- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-2768-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38517-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams su įpareigojimais;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams su įpareigojimais;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir turto konfiskavimą, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (1280 Eur);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir turto konfiskavimą, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (1210 Eur);
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 20.33 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 35, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. B., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 20.33 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 35, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. vairavo automobilį Volvo XC70, kuris priklauso pažįstamam. Prieš tai nuo ryto vartojo degtinę. Važiavo transporto priemone į svečius. Policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį su švyturėliais Vilniuje, Liepkalnio g. D. B. nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Jis iš karto sutiko su neblaivumu. Prieš tai du kartus baustas už vairavimą neblaiviam, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir žinojo, kad negali vairuoti automobilio. Blogai vertina savo elgesį. Retai vartoja alkoholį, bet pradėjus vartoti, tai tęsiasi apie savaitę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., dirbdamas su kolega E. K., Vilniuje, Liepkalnio g., apie 20.20 val. ties pastatu Nr. 35 sustabdė patikrinimui automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes šis automobilis važiavo neįjungęs žibintų šviesų, pavojingai manevravo tarp kelių automobilių ir nerodė posūkio signalų. Bendraujant su automobilio vairuotoju, nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai buvo matyti, kad jis yra neblaivus. Buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo D. B., kuris neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, be to, jau ne kartą jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo esant neblaiviam. D. B. pasiūlius pasitikrinti neblaivumą pučiant į alkotesterį, jis sutiko. Pirmu pūtimu jam nustatytas 3,74 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 3,38 promilių neblaivumas. D. B. sutiko su alkotesterio rezultatais (b. l. 32).
V. Ž. 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 7).
Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo vardu registruotas automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėja jo motina B. N. , kuri yra šios transporto priemonės valdytoja. 2019 m. rugsėjo 7 d. po pietų kieme netoli namų susitiko iš matymo pažįstamą D., kurio pavardės nežino. D. buvo su dar vienu jam iš matymo pažįstamu vaikinu, vardu S. Jie visi trys susitikę Justiniškių g., netoli jo namų, kalbėjosi. Jis pats buvo išgėręs dvi skardines alaus. Ar alkoholį vartojo D. ir S., nežino, bet jam jie atrodė blaivūs. Besikalbėdami jie nutarė nuvažiuoti prie ežero. Kadangi S. buvo blaivus, todėl leido jam sėsti prie automobilio Volvo XC70 vairo. Nuvažiavo prie Pašilaičių troleibusų žiedo esančios parduotuvės „Maxima“, kur nusipirko kebabų. Be to, S. nuėjo į parduotuvę „Maxima“ ir grįžo nupirkęs butelį 0,7 l talpos degtinės. Tada S. vairuojant automobilį Volvo XC70, jie visi nuvažiavo link Buivydiškių prie Buivydiškių ežero. Prie ežero jis ir S. išgėrė nupirktą butelį 0,7 l talpos degtinės. Jis nematė, kad D. gėrė degtinę, atrodo, šis nevartojo tokio alkoholio. Baigus gerti degtinę, nutarė nuvažiuoti į miestą. Kadangi jis su S. gėrė degtinę, o D. negėrė, bent jau jam taip atrodė, todėl jis vėl sėdo į priekinę keleivio sėdynę, S. ant galinės sėdynės, o D. sėdo prie automobilio Volvo XC70 vairo. D. vairuojant transporto priemonę Liepkalnio g., ją sustabdė policijos pareigūnai. Liudytojas nežinojo, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, manė, kad jis turi šį dokumentą, nes siūlėsi vairuoti automobilį. Policijos pareigūnai pasiūlė D. pasitikrinti blaivumą, pučiant į alkotesterį, ir D. sutiko. Šis pūtė į alkotesterį du kartus ir abu kartus įpūtė virš 3 promilių (b. l. 23).
Liudytojas S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val. kieme prie namų, Justiniškių g., susitiko pažįstamą D. B. ir, su juo sėdėdami ant suoliuko, kalbėjosi. Netrukus prie jų priėjo kitas pažįstamas vardu Sergejus, kurio pavardės nežino. S. pasiūlė nuvažiuoti prie ežero. Jie su D. turėjo nusipirkę 3 butelius po 1 l talpos alaus, sutiko su pasiūlymu, sėdo į automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. vairuojant automobilį, nuvažiavo iki parduotuvės „Maxima“, esančios prie Justiniškių troleibusų žiedo. Ten nusipirko kebabų, be to, parduotuvėje „Maxima“ jis nupirko butelį 1 l talpos degtinės ir limonado. Tuomet S. vėl vairuojant automobilį, nuvažiavo prie kažkokio tvenkinio netoli Vilniaus, bet vietos nurodyti negali, nes nežino. Prie tvenkinio jie visi trys išgėrė butelį 1 l talpos degtinės. Kadangi jis retai vartoja alkoholį, todėl nuo išgerto kiekio degtinės labai apgirto ir, kas vyko po to, pamena tik protarpiais. Pamena, kad, baigus gerti degtinę, D. B. sėdo prie automobilio Volvo XC70 vairo. Šiam vairuojant transporto priemonę Liepkalnio g., ją sustabdė policijos pareigūnai. Jie kelis kartus tikrino D. B. neblaivumą ir pamena, kad jam abu kartus buvo nustatytas daugiau kaip 3 promilių neblaivumas (b.l. 27).
Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0129 rodmenų kopijos patvirtina, kad D. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.36 val. nustatytas 3,74 promilių neblaivumas, o 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.53 val. – 3,38 promilių neblaivumas (b. l. 36–37).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 44).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad D. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 45).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. K., o valdytoja – B. Namlijeva (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilio Volvo XC70 vidutinė kaina yra 2900 Eur be PVM (b. 1. 12).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Aplinkybę, kad D. B. vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat įrodo liudytojų V. Ž., S. K. ir S. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir rašytinis įrodymas – V. Ž. 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas.
Be D. B. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas ir šios dienos neblaivumo nustatyto aktas, kuriais apibūdinti D. B. neblaivumo fiziologiniai požymiai.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą, nes D. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 20.33 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 35, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi D. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (b. l. 63–64). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad tokios pačios rūšies ir termino baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam taip pat paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuota, kad D. B. įteikti minėtų teismo baudžiamųjų įsakymų nuorašai. Taigi kaltinamasis žinojo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kita vertus, D. B. nagrinėjamu laiku ir vietoje, nesilaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės reikalavimo, vėl vairavo transporto priemonę. Tai rodo, kad kaltinamasis, kuriam ne vieną kartą buvo paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), piktybiškai tyčia nesilaiko tokio draudimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. B., žinodamas ir suprasdamas pareigą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, nesant kliūčių jos vykdymui, suvokdamas, kad pažeidžia teismo paskirtą draudimą, vairavo automobilį. Teismas pripažįsta, kad D. B. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nėra mažareikšmis – neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, jis vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį. Taigi toks nevykdymas laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. D. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 243 straipsnio sankcijoje – bauda arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, kuriuo pažeidžiamas transporto eismo saugumas, kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), ir viena priskiriama baudžiamajam nusižengimui, kuriuo pažeidžiamas teisingumas (BK 243 straipsnis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. D. B. buvo nustatytas 3,38 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip du kartus viršijantis 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, ir gerokai viršijantis sunkaus girtumo ribą (prasideda nuo daugiau kaip 2,5 promilių), net ir įvertinus paklaidą.
Teismas nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).
Nagrinėjamu atveju D. B. teisiamojo posėdžio metu deklaratyviai nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, ir daugiau neturėjo nieko papildyti. Kaltinamasis papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tik atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, jo atsakymai į klausimus buvo lakoniški. Be to, nenustatyta, kad D. B. bylą nagrinėjant teisme nuoširdžiai gailėtųsi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis per šiek tiek daugiau kaip dvejus metus trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumo laipsnis užtraukia baudžiamąją atsakomybę, taip pat ne pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje. Tai rodo, kad D. B. nepadarė ankstesnių išvadų, toliau pažeidžia visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Todėl tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
D. B. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. anksčiau iš viso teistas keturis kartus (b. l. 60–62). Kaip minėta, nuo 2017 m. kaltinamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumo laipsnis užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teismas pažymi, kad nustatyta, jog D. B. vairuoja transporto priemones esant itin dideliam neblaivumui. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamajam 2017 m. liepos 4 d. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas; remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jam 2018 m. rugpjūčio 11 d. nustatytas 3,53 promilių neblaivumas. Šioje byloje D. B. nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamasis kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui ne pirmą kartą būdamas sunkaus girtumo būsenos, kai asmens orientavimasis aplinkoje itin pasunkėja, o išvengta sunkių padarinių tik dėl laimingo atsitiktinumo. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei anksčiau neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai didina D. B. ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nes jis anksčiau niekada teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. asmeniu, kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę, bet jis vis tiek sąmoningai sėda prie automobilių, kurie priklauso kitiems asmenims, vairo. D. B. asmenybę neigiamai apibūdina ir jo kiti teistumai. Išvadą, kad D. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, taip pat patvirtina tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka ir daugeliu atveju nesumokėjo paskirtų baudų (b. l. 65–72). Bylos duomenimis, kaltinamasis yra bedarbis, šiais metais nedirbo. Teismas, vertindamas D. B. parodymus, daro išvadą, kad jis taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis padarė naujas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis (9 mėnesiai) yra šiek tiek didesnis už vidurkį (7,5 mėnesio), o už BK 243 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką – areštą, kurio dydis (30 parų) yra šiek tiek didesnis už vidurkį. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje, kurią šiuo metu iš esmės atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalis, nustatyto nusikaltimo padarymą D. B. anksčiau buvo paskirtos arešto bausmės, tačiau jos nepasiekė bausmės tikslų, nes kaltinamasis dar kartą padarė tokio paties pobūdžio nusikaltimą. Baudos taip pat šiuo atveju negali būti skiriamos, nes kaltinamasis nedirba, nėra duomenų, kad jis turi kokio likvidaus turto, juolab šios rūšies bausmė jam būtų per švelni.
D. B. skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad yra pagrindas atidėti D. B. paskirtos bausmės vykdymą. Teismas nesutinka su tuo.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
D. B. šiuo metu teisiamas penktą kartą, jis anksčiau du kartus nuteistas už analogišką nusikaltimą, t. y. susijusį su transporto priemonės (didesnio pavojaus šaltinio) vairavimu neblaiviam, kai neblaivumas žymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi kaltinamasis sistemingai daro tos pačios rūšies nusikalstamą veiką, juolab jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis anksčiau taip pat nuteistas du kartus už kitų tyčinių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnio 1 dalis) padarymą. D. B. ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, turi piktnaudžiavimo alkoholiu požymių, jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nėra jokių duomenų, kurie bent iš dalies teigiamai charakterizuotų kaltinamąjį. Šios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurios buvo įvertintos parenkant D. B. bausmę, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
D. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.02 val. (1 diena) (b. l. 40, 47). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti D. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą ketveriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nors nagrinėjamu atveju D. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
D. B. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,38 etilo alkoholio koncentracija (gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, nes vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste vakaro metu, kai eismas yra gana intensyvus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, D. B. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne kartą padarė tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, tai rodo jo piktybiškumą, be to, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi D. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo D. B., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra tretysis asmuo – S. K. (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – S. K., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2900 Eur be PVM) išieškojimas iš D. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 3510 Eur (b. l. 12), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 610 Eur. Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 3510 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis D. B., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. B. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 2900 Eur.
VI. Kiti klausimai
D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
D. B. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 15.02 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo tada, kai D. B. atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, pranešti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.