Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. A. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo L. A. atstovo advokato Petro Matažinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimas, kuriuo L. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 20.10 val., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo prasukdamas transporto priemonės varančiuosius ratus ir didindamas greitį. Tokiu savo vairavimu rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei.

L. A. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nubaustojo L. A. atstovas advokatas P. Matažinskas nesutinka su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, jog L. A. automobilį vairavo chuliganiškai, teigė, jog L. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje nesurinkta.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. J. parodė, kad sankryžoje, vienas šalia kito sustojo du automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu automobiliai pradėjo judėti vienu metu – vienas pirmąja, kitas antrąja eismo juostomis, prasukdami ratus, stipriai didindami greitį, taip išsiskirdami iš kitų vairuotojų. Įsijungęs švyturėlius pradėjo chuliganiškai važiuojančius automobilius vytis. Pirmoje eismo juostoje stovėjo kiti automobiliai, todėl automobilis iš pirmos eismo juostos buvo priverstas persirikiuoti į antrą eismo juostą. Buvo sukeltas pavojus, nes automobiliai lenktyniavo tarpusavyje. Surašius protokolą, L. A. su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, neneigė, kad jie lenktyniavo tarpusavyje, bendravo normaliai. Toks važiavimas, kai prasisuka ratai, parodo agresyvumo požymius. Kadangi pažeidimas nebuvo ginčijamas, nebuvo išsaugotas ir vaizdo įrašas (b. l. 29–30).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja L. J. parodė, kad abiejų automobilių vairuotojai vienas šalia kito stovėjo prie šviesoforo, netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu vairuotojai pradėjo stipriai spausti greičio pedalą prasukdami automobilio ratus –automobiliai šoko iš vietos, iš jų parūko dūmai. Stipriai padidinę greitį abu automobiliai nuvažiavo link Tilžės g. Ji su kolega automobilius pradėjo vytis ir ties sankryža abu juos sustabdė. Automobiliai būtų lėkę galbūt ir toliau, tačiau užsidegė kito šviesoforo raudona spalva. Tokiu vairavimu vairuotojai kėlė pavojų, grėsmę kitoms transporto priemonėms. Visas įvykis buvo nufilmuotas policijos tarnybiniame automobilyje įmontuota vaizdo kamera (b. l. 30).

Teismo posėdyje nubaustasis L. A. parodė, kad įvykio dieną, jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasakė, jog jis nusižengė. L. A. teigimu, jo automobilio ratai tikrai neprasisuko, jis chuliganiškai nevairavo. Pareigūnus pamatė už stotelės, tada pradėjo lėtinti greitį. Protokolo ir nutarimo surašymo metu buvo pasimetęs, pasirašė po paaiškinimu jo neskaitęs, nes pasitikėjo policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai sakė, kad viskas yra nufilmuota. Kas yra chuliganiškas vairavimas, žinojo (b. l. 16–17, 30).

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Iš aptartų liudytojų policijos pareigūnų M. J. ir L. J. nuoseklių parodymų aiškiai matyti, kad jų dėmesį patraukė ne tai, jog pradėjus automobiliams važiuoti, iš automobilių parūko dūmai, bet dėl to, kad ne tik L. A. vairuojamas automobilis, bet ir kito vairuotojo vairuojamas automobilis, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo iš vietos dideliu greičiu, prasukdami ratus, kaip parodė liudytoja L. J. – automobiliai net pašoko – ir važiavo miesto gatvėmis vis didindami greitį, taip lenktyniaudami tarpusavyje. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad toks L. A. vairavimas, ypač miesto gatvėmis, akivaizdžiai kėlė pavojų eismo dalyviams ir kitiems asmenims, jų turto saugumui ir aplinkai, todėl policijos pareigūnai abu vairuotojus sustabdė. Aplinkybę, kad buvo vairuojama chuliganiškai, L. A. pripažino policijos pareigūnams iš karto ir jį sustabdžius, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

Nors teismo posėdyje L. A. neigė vairavęs chuliganiškai, tačiau surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. A. ir pats prisipažino, jog savo vairavimu padarė administracinį teisės pažeidimą, teigė, kad bandė kažką įrodyti, su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi, prašė paskirti nuobaudą vietoje (b. l. 9). Pažymėtina, kad teismo posėdyje L. A. patvirtino, jog jis žinojo, kas yra chuliganiškas vairavimas, policijos pareigūnas jam pasakė, kad jo pavojingas vairavimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera, todėl akivaizdu, kad L. A. nesutikdamas su padarytu pažeidimu, ir juolab žinodamas, jog jo vairavimas yra užfiksuotas vaizdo priemonėmis, būtų pažeidimą galėjęs ginčyti, pareikšti prašymą peržiūrėti vaizdo medžiagą, tačiau kaip matyti, L. A. padaryto pažeidimo neginčijo iš viso, pasiaiškinime aiškiai nurodė tik jam žinomas aplinkybes, kodėl jis vairavo chuliganiškai, t. y. dėl to, kad savo vairavimu bandė kažką įrodyti. Kadangi L. A. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl nebuvo pagrindo išsaugoti ir vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas L. A. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Iš teismo posėdyje L. A. duotų parodymų taip pat matyti, kad jis prilėtino automobilio greitį, tik pamatęs policijos pareigūnus. Kad L. A. važiavo neįprastai, nepaneigia ir liudytojų A. M., S. Č. ir G. Ž. parodymai.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. M. teigė, kad įvykio dieną, jis eidamas iš bendrabučio, (duomenys neskelbtini), link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matė kaip L. A. ir G. Ž. automobiliai, degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo prie sankryžos vienas šalia kito. Automobilius atpažino iš valstybinio numerio, nes su L. A. kartu mokosi, jo automobilį žino. Toje pačioje sankryžoje, tik į „(duomenys neskelbtini)“ pusę, prie raudono šviesoforo signalo stovėjo ir policijos pareigūnų automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir L. A. pajudėjus iš vietos, iš jo automobilio pasipylė dūmai. Gal L. A. pajudėjo iš vietos ir greičiau, tačiau jo automobilio ratai neprasisuko. Iš G. Ž. automobilio taip pat pasipylė dūmų, jis važiavo šalia L. A. automobilio. Tada policijos pareigūnai įsijungė savo automobilio švyturėlius ir nusivijo L. A. (b. l. 17).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. Č. parodė, kad ji įvykio metu važiavo kartu automobilyje su L. A.. Šalia važiavo kitas automobilis, kuriame sėdėjo draugai. Prie šviesoforo jų ir draugų automobilis sustojo, jie susimojavo. L. A. iš vietos pajudėjo greičiau, tačiau su draugais nelenktyniavo. Policijos pareigūnų nematė. Prie kito šviesoforo pasivijo policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais (b. l. 17–18).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas G. Ž. parodė, kad įvykio dieną važiavo savo automobiliu iš terminalo. Atsitiktinai, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, susitiko su L. A., kuris vairavo irgi automobilį „Audi A6“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, abu važiavo tiesiai. Abu iš vietos pajudėjo kiek staigiau negu įprasta, tačiau nelenktyniavo. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jo ir L. A. automobiliai buvo vienas šalia kito (b. l. 30–31).

Akivaizdu, kad liudytojai A. M., S. Č. ir G. Ž., būdami L. A. draugai, o G. Ž., būdamas nubaustas ir už analogiško pažeidimo padarymą, tiek L. A., tiek ir G. Ž. nenaudingų parodymų nedavė, tačiau ne tik A. M. ir S. Č., bet ir G. Ž. nepaneigė aplinkybės, kad tiek G. Ž., tiek ir L. A. automobiliais pajudėjo iš vietos staigiai, iš automobilių pasipylė dūmai. Šios aplinkybės patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų M. J. ir L. J. parodymus, kad automobiliai staigiai pajudėję iš vietos, vis didino greitį ir taip lenktyniavo tarpusavyje, kol neprivažiavo kito raudonos spalvos šviesoforo, kur ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Iš aptartų liudytojų A. M., S. Č. ir G. Ž. parodymų matyti, kad kelyje susitiko draugai, o kaip paaiškinime patvirtino pats L. A., jis bandė kažką įrodyti, t. y. jis pademonstravo iššaukiantį ir kartu pavojingą vairavimą. Taip neabejotinai, važiuodami miesto gatvėmis, kėlė pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog jeigu L. A. šiuo atveju netgi ir neviršijo leistino greičio, nepaneigia fakto, kad jis norėdamas pasipuikuoti prieš draugus, tyčia elgėsi iššaukiančiai, važiavo pavojingai ir taip demonstravo ne tik nepagarbą aplinkiniams, bet ir kėlė realų pavojų eismo ir žmonių saugumui.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nubaustasis L. A. vairavo automobilį chuliganiškai – tyčia iš vietos pajudėjo staigiai, prasukdamas ratus bei didindamas greitį, ir važiuodamas pavojingai lenktyniavo su G. Ž. vairuojamu automobiliu, todėl L. A. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimas paliktas galioti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą, L. A. atstovo advokato Petro Matažinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.