Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovui ūkininkui K. N. dėl skolos, netesybų, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atstovaujamas advokato padėjėjo Kęstučio Žižio. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas. Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine) forma arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai santykiai – 2015 m. birželio 2 d. tarp šalių sudaryta išankstinė daržovių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1/15 (el. b. l. 4-6). Iš byloje pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad ieškovė 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimais, pagal atsakovo prašymą (el.b.l. 11) atsakovui sumokėjo 10 000 Eur avansą pagal sutartį už atsakovo įsipareigotas pateikti daržoves (e. b. l. 8-10). Byloje ginčo, kad atsakovas ieškovės sumokėtą 10 000 Eur avansą gavo, byloje nėra. Nors šalys sutartyje susitarė, kad daržovės bus tiekiamos sutarties priede numatytu grafiku, tačiau realiai daržoves atsakovas teikdavo ieškovei pagal elektroniniu paštu pateiktus užsakymus (el.b.l. 69-78). Atsakovas iš esmės neginčijo fakto, kad ieškovei nepilnai pateikė sutartą kiekį daržovių už ieškovės pervestą avansą ir liko skolingas 6 064,04 Eur. Atsakovo skolos dydį patvirtina byloje esanti tiekėjų apyvarta, šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo medžiaga (e. b. l. 7, 153-154, 170-171 ). Abi šalys patvirtino, kad tarp jų buvo pasitikėjimas, atsakovas kartą, ar du kartus per savaitę pristatydavo dalį mėnesio produkcijos, gavęs užsakymą elektroniniu paštu. Teismo vertinimu atsakovo argumentas, jog sutarimo pateikti šalių susitartą kiekį daržovių už ieškovės sumokėtą avansą jis neįvykdęs dėl ieškovės kaltės, nes pastaroji nustojo teikti užsakymus, neatleidžia atsakovo nuo prievolės grąžinti ieškovės pervesto avanso dalį, už kurią nebuvo pateiktos daržovės. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas paaiškino, kad užsakymų daugiau atsakovui neteikė dėl nekokybiškos produkcijos. Tai patvirtino ir apklausta liudytoja D. C., kuri dirba pas ieškovę sandėlio vadove ir parodė, kad bulves ieškovei tiekė tik atsakovas su kuriuo bendradarbiavimas prasidėjo apie 2015 metais, iš atsakovo gautos daržovės buvo blogos kokybės. Dalį nekokybiškų bulvių pastebėdavo iškart ir neimdavo, dalis būdavo pastebėta vėliau. Liudytoja nurodė, kad klientai skųsdavosi telefonu, arba grąžindavo daržoves, prašydavo patiekti ne N. bulvių. Ieškovės klientai yra darželiai, mokyklos, sanatorijos, ligoninės, senelių namai, todėl ieškovė negalėdavo bulvių nepristatyti, nes dėl to sutriktų maitinimas.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 6 064,04 Eur yra pagrįstas ir įrodytas šalių paaiškinimais ir byloje pateikta medžiaga, todėl tenkintinas pilnai ir iš atsakovo priteistina 6 064,04 Eur skola už nepateiktas prekes.

Dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 986,20 Eur kompensuojamų palūkanų, paskaičiuotų vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis taikant 8 proc. dydžio palūkanų normą, 40 Eur, vadovaujantis aukščiau paminėtu įstatymu bei 8 proc. dydžio procesines palūkanas.

Dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 5 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Tarp šalių pasirašytos išankstinės daržovių pirkimo-pardavimo nutarties 4.1. punkte šalys susitarė atsiskaitymo už perkamą derlių (daržoves) tvarkai, sąlygoms ir terminams taikyti Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą bei nurodė kitus teisės aktus, reglamentuosiančius santykius tarp šalių, kurie neaptarti sutartyje. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 40 Eur, o reikalavimas dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (CK 6.314 str. 5 d.).

Atsakovas pažeidė prievolę pristatyti šalių susitartą daržovių kiekį bei grąžinti ieškovei pastarosios sumokėto avanso dalį, todėl iš jo priteistinos kompensuojamosios palūkanos. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio, byloje atmetus ieškovės prašymą palūkanas skaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, palūkanos skaičiuotinos, vadovaujantis bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis. Atsakovas, vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymu, yra fizinis asmuo, tad praleidęs prievolę atsiskaityti privalo mokėti penkis procentus dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas už 742 dienas nuo 6 064,04 Eur skolos, pritaikius 5 procentų dydžio metinių palūkanų normą, iš atsakovo priteistina ieškovei 616,37 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovė kreipėsi į teismą pateikdama teismo įsakymą 2017 m. rugsėjo 6 d., jis priimtas 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur baudą, kuri numatyta tarp šalių pasirašytos sutarties 5.1. punkte. Atsakovas su prašymu priteisti baudą nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, pati neteikė užsakymų atsakovui dėl daržovių tiekimo, o kaip tik atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos patvirtina Produktų sunaikinimo aktas (el.b.l. 67).

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys dėl baudos mokėjimo, pažeidus sutarties sąlygas, susitarė pasirašytoje sutartyje. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, sumokėjo atsakovui pagal sutartį numatytą avansą, pateikė atsakovui užsakymus dėl daržovių tiekimo. Tačiau, kaip nustatyta byloje, atsakovo teikiama produkcija buvo nekokybiška, nors sutartimi šalys buvo aptarę tiekiamų daržovių kokybės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas ir ieškovės reikalavimas priteisti sutartimi numatytą baudą yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau, spręsdamas dėl priteistinos baudos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo pateiktas daržoves (jų dalį) ieškovė priėmė, dalį sutartos produkcijos atsakovas pateikė. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdantis veiklą, kurios rezultatai nepriklauso nuo jo valios (blogi orai, nederlingi metai ir pan.), pateikė duomenis, kad patyrė nuostolių, kadangi turėjo sunaikinti produkciją, ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo būtų patyrusi kokių tai nuostolių, jai iš atsakovo priteistos kompensuojamosios palūkanos, sutartimi nustatytas baudos dydis beveik lygus pusei priteisiamos skolos dydžiui, todėl sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašomos baudos dydį mažinti ir iš atsakovo priteisti 1500 Eur baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje teikdama prašymą dėl teismo įsakymo 2017-09-05 sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį (el.b.l. 12), pareikšdama ieškinį 2017-11-03 sumokėjo 170 Eur žyminį mokestį (el.b.l. 38) bei prašo priteisti atstovo vykimo į teismo posėdį išlaidas 183,62 Eur (el.b.l. 147-148, 156-157), viso – 410,62 Eur. Atsakovas prašo priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovo atstovas teigė, jog ieškovės atstovo kelionės į teismą išlaidos turi būti mažinamos, atsižvelgiant į tai, kad įmonė veikia Vilniaus mieste, o atstovas į posėdžius važiavo iš Kretingos. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės atstovas pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas vykstant į posėdį, jas detalizavo, t.y. byloje pateikti duomenys apie automobilį, kuriuo atstovas vyko į posėdžius – jo galingumą (el.b.l. 155, 161), nuvažiuotą atstumą (el.b.l. 149, 150, 166), sunaudoto kuro kiekį (el.b.l. 151, 156-157, 160). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė su atstovu L. G., kurio gyvenamoji vieta yra Kretingoje, yra sudariusi Darbo sutartį, pagal kurią atstovas dirba teisininku įmonėje UAB „Pontem“ (el.b.l. 162-164). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra didesnės, nei ieškovės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tinkintas iš dalies (tenkinta 81 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 332,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 114 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 218,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (332,60 Eur – 114 Eur).

Byloje susidarė 13,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys 81 proc. tenkintas, iš atsakovo valstybei priteistina 11,16 Eur, iš ieškovės procesinių dokumentų išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškovei tenkanti sumokėti suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“, juridinio asmens kodas 221412030, 6 064,04 Eur (šešių tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų 04 ct) skolą, 616,37 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų 37 ct) palūkanas, 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8180,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d. iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,60 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 ct) už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.