( b.l. 11-17) patvirtinančiais, jog pažeidėjas neturėdamas teisės vairuoti padarė eismo įvykį iš kurio savavališkai, pažeisdamas KET taisykles pasišalino apgadinęs kito asmens transporto priemonę, nepateikė policijos pareigūnams transporto priemonės registravimo liudijimo, privalomosios techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų.

Nors pažeidėjas kaltės nepripažino teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokius jos pažeidimus. Pažeidėjas yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti administracinės atsakomybės ir jam skirtinų sankcijų. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių įvykio liudininkų R. R. ir A. G., bei policijos pareigūnų parodymais dalyvavusiais įvykio vietoje ir pirminėse apklausose, kurie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats pažeidėjas. Pradžioje kaltę pripažinęs, su pažeidimu sutikęs ir gailėjasis, vėliau savo parodymus kardinaliai pakeitė, nurodydamas, kad automobilį vairavo jo draugė A. K.. Tačiau pažeidėjo paaiškinimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Jis charakterizuotinas daugiau kaip ignoruojantis savo padarytas klaidas, jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus. Be to, kaip nurodė pats pažeidėjas, tik sužinojęs, kad už šiuos pažeidimus praras galimybę įgyti teisęs jis nurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami pažeidėjo veiksmų, kaip prieštaraujančių visuomenės padoraus elgesio normoms, vairavimo kultūrai faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad pažeidėjas veikdama tiesiogine tyčia ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, nepranešęs policijos pareigūnams, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, policijos pareigūnams prašomas jis gera valia nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomosios valstybinės techninės apžiūros poliso, techninės apžiūros talono, klaidino policijos pareigūnus ir teismą. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124 ¹ str. 8 d.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis kaltės nepripažino ir teisme nenurodė, kad gailisi, žalos gera valia neatlygino ir nesiėmė priemonių ją pašalinti.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo šeiminę padėtį, charakterizuojančią medžiagą. Todėl teismas laiko, kad už pažeidimus visgi skirtinos neviršijančio vidutines sankcijoje numatytos nuobaudos pagal LR ATPK 130 str. 1 d. skirti 1225 eurų baudą, 124 ¹ str. 8 d. skirti 6 eurų baudą, 127 str. 2 d. skirti 42 eurų baudą.

Nuobaudas subendrinus, skirtina galutinė nuobauda 1225 eurų baudą, be transporto priemonės konfiskavimo (ATPK 30² str., 33 str.).

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30 ¹ str. teismas nenustatė, nes ypatingų aplinkybių dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra, kadangi pažeidėjas būdamas didesnio pavojaus šaltinio vairuotoju privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinėje byloje, įmokos kodas – 6030).

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka protokolą surašęs organas (pareigūnas), todėl sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino (ATPK 309 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 33str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 286-288 str.,

nutaria:

M. K., pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 1225 (tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.

M. K., pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 42 (keturiasdešimt dviejų( eurų) baudą.

M. K., pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir skirti 6 (šešių) eurų baudą.

Paskirtas baudas subendrinti ir M. K., skirti galutinę nuobaudą – 1225 (tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.