Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. A., jo atstovui advokatui Petrui Matažinskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 30N-52806599-16, kuriuo L. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. – 289,00 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016 m. vasario 29d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. A. už tai, kad jis 2016-02-29, apie 20.10 val., vairuodamas transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, nuo Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pajudėjo prasukdami transporto priemonės varančiuosius ratus ir didinant greitį tokiu savo vairavimu rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nurodyta, kad tokiais veiksmais L. A. pažeidė LR ATPK 124² straipsnio 2 dalies nuostatas (b.l. 9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 30N-52806599-16, L. A. už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 289,00 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b.l. 4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. A. skundą palaikė. Papildomai parodė, kad 2016-02-29, 20.10 val., automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su drauge nuo Kruizinių laivų terminalo važiavo Sausio 15-osios g. ir užsidegus raudonam šviesoforo signalui prie Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžos sustojo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudant nuo minėtos sankryžos savo automobilio ratų neprasuko, kadangi jo automobilio yra varomi visi keturi ratai. Prie kito šviesoforo pasivijo policijos pareigūnai, sustabdė ir nusivedė į savo tarnybinį automobilį. Jie teigė, kad jis vairavo chuliganiškai, paaiškino už yra rašomas protokolas ir vietoje surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, po kuriais jis pasirašė neskaitydamas kas parašyta minėtuose dokumentuose. Paaiškino, kad tokį administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą paaiškinimą davė, kadangi buvo labai susijaudinęs ir pasakė pirmą į galvą atėjusią mintį. Susipažinti su pasirašyti pateiktais dokumentais turėjo galimybę, niekas netrukdė, tačiau to nepadarė, kadangi buvo pasimetęs, pasitikėjo policijos pareigūnais.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-02-29 iš Taikos pr. 16, Klaipėda, esančio bendrabučio ėjo į parduotuvę „Norfa“ ir prie Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžos pamatė sustojusius L. ir G. su automobiliais vienas šalia kito, kurie stovėjo Sausio 15-osios g. Jis stovėjo prie sankryžos bendrabučio pusėje. L. ir G. automobilius atpažino iš numerių, be to, kartu mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, gyvename viename bendrabutyje, kartu važinėja. Toje pačioje sankryžoje, tik Taikos pr. į Akropolio pusę, stovėjo ir policijos pareigūnų automobilis prie raudono šviesoforo signalo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui L. ir G. Sausio 15-osios g. nuvažiavo tiesiai link Tilžės turgaus. L. A. automobiliu pajudant iš vietos pasipylė daug dūmų, tačiau ratų neprasuko. Jiems nuvažiavus, pamatė, kad policijos pareigūnų automobilis įsijungė švyturėlius ir nusivijo L. A. ir G. Ž.. Paaiškino, kad L. A. ir G. Ž. tarpusavyje nelenktyniavo.

Liudytoja S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-02-29 20.10 val. kartu su L. A. važiavo jo automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Kruizinių laivų terminalo Sausio 15-osios g. ir sustoję prie Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžos esant raudonam šviesoforo signalui pamatė šalia su automobiliu sustojusį draugą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jie nuvažiavo tiesiai, pajudėdami iš vietos ratų neprasukinėjo, su draugu nelenktyniavo, o prie kito šviesoforo juos pasivijo policijos pareigūnai, sustabdė ir pasikvietė į tarnybinį automobilį. L. A. policijos pareigūnų automobilyje prabuvo apie pusvalandį ir grįžęs į savo automobilį pasakė, kad atėmė vairuotojo pažymėjimą.

Liudytojas Kelių policijos tarnybos eismo įvykių tyrėjas Martynas Jankauskas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-02-29 jis policijos automobiliu važiavo kartu su kolege, sustojo prie šviesoforo Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžos antroje eismo juostoje. Minėtoje sankryžoje Sausio 15-osios g. vienas šalia kito sustojo du automobiliai, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu automobiliai pajudėjo vienu metu stipriai prasukdami ratus, staigiai didindami greitį ir sukeldami dūmus, demonstruodami išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pro pravirą automobilio langą buvo girdėti mašinų ratų cypimas. Policijos automobiliu abu vairuotojus pasivijo tik Tilžės g. Sausio 15-osios g. sankryžoje, nes jie ten sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Automobiliai tarpusavyje lenktyniavo ir važiavo dideliu greičiu. L. A. policijos pareigūnų automobilyje nurodė, kad su pažeidimu sutinka, pripažino, kad lenktyniavo. L. A. buvo suteikta galimybė susipažinti tiek su administracinio teisės pažeidimo protokolu, tiek su nutarimu. Pažeidėjo gailėjimasis buvo nuoširdus, suprato, kad padarė klaidą.

Liudytoja policijos pareigūnė Laura Jokubaitytė teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-02-29 ji su kolega prie šviesoforo sustojo prie Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžos antroje eismo juostoje Taikos pr. Minėtoje sankryžoje Sausio 15-osios g. vienas šalia kito sustojo du automobiliai, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu automobiliai pajudėjo vienu metu stipriai prasukdami ratus, stipriai didindami greitį. Automobilius pasivijo Tilžės g. Sausio 15-osios g. sankryžoje. Automobiliai buvo sustabdyti, kad užkirsti kelią jų daromam pavojui sau ir kitiems eismo dalyviams.

Liudytojas G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo vaikystės su L. A. yra kaimynai. Jis stovėjo Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžoje Sausio 15-osios g. Kita juosta prie sankryžos privažiavo L. A.. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jie abu staigiau pajudėjo iš vietos ir nuvažiavo tiesiai Sausio 15-osios g. Kadangi stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, paliko dūmus, jie su L. A. nelenktyniavo. L. A. važiavo pirma eismo juosta, o jis – antra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

2016 m. vasario 29 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 punktas). Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nors teismo posėdžio metu L. A. kaltę dėl padaryto pažeidimo nepripažino teigdamas, kad jis pajudėdamas iš vietos automobilio ratų neprasuko, kelių eismo taisyklių nepažeidė ir chuliganiškai nevairavo, tačiau šiuos pažeidėjo argumentus paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 4) bei liudytojų policijos pareigūnų Martyno Jankausko ir Lauros Jakubaitytės parodymai teismo posėdžio metu (b. l 29-30).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde pateikta įvykio versija vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės bei už ją skiriamos nuobaudos sukeliamų neigiamų pasekmių. 2016-02-29 administracinio teisės pažeidimo protokole L. A. paaiškino, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi, netikėti jo paaiškinimu teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad pats L. A. skunde pripažino, kad užsigedus žaliam šviesoforo signalui iš vietos pajudėjo stipriai akseleruodamas. Teismo posėdžio metu L. A. nurodė, kad prisipažino dėl protokole nurodymo pažeidimo tik todėl, kad buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs bei neskaitė ant ko pasirašinėja, tačiau tokie pažeidėjo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi liudytojas Martynas Jankauskas teismo posėdžio metu parodė, kad L. A. buvo išaiškinta už ką yra rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam buvo skirta laiko susipažinti tiek su administracinio teisės pažeidimo protokolu, tiek su nutarimu, jis nebuvo skubinamas bei jam nebuvo daromas spaudimas greičiau pasirašyti dokumentus. Taip pat paaiškino, kad L. A. sėdėdamas policijos automobilyje neatrodė labai susijaudinęs, atrodė suvokęs, kad pasielgė netinkamai, todėl ir pripažino kaltę dėl pažeidimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbus tokio vairavimo pretekstas (2010-12-02 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-261-7932/2010). Pažeidėjo chuliganiškas paskatas patvirtina ir vairavimo pretekstas. Nors teismo posėdžio metu L. A. nepripažino, kad lenktyniavo su kitu automobiliu, kurį vairavo jo draugas, tačiau policijos pareigūnai posėdžio metu patvirtino automobilių lenktyniavimo faktą. Be to, policijos pareigūnai paaiškino, kad L. A. pravažiavęs sankryžą link Tilžės g. buvo priverstas persirikiuoti į kitą juostą, kadangi jis važiavo pirma juosta, o joje stovėjo eilės kitų transporto priemonių. Darytina išvada, kad lenktyniavimo faktą iš esmės patvirtino ir pats L. A. teigdamas, kad pajudėjęs iš vietos greitai įsibėgėjo iki 60 km/h greičio, nes šis faktas rodo nenorą nusileisti kitai transporto priemonei, pajudėjusiai sankryžoje su juo kartu, ir norą varžytis, kas ir yra lenktyniavimas. Kadangi pažeidėjas pasirinko gatvę, kurioje buvo kitų eismo dalyvių, ką patvirtino ir policijos pareigūnai posėdžio metu, taip pat vežė keleivę, akivaizdu, kad siekė, jog jo tokio vairavimo būdas ir taip demonstruojamas išskirtinumas būtų pastebėtas ir įvertintas kitų asmenų. Tai laikytina nepagrįsta mažareikšme dingstimi, nepateisinančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio važiavimo būdą, tokio vairavimo dingstį, darytina išvada, kad jo manevravimas neabejotinai kėlė grėsmę jam pačiam bei kitiems gatvėje buvusiems asmenims.

Kaip matyti iš bylos duomenų, L. A. Sausio 15-osios g. Taikos pr. sankryžoje važiuodamas Sausio 15-osios g. lenktyniavo su kita transporto priemone ir pajudėjo prasukdamas transporto priemonės ratus. Pažeidėjas nurodytus veiksmus atliko gatvėje, kurioje stovėjo ir važiavo kitos transporto priemonės, o į gatvę galėjo išeiti pėstieji, kurių saugumui buvo kilęs pavojus. Pažymėtina, kad smarkus akseleravimas reiškia staigų pajudėjimą iš vietos ir vien jau tai sukelia aplinkiniams grėsmę. Pažymėtina, kad konstatuojant pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą nėra būtina įrodyti, kad šiais veiksmais konkretiems asmenims ar jų turtui buvo padaryta žala. Svarbu yra tai, kad tokiais veiksmais buvo sukeltas pavojus eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui. Kadangi iš liudytojų parodymų nustatyta, kad sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo stovėjo ir kita transporto priemonė, o važiuojant toliau už sankryžos Sausio 15-osios g. pirmoje juostoje taip pat stovėjo eilė transporto priemonių, be to, su L. A. automobilyje važiavo ir jo draugė, darytina išvada, kad buvo sukeltas pavojus eismo saugumui, L. A. ir kitų žmonių saugumui.

Nors bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu apklausti liudytojai A. M., S. Č. ir G. Ž. paliudijo aplinkybes, kurias nurodė L. A., tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. M. ir G. Ž. yra L. A. grupiokai, S. Č. – L. A. draugė, kuri pažeidimo dieną kartu važiavo su juo automobilyje, todėl darytina išvada, kad minėti liudytojai gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekti padėti L. A. išvengti administracinės atsakomybės ir teismas minėtų liudytojų parodymais nesiremia.

Įvertinus pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė tyčia. Kelių eismo taisykles pažeidė sukeldamas pavojų eismo ir kitų asmenų saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą yra įrodyta, asmens veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas (ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 - 302 straipsniais,

nutarė:

L. A. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 30N-52806599-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.