Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. birželio 25 d. apie 15:00 val., veikdamas bendrai su L. K., kuris 2022 m. birželio 23 d. teismo nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sūnaus V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su L. K. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sumušė pakaušio srities minkštuosius audinius, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu P. K. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog nukentėjusysis yra sūnus, susipykę. 2021 m. birželio 25 d. galėjo būti apie 15 val. žmona balkone tvarkė uogas, paprašė anūkių jai padėti. Jis buvo savo kambaryje. Atėjo anūkas E. K., atsigulė ant jo lovos paskaityti knygutę. Greitai rėkdamas atbėgo jo sūnus (duomenys neskelbtini), šaukė, kad (duomenys neskelbtini), nežiūrės kompiuterio, sakė jį (P. K.) užmuš, stvėrė jam už rankos, nepamena už kurios, ir sukdamas kairę ranką pririetė prie grindų. Kai jį pririetė prie grindų ir suko ranką, atbėgo žmona sakydama: „paleisk (duomenys neskelbtini), tėvą”. Po to atbėgo anūkės. Sūnus laiptais bėgdamas sakė: „tave užmušiu seni“. Anūkės sakė: „tėveli, nemušk dieduko“. Sūnus jį paleidęs nubėgo į pirmą aukštą. Jis iškvietė policiją ir greitąją. Atvykusi greitoji jį gaivino, jam buvo blogai. Žmona su kitu sūnumi L. K. vyko paskui jį į Kaišiadorių ligoninę, vienoje palatoje paguldė jį ir sūnų L. K.. Tuo laiku, kai buvo ligoninėje, sūnus (duomenys neskelbtini), su pareigūnu ant jo parašė pareiškimą. Rankos prieš (duomenys neskelbtini), niekada nekėlė, tą matė jo žmona. Iki to įvykio santykiai su sūnumi buvo baisūs. Dėl rankos sužalojimo kreipėsi į policiją, yra išimta abdukcija, dar buvo sužalotos ir kojos. Kol turėjo pinigų, santykiai su sūnumi buvo geresni, pasibaigus pinigams, sūnus (duomenys neskelbtini), viską vežė iš namų, išvežė parduoti jam priklausantį traktoriuką - žoliapjovę į Kauno turgų. Kai gydėsi ligoninėje, pasiėmė ir išsivežė visus jo dokumentus ir negrąžino. Su pareikštu ieškiniu dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka ir nesutiks, rankos prieš sūnų nepakėlė. Kitas sūnus (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo prie uogų kartu su jo žmona ir anūkėmis. Įvykio metu gal ir (duomenys neskelbtini), atėjo, nematė jo.

Nukentėjusysis V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis P. K. tėvas, jie nebendrauja. Apsigyvenus kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), visą laiką padėjo tėvui. Tėvas jam buvo pažadėjęs nupirkti butą. Dirbo užsienyje, visą antrą aukštą įsirengė savo lėšoms. Kiekvieną dieną tėvas naudojo psichologinį smurtą, sakydamas, kad jis blogai tvarkosi, vyko konfliktai. 2021 m. birželio 25 d. apie 15 val. buvo pirmame aukšte, vaikai buvo išėję. Išgirdo dukters (duomenys neskelbtini), riksmą ir mamos balsą: „nu dabar tau tai bus“. Atidaręs duris pamatė, kad mama tempiasi dukrą į antrą aukštą. Palypėjęs laiptais pasakė: „kiek galite naudoti psichologinį smurtą prieš mano vaikus“, paprašė pakviesti vaikus. Atėjo tėvas ir ištiesęs ranką pirštu parodė jam dingti. Jis pasisuko eiti ir tuo metu gavo nuo tėvo pirmą smūgį kumščiu į galvą. Po smūgio susirietė, suklupo, laikėsi pasirėmęs ranka. Tuo momentu buvo tik tėvas, netoli buvo brolis. Pasisukęs pamatė prieinant kitą žmogų, vaikai patvirtino, kad priėjo brolis (duomenys neskelbtini). Vaikai sakė, kad jį puolė ir brolis (duomenys neskelbtini), buvo 10 - 20 smūgių. Visi jam suduoti smūgiai buvo stiprūs. Smūgius jam sudavinėjo ir tėvas ir brolis (duomenys neskelbtini), abu jį daužė. Kas sudavė smūgį į nugarą neįsivaizduoja, pagrinde buvo smūgiai į galvą. Pradėjus mušti atėjo jo vaikai. (duomenys neskelbtini), kuri lanko karate treniruotes, nutraukė nuo jo tėvą, mama nutraukė brolį. Kaip jam pasakė sūnus, jis laikydamasis už sienų nuėjo iki lovos ir nukrito. Jį pykino, vėmė, kažkuriuo momentu buvo praradęs sąmonę. Mama sakė kviesti greitąją. Atvyko greitoji, policijos pareigūnai. Po įvykio su vaikais išvyko į Vilnių, Vilniuje kreipėsi į medikus, jam nustatė lengvą smegenų sutrenkimą. Po smūgių sudavimo juto fizinį skausmą ir dabar kasdien jaučia galvos skausmą, savijauta bloga. Tai ne pirmas kaltinamojo išpuolis prieš jį. P. K. fiziškai stiprus. Jis prieš tėvą rankos nekėlė, nesigynė, kad neiššauktų daugiau problemų, pats nuo tėvo nepasitraukė. Vaikų pagalba išsilaisvinęs nuėjo į pirmą aukštą. Dėl tėvo kreipimosi pareiškimu į pareigūnus ikiteisminiam tyrimui nebuvo duota eiga. Prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Ją sudaro patirti sužalojimai, sutrikdyta sveikata, patirti dvasiniai išgyvenimai. Jis turėjo išeiti iš namų, kuriuos sutvarkė. Užtruko, kol surado gyvenamą plotą. Visi trys jo vaikai: 12 metų, 14 metų ir 10 metų, patyrė traumas. Dukra serga epilepsija, po to įvykio jai atsinaujino priepuoliai. Šiuo metu gyvena Kaune. Tėvas P. K. neleidžia bendrauti nei su broliu, nei su mama. Po sužalojimo kraujo nebuvo. Pas gydytojus į Vilnių vyko tą pačią dieną, pats vairavo automobilį. Jautėsi blogai, tačiau vyko pasitikrinti sveikatos. Jis nenuteikinėjo savo vaikus prieš tėvus, nekalbėjo su vaikais apie tai, šiuo metu vaikai džiaugiasi ramybe. Su broliu (duomenys neskelbtini) santykiai labai geri, nors jis neįgalus, tačiau labai protingas. Tėvo iniciatyva brolis taip pasielgė. Nesitaikys su tėvu. Tegul tėvas prisipažįsta, bent ranką paduoda, tegul mamos atsiprašo, atlygina žalą, tuomet galėtų taikytis.

Liudytoja D. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. D. K. greitojoje slaugytoja. Buvo iškvietimas pas vyresnį asmenį P. K.. Viską ką žino, yra pasakius ikiteisminio tyrimo pareigūnams, daugiau jokių aplinkybių nepamena.

Teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos D. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 84), jog 2021 m. birželio 25 d., apie 15.35 val. iš Kauno dispečerinės gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), užpultas asmuo, sustreikavo širdis. Nuvykus paaiškėjo, kad medikus kvietė P. K., jis skundėsi skausmu krūtinėje po konflikto su sūnumi. A. P. (duomenys neskelbtini) kūno sužalojimų nepastebėjo. Galimai skausmą krūtinės srityje išprovokavo stresas. P. K. detalesnei med. apžiūrai buvo pristatytas į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių. Taip pat buvo apžiūrėtas ir V. K.. A. V. K. kūno jokių sužalojimų ir neurologinės simptomatikos nefiksuota. V. K. taip pat buvo pasiūlyta vykti į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas, kad važiuos pas gydytojus į Vilnių, liudytoja nurodė, jog jos parodymai teisingi. Jai daugiau neteko vykti pas šiuos asmenis, daugiau jokių aplinkybių nežino, ten vyko vienintelį kartą. Šiandien atvykus į posėdį ir laukiant, pradėjo konfliktuoti kaltinamasis ir nukentėjusysis. Jai pasakius nekelti triukšmo, nukentėjusysis ėmė jai grasinti teismais. Tas pats buvo ir Kaišiadoryse.

Liudytoja K. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis sutuoktinis, labai geri santykiai, kartu gyvena virš 50 metų, (duomenys neskelbtini) sūnus, šiuo metu sūnus kartais paskambina, pasiteirauja apie sveikatą. 2021 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) su kitu sūnumi (duomenys neskelbtini) prisiskynė braškių ir balkone skabė. Į balkoną atėjo anūkai. Praėjus kuriam laikui išgirdo triukšmą, sūnus rėkė: „kraugery, tave nudobsiu“. Nubėgusi pamatė kampe tėvą, o (duomenys neskelbtini), suėmęs tėvui už rankų, sakė „išsuksiu rankas“. Pribėgusi spaudė jų rankas prie grindų, norėdama atitraukti. Tėvas buvo prie sienos, o (duomenys neskelbtini) pritūpęs suko ranką. Subėgo vaikai, viena anūkė tempė apsiglėbusi (duomenys neskelbtini), maldavo, prašė nelaužti diedukui rankų. Tada tėvas pradėjo gargaliuoti, lyg buvo priepuolis. S. V. gal pamanė, kad tėvas gali numirti ir tėvą paleido. S. V. su vaikais nuėjo į pirmą aukštą, o ji su vyru į antrą aukštą. Atvykusi greitoji pagalba vyrą vežė į gydymo įstaigą. Ji važiavo paskui greitąją, kartu vyko ir sūnus (duomenys neskelbtini). Nematė, kad P. K. būtų mušęs ar sudavęs smūgius nukentėjusiajam. P. K. suduoti nukentėjusiajam negalėjo, nes buvo po pilvo operacijos. Konfliktai tarp tėvo ir sūnaus prasidėjo seniai. Dėl anūkų parodymų – jie meluoja. Anūkai sakė, kad kai jie užaugs, nuvažiuos ir pasakys tiesą. Anūkai kenčia dėl diedukų, (duomenys neskelbtini) serga epilepsija. Atvykus greitajai (duomenys neskelbtini) rėkė, kad pas jį ateitų, kad jam reikalinga pagalba, barėsi su greitosios vairuotoju, kad ne pas jį pirmą atėjo. P. K. leido vaistus. Daug konfliktų buvę, jie vis nusileisdavo sūnui, daug kartų prieš kaltinamąjį buvo naudotas smurtas. Vyras nuolaidus, labai geras, gal vieną kartą sūnus supras, pats augina tris vaikus. (duomenys neskelbtini) buvo su ja, kai ji bėgo, (duomenys neskelbtini) stovėjo prie sienos, matė įvykį, jam pasidarė bloga. (duomenys neskelbtini) nieko nepadarė ir jokių veiksmų neatliko, tik verkė. Pareigūnus kvietė (duomenys neskelbtini), nes mušė tėvą. Nežino, ar policijoje pradėti ikiteisminiai tyrimai, ar V. K. buvo iškelta baudžiamoji byla. Kai tėvas atsigulė į ligoninę, atvykęs sūnus (duomenys neskelbtini) pasiėmė visus žemės dokumentus ir iki šiol negrąžino.

Liudytojas V. U., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Tuo metu dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriuje. Jo aptarnaujama teritorija buvo (duomenys neskelbtini) miestelis. Pagal darbo pobūdį žino tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. 2021 m. birželio 25 d. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, vyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atvykus į įvykį objektyviai buvo nustatytos aplinkybės, surašytas tarnybinis pranešimas, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu ir jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Tuo adresu įvykių ir iškvietimų buvo ne vienas, vykta buvo ne kartą. Yra buvęs abipusis kvietimas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, priimtas ne vienas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, būta priešpriešinių pareiškimų, ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Nesutarimai vyko gyvenant viename name, vyko žodiniai konfliktai. Gavus pirmus pranešimus buvo dedamos pastangos, kad išspręsti nesutarimus taikiai. Kiek žino, nukentėjusysis šiuo metu gyvena Kaune, mano, jog galima buvo ir anksčiau apsigyventi atskirai. Kažką vienas ant kito pasako ir kviečia pareigūnus į savaitę po kelis kartus. Kuris daugiau kartų kvietė kaltinamasis ar nukentėjusysis, pasakyti negali. Po tos dienos konflikto P. K. negalėjo kalbėti, gulėjo ant lovos, medikai pasakė, kad dėl sveikatos būklės jis negali būti apklaustas ir buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Sužalojimų ant P. K. nematė. Tuo metu matė ir nukentėjusįjį. Nenori suklysti nurodydamas detalių, prašo vadovautis surašytu protokolu. K. K. buvo susijaudinusi, nepamena gal ką ir sakė, turi būti paminėta protokole.

Teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo V. U. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-59, b. l. 133), jog V. K. nurodė, kad jos vyras sukonfliktavo su sūnumi (duomenys neskelbtini), o konflikte dalyvavo ir sūnus (duomenys neskelbtini); pasakojo, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), susistumdė, o ji su (duomenys neskelbtini), atėjo ginti (duomenys neskelbtini); su neįgaliu L. K. pabendrauti buvo neįmanoma, nes jis buvo labai susijaudinęs, liudytojas patvirtino perskaitytus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaityti nepilnametės liudytojos M. K. parodymai, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad su broliu ir sese buvo antrame aukšte pas senelius, (duomenys neskelbtini) skaitė knygą, tačiau į ją buvo įsidėjęs kompiuterį, apie tai ji pasakė močiutei, kuri ją pavadino melage, išgirdo tėtis ir juos visus pasišaukė ir visi susipyko - tėtis su seneliais, senelis ir (duomenys neskelbtini) nulipo žemyn, močiutė buvo balkone. Senelis mušėsi kumščiais per galvą, (duomenys neskelbtini) šlepete mušė tėveliui per galvą, atėjusi močiutė kažką pasakė. Viską matė brolis (duomenys neskelbtini) ir sesuo (duomenys neskelbtini), ji pati buvo pirmame aukšte, bet taip pat viską matė. (duomenys neskelbtini) atitraukė tėtį ir jis nuėjo atsigulti, po to atvažiavo greitoji, bet padėjo seneliui, o ne tėčiui. Senelį išvežė greitoji, po to tėtis pasikalbėjo su policija ir po pusvalandžio ar valandos nuvažiavo pas daktarus. Viskas vyko maždaug prieš 3 mėnesius, vasarą, į mokykla eiti jau nebereikėjo. Muštynės vyko tarp pirmo ir antro aukšto, laiptų aikštelėje. Senelis tėčiui į galvą pataikė kokius 15 kartų, mušė abiejų rankų kumščiais, tėvelis užsidengė ir pasilenkė. (duomenys neskelbtini) mušė šlepete ir kumščiais, sudavė apie 10 kartų. Tėtis tik pirmais laiptais palipo link antro aukšto ir laiptų aikštelėje senelis iškart pradėjo jį mušti. Tėčiui mušimo vieta buvo paraudusi, bet kraujas nebėgo. Po to įvykio tėtis su seneliu buvo susimušę dėl traktoriuko. Įvykio metu ji senelio veido nematė, matė kūną, ranką, (duomenys neskelbtini) matė (t.1, b. l. 54 - 56).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaityti nepilnametės liudytojos L. K. parodymai, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad jai gal prieš keturis mėnesius, vasarą, kai į mokyklą eiti jau nereikėjo, apie 15 val. su sese ir broliu būnant pas močiutę, sesuo (duomenys neskelbtini) močiutei pasakė, kad brolis (duomenys neskelbtini) į knygą įsidėjęs planšetę. Močiutė sesę išvadino melage. Tuomet tėtis pakvietė (duomenys neskelbtini), ši verkė, tėtis močiutės klausė, kodėl ji taip vadina jo vaikus. Nuėjusi į balkoną antrame namo aukšte išgirdo, kad močiutė iš baimės suspiegė, tada matė, kad senelis su (duomenys neskelbtini) tėčiui kumščiais daužo per galvą, jie visi verkė, tėčiui sudavė apie 15 smūgių, kai tėtį mušė, jis buvo pasilenkęs. Tėvelis nuėjo atsigulti, kosėjo, baba rėkė duoti telefoną greitajai iškviesti bet jie neturėjo sąskaitos. Senelis iškvietė policiją ir, turbūt, greitąją. Kai išvažiavo policija ir greitoji, jie išvažiavo į Vilnių, nes tėčiui skaudėjo galvą, daktarai sakė, kad jam lyg smegenų sutrenkimas. Ji buvo balkone, jei balkono durys atidarytos, matosi laiptai, tuo metu durys buvo atidarytos. Ji atitraukė tėtį, tėtis seneliui ir (duomenys neskelbtini) nieko nedarė. Tėtis laikėsi už galvos, žiaukčiojo, (duomenys neskelbtini) keikėsi, baba rėkė. B. E. tik žiūrėjo, stovėjo prie senelio, (duomenys neskelbtini), tėvelio, močiutė bandė traukti senelį. Greitąją norėjo kviesti tėveliui, senelis sveikata nesiskundė. Jos niekas neprašė meluoti (t. 1, b. l. 57 - 59).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaityti nepilnamečio liudytojo E. K. parodymai, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad pas senelius skaitė knygą, o sesei (duomenys neskelbtini) pasirodė, kad jis laiko kompiuterį, ji pasakė močiutei, ši atėjo pažiūrėti ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) melagė. Tuomet tėtis juos pasikvietė, kažką pasakė atėjęs senelis, jis nuėjo apačią, o tėtis kažko į viršų. Senelis kažką pasakė tėčiui ir pradėjo kumščiais mušti į galvą, atbėgo dar (duomenys neskelbtini) ir pradėjo, (duomenys neskelbtini) atitraukė tėvelį, o močiutė - senelį. Tėtis dideliais žingsniai ėjo link sienos ir griuvo ant lovos, atėjusi močiutė paklausė, gal reikia kviesti greitąją, pasakius ne, jie patys išsikvietė. Greitajai skambino tėvelis. Atvažiavo policija. Po kelių dienų buvo atvažiavę seneliai, vėl prasidėjo pykčiai, atvažiavo TV pagalba, policija. Dar pykosi dėl traktoriuko. Muštynės vyko tarp laiptų, (duomenys neskelbtini) daužė tėtį šlepete, senelis mušė kumščiais gal 15 - 20 kartų į nugarą, galvą, (duomenys neskelbtini) maždaug tiek pat kartų. Tėtis buvo susilenkęs, jis pats buvo pirmame aukšte, jam vaizdą dengė siena, tačiau susilenkusį tėtį matė, jis darė nelabai veiksmų, nelabai kažkam sudavė. Tėčiui buvo guzas pakaušyje, kai buvo pas gydytojus, sakė, kad tai trumpas sąmonės netekimas, tėtis ir senelis jautėsi nekaip, kodėl taip jautėsi senelis, nežino. (duomenys neskelbtini) nelabai viską matė, ji savo kambaryje verkė. Tėtis su seneliu nelabai sutardavo, o dabar nesutaria išvis (t. 1, b. l. 60 - 62).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 11 - 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikos nustatytos nedetalizuotos lokacijos ir apimties pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo bei smegenų sukrėtimo diagnozės, pagrįstos tik subjektyviais nusiskundimais, nesant jokių objektyvių klinikinių simptomų, ši diagnozė sužalojimu nevertinama ir nustatant sveikatos sutrikdymo mastą neimama domėn, dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo jo sveikata sutrikdyta nežymiai, sumušimas atspindi mažiausiai vieną traumuojantį kontaktą su kietu buku daiktu ar paviršiumi, kontaktas galėjo įvykti tiek nuo kito asmens suduotų smūgių, tiek pačiam griūnant ir susimušant pakaušį į aplinkos objektus ar paviršius (1 t., b. l. 43 - 45).

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. K. bei įtariamojo P. K. metu nustatyta, kad prieštaravimai jų parodymuose nepašalinti - V. K. įtvirtino, kad jį sumušė tėvas P. K. su broliu L. K., suduodami smūgius kumščiais į galvą, pakaušį, nugarą, įtariamasis P. K. teigė sūnaus (duomenys neskelbtini) nemušęs, to padaryti neturėjo galimybės, nes buvo prilenktas prie žemės, ar (duomenys neskelbtini) mušė (duomenys neskelbtini), nematė (1 t., b. l. 82 - 83).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikta 2021 m. birželio 25 d. 16.01 val. užfiksuoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K. naudojamas abonentas) skambučio skaitmenine garso įrašo kopija nustatyta, kad skambinęs asmuo prisistatė V. K., gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), prašė pagalbos, nes tėvas ir brolis kumščiais sudaužė galvą, jį pykina ir svaigsta galva (1 t., b. l. 100, 101- 102).

2021 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. U. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 15.50 val. gautas pranešimas ROIK 0121000408665, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjas prašo kuo greičiau atvykti pareigūnus, nes neblaivus sūnus puola mušti namiškių, trenkė ranka neįgaliam broliui ir pranešėjui. Namuose 3 nepilnamečiai. Pranešėjas 73 metų kviečiasi sau GMP, nes pasidarė blogai su širdimi. 2021 m. birželio 25 d. 16.04 val. gautas pranešimas ROIK 0121000408708, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė rankomis tėvas ir brolis, skauda galvą, pykina, silpna, namuose 3 nepilnamečiai. Įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) gyvena dvi šeimos - V. K. su trimis mažamečiais vaikais, kita šeima - P. K., K. K., L. K.. Pirmas prie pareigūnų priėjęs V. K. papasakojo, kad namuose įvyko konfliktas su tėvu P. K. ir broliu L. K., kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam sukeltas skausmas, pageidavo rašyti pareiškimą. V. K. patikrinus alkotesteriu, jis blaivus. Nuėjus pas pranešėją P. K., jį tuo metu apžiūrinėjo greitosios med. pagalbos medikai, kurie nusprendė jį detalesnei apžiūrai vežti į Kaišiadorių ligoninę. L. K. buvo labai susijaudinęs, kalbėti negalėjo, be to jis turi negalią. K. K. nurodė, jog jos vyras P. K. sukonfliktavo su sūnumi V. K., konflikte dalyvavo ir kitas sūnus L. K.. Konflikto metu V. K. susistumdė su P. K., dėl ko prie konflikto dalyvių atėjo L. K. ir K. K., kurie bandė apginti P. K. nuo sūnaus V. K.. Po konflikto P. K. iškvietė policijos pagalbą ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi dėl šio įvykio jam pasidarė bloga. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo ir V. K.. Ant abiejų asmenų akivaizdžių fizinių sužalojimų nenustatyta. Greitoji medicinos pagalba nusprendė detalesnei med. apžiūrai P. K. vežti į Kaišiadorių ligoninę, nes jam pakilo kraujospūdis, paskui medikus automobiliu į ligoninę išvyko K. K. ir L. K. (1 t. b. l. 133 - 134).

Iš 2022 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarties matyti, kad L. K. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažinta, kad 2021 metų birželio 25 dieną apie 15.00 val., veikdamas bendrai su P. K., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su P. K. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą ir dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą (3 t., b. l. 115-121).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pareikštas P. K. dėl nežymaus V. K. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis P. K. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog V. K. užrėkė ant jo, sakė, kad jį užmuš ir ranka sugriebęs už dešinės rankos pradėjo ją sukti, laužti, jautė didelį skausmą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnus (duomenys neskelbtini) stvėrė jam už rankos, sukdamas kairę ranką pririetė prie grindų.

Kaltinamojo teiginys, kad jis nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusysis sugriebęs jam už dešinės rankos pradėjo ją sukti, laužti. Tuo tarpu įrodymų tyrimo teisme metu nurodė jau kitokias aplinkybes, aiškino, kad nukentėjusysis užsuko ir laužė kairę ranką. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip nepatikimus, kaip siekimą švelninti savo padėtį, vengti atsakomybės.

Kaltinamojo kaltė ir teismo nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės neabejotinai nustatytos bylos įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tiek atliekant akistatą tarp jo ir kaltinamojo, tiek teisiamojo posėdžio metu, parodė, kokį fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokį sužalojimą patyrė. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis tvirtino, kad išgirdęs dukters (duomenys neskelbtini) riksmą ir mamos balsą: „nu dabar tau tai bus“; atidaręs duris pamatė, kad mama tempiasi dukrą į antrą aukštą, įvyko žodinis konfliktas, klausė, kiek gali naudoti psichologinį smurtą prieš jo vaikus; tuo metu atėjęs tėvas pirštu parodė jam dingti; pasisukęs eiti gavo nuo tėvo stiprų smūgį kumščiu į galvą, priėjus broliu (duomenys neskelbtini) pasipylė daugiau smūgių; buvo suduoti smūgiai ir į nugarą, išviso buvo suduota 10 - 20 smūgių, kažkuriuo metu buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojai M. K., L. K., E. K., kurie apklausti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad matė, kaip senelis P. K. ir L. K. rankomis sudavė smūgius tėčiui V. K. per galvą, liudytojas V. U., kuris nurodė, kad atvykus į įvykio vietą kaltinamojo žmona V. K. nurodė, kad jos vyras sukonfliktavo su sūnumi (duomenys neskelbtini), konflikte dalyvavo ir sūnus (duomenys neskelbtini); pasakojo, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) susistumdė, o ji su (duomenys neskelbtini) atėjo ginti (duomenys neskelbtini), liudytojas taip pat nurodė, kad dėl konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iškvietimai būna gana dažni, kartais tenka į jų namus vykti kelis kartus per savaitę, liudytoja D. R., kuri parodė, kad pagal pranešimą vyko adresu (duomenys neskelbtini), P. K. skundėsi skausmu krūtinėje po konflikto su sūnumi, ant P. K. kūno sužalojimų nepastebėjo, detalesnei med. apžiūrai buvo pristatytas į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, apžiūrėjus V. K., ant jo kūno jokių sužalojimų ir neurologinės simptomatikos nefiksuota, V. K. vykti į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių atsisakė, motyvuodamas, kad važiuos pas gydytojus į Vilnių; specialisto išvada nustatyto sužalojimo pobūdis, kad V. K. nežymus sveikatos sutrikdymas – sumušimas galėjo įvykti ir nuo kito asmens suduotų smūgių; tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. apie 15.50 val. gautas kaltinamojo P. K. pranešimas, kur jis prašo kuo greičiau atvykti pareigūnus, nes neblaivus sūnus puola mušti namiškius, trenkė ranka neįgaliam broliui ir pranešėjui; 2021 m. birželio 25 d. gautas nukentėjusiojo pranešimas, kur nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė rankomis tėvas ir brolis, skauda galvą, pykina, silpna. Nukentėjusioji po įvykio kreipėsi pagalbos, pranešė apie sumušimą, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė kaltinamojo veiksmus, jos parodymai yra nuoseklūs, abejoti jų patikimumu teismas neturi pagrindo. Teismas netikėti nuosekliais liudytojų parodymais neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams ir sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo kiti asmenys. Teismas liudytojos K. K. parodymus, kad nematė, kad P. K. būtų mušęs ar sudavęs smūgius nukentėjusiajam, smūgių jis suduoti nukentėjusiajam negalėjo, nes buvo po pilvo operacijos, L. K. nieko nedarė, tik stovėjo ir verkė, vertina kritiškai, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei P. K. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad P. K. 2021 metų birželio 25 dieną apie 15.00 val., veikdamas bendrai su L. K., kuris padarė nusikalstamą veiką būdamas nepakaltinamu, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) hole tarp pirmo ir antro aukšto, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sūnaus V. K. atžvilgiu - bendrais veiksmais su L. K. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į galvą ir smūgį į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą ir dėl pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį artimam giminaičiui, su kuriuo kartu gyveno, tai yra šeimos nariui – sūnui. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę P. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant P. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 162), duomenų apie lankymąsi ir gydymąsi pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų, nėra (1 t., b. l. 168), nedirbantis, senatvės pensininkas, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į kaltinamojo senyvą amžių (74 m), į prastą sveikatos būklę (3 t., b. l. 39-41,93-94,97-100), taip pat ir į kaltinamojo ir nukentėjusiojo ilgai besitęsiančius konfliktinius santykius (1 t., b. l. 177), bei į paties nukentėjusiojo elgesį, t. y. į tai, jog po pirmojo jam suduoto smūgio, nukentėjusysis nepasišalino iš įvykio vietos (byloje nenustatyta, kad tokios galimybės nebuvo), tokiu savo elgesiu leisdamas kaltinamajam bei jo sūnui L. K. ir toliau tęsti smurtinius veiksmus, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, ženkliai mažesnį, nei šios bausmės vidurkis - artimesnį minimaliam - 4 mėnesius), be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis paskirtas įpareigojimas, kuris teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir sulaikys jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo ateityje.

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl P. K. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, V. K. jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pakaušio srities minkštųjų audinių sumušimu), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Duomenų, kad dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis gydėsi, ir ar padarytas sužalojimas - pakaušio sumušimas turėjo reikšmės jo gyvenimo kokybei, byloje nėra. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti argumentai apie emocinį psichologinį sukrėtimą, nuolatinį baimės pojūtį, yra deklaratyvūs, būdingi visiškai kitokio pobūdžio byloms. Tad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas visas neturtinės žalos dydis laikytinas neįrodytu.

Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad P. K. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra nedirbantis, senatvės pensininkas, prastos sveikatos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į ilgą laiką besitęsiančius konfliktiškus kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, iš kaltinamojo P. K. priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. K. naudai. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl iš kaltinamojo priteistina 5 proc. metines palūkanos nuo priteistų 300,00 eurų sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Proceso išlaidos

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą. Nukentėjusį V. K. byloje atstovavo advokatė E. T.. Nukentėjusiosios prašomos priteisti atstovavimo bei suteiktų teisinių paslaugų 1 976,85 Eur dydžio išlaidos, iš jų: 726,00 Eur už ieškinio surašymą ir pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-1429-548/2022, (3 t. b. l. 47-48), bei 605 Eur už atstovavimą 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdžiuose (3 t., b. l. 106,107,108). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-150/2014).

Teismas įvertina tai, kad šios bylos nagrinėjimo teisme trukmė nebuvo didelė, tęsėsi nuo 2022 m. birželio 16 d. Byloje buvo paskirti 9 posėdžiai, 7 - iuose posėdžiuose bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nukentėjusiojo atstovė atidedant bylos nagrinėjimą dalyvavo 5 - iuose posėdžiuose. Byla buvo išnagrinėta iš esmės dviejų posėdžių metu (2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. birželio 13 d.). Pirmasis posėdis, vykęs 2023 m. gegužės 31 d. truko 2 val. 20 min., antrasis posėdis, vykęs 2023 m. birželio 13 d. truko 1 val. 34 min. Iš viso posėdžiai truko 4 val. Pažymėtina ir tai, kad byla nėra išimtinai sudėtinga, kaltinamajam P. K. buvo inkriminuotas nesunkus nusikaltimas. Todėl spręstina, jog advokatei, atstovavusiai nukentėjusįjį, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose, be to, ir teismo posėdžių protokolai liudija, jog advokatė teismui neteikė aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiajam, išsakymu.

Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusiojo atstovė turėjo išlaidų ir dėl kelionės į teisiamuosius posėdžius, kadangi advokatų profesinės bendrijos CONFIDENCE LAW Office buveinė yra Vilniuje, o byla buvo nagrinėjama ir Kaišiadoryse ir Jonavoje. Nors byloje ypatingų specialių žinių nereikėjo, tačiau būtent atstovo pagalba buvo surašytas civilinis ieškinys, atitinkantis turinio bei formos reikalavimus, ko nukentėjusysis savarankiškai, neturėdami teisinių žinių, nebūtų padaręs. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo atstovė turėjo susipažinti su nagrinėjama byla ir jai pasirengti.

Teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo metu turėtų advokatės pagalbos išlaidų, atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų advokatės E. T. dalyvavimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Advokatės orderio išrašymo data - 2022 m. birželio 16 d. po Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šie visi anksčiau nurodyti duomenys teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog prašoma priteisti 1 976,85 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Teismas mažina bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1 000 Eur. Ši suma teismo vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šios 1 000 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

VII. Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį P. K. byloje gynė advokatas J. K.. 2023 m. birželio 16 d. gauta pažyma Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (APD-2023-10682), iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 288,49 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese (3 t. b. l.112-114).

Įvertinus tai, kad kaltinamojo P. K. nedirba, yra senatvės pensininkas, gaunama senatvės pensija 339,89 (3 t., b. l. 126-130), pagal į bylą pateiktus medicininius dokumentus matyti, kad kaltinamojo sveikatos būklė nėra gera, jis serga įvairiomis ligomis, (3 t., b. l. 39-41,93-94,97-100), finansinė padėtis nėra gera, jo vardu registruotas vienas gyvenamasis namas, kuriame gyvena ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), (3 t., b. l. 122-125), taip pat tai, kad iš jo priteistas nukentėjusiajam civilinis ieškinys ir advokatės išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą teisme, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas, valstybės turėtos išlaidos P. K. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su iš BPC gautu garso įrašu, paliktini saugoti prie bylos (1 t., b. l. 103).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimą - dalyvavimą elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. K. priteisti V. K. 300 eurus (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) 1 000 eurų (vieną tūkstantį) eurų advokatės atstovavimo išlaidų.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su iš BPC gautu garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).