Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teis­mo 2015 m. birželio 16 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 18 d. apie 16.05 val. Vilka­viš­kio rajono savivaldybės, Vilkaviškio mieste, Vilniaus gatvėje, namo Nr. 6 kieme, vairuodamas trans­porto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, išva­žiuo­damas iš aikštelės kliudė ir susidūrė su aikštelėje stovinčiu automobilių Peugeot 405 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio nesustojo ir apie įvykį, su kuriuo yra susijęs, nepranešė policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui pri­klausantis automobilis. Be to, jis policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registra­vi­mo ir privalomojo valdytojų civilinio draudimo dokumentų, bei techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 pa­tvir­tintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 15, 222, 219 punktus.

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu M. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pa­žei­dimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., už kuriuos jam paskirta ga­lutinė administracinė nuobauda – 1225 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Ginčo dėl šių pažeidimų fakto apeliaciniame skunde neišreikšta ir apeliacinės instancijos teismas, įro­dy­mų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų verti­ni­mu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Aukštesniojo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog M. K. padarė ATPK nu­ma­tytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos indi­vi­dua­lizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose. Apeliantas prašo panaikinti pirmos ins­tancijos teismo priimtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes neišgalės susimokėti teismo paskirtos piniginės baudos.

Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta ir yra įstatyme numatytos aplinkybės, suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti ad­ministracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.).

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įsta­tymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti as­me­nys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sank­cijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos lei­džia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti ad­mi­nistracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsi­žvel­gus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę leng­vinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuo­baudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pa­žeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo­bau­dos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas M. K. paskyrė 1225 eurų baudą, t. y. ma­žes­nę už sankcijos vidurkį. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjo atsakomybę sunki­nan­čių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino ir teisme nenurodė, kad gailisi, žalos gera valia neatlygino ir nesiėmė priemonių ją pašalinti. Apylinkės teismas, skirdamas nuo­bau­dą, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kurią laikė daugiau patenkinama, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo šeiminę padėtį, charakterizuojančią medžiagą.

Taip pat teismas tinkamai nusprendė, jog pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. byloje nėra. Lie­tuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo yra nurodęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieš­ta­rau­tų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netai­kant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų ap­lin­kybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuo­bauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N62-690/2011, N62-982/­2011, N3-396/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apelianto skundo motyvas, jog šiais metais lapkričio mėnesį gims naujagimis, kurį reikės jam išlaikyti, nėra pagrįstas jokiais duomenimis, jokių kitokių aplinkybių, nei buvo žinoma apylinkės teisme apeliantas nenurodo ir apeliaciniam teismui, todėl laikytina, kad teismas tinkamai individualizavo nuobaudą, įvertino visas galimybes dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo apeliantui ir apeliaciniam teismui nėra pagrindų abejoti teismo išvadomis.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sank­cijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei ap­ri­bojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. O vien tik nubaustojo interesus atitinkančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos tiks­lų, numatytų ATPK 20 str. Kadangi M. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jį skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teis­mo 2015 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. K. apelia­ci­nio skun­do netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.