Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 1.2.14.1.2.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. birželio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyta, kad galutinė bausmė yra 8 MGL, tai yra 1040 Lt dydžio, bauda. Baudą sumokėjęs;

2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, patikslintu Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirta 30 MGL dydžio, t. y. 3900 Lt bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius, tai yra po 10 (dešimt) valandų kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 30 MGL (1129,52 Eur) bauda. 2019 m. rugsėjo 6 d. R. B. iš Probacijos registro išbrauktas pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2021 m. gegužės 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė 1 (vieni) metai laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. 2023 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs;

6 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dal 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto. 2024 m. lapkričio 22 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., 2024 m. spalio 4 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su V. K. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę akį, šiam nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosrūvas dešinės akies vokuose, pilvo kairėje, juosmens kairėje, pojunginę dešinės akies kraujosruvą, dešinės akies obuolio sumušimą su lęšiuko panirimu, kraujosrūvas tinklainėje, potrauminiu vyzdžio išsiplėtimu bei antrine potraumine glaukoma, kairiųjų VII-X šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, 2024 gruodžio 7 d. apie 20.42 val. atėjęs į (duomenys neskelbtini) iš prekių lentynos paėmė vieną 0,75 l butelį putojančio vyno ,,Alita Classic sweet“, 5,99 eurų vertės ir atvirai laikydamas jį rankoje ir matant parduotuvės darbuotojai, išėjo pro kasas už prekę nesusimokėjęs, padarydamas 5,99 eurų turtinę žalą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, 5,99 eurų vertės.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl neblaivumo nepamena įvykių detalių, tik atsimena, kad jis kartu gėrė su nukentėjusiuoju, pas, kurį buvo draugė. Jis gėrė degtinės ir alaus. Atsikėlė kitą rytą ir jam pasakė, kad jis sumušė nukentėjusį. Vagystę įvykdė, nes jau buvo laikas po 20 val., kai neparduoda alkoholio, o jis labai norėjo išgerti, todėl pasiėmė iš parduotuvės butelį ir nesumokėjęs pro kasas išėjo, nors ir sakė pardavėja nesinešti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena sūnėnas R. B.. 2024 m. spalio 4 d. vakare bute dviese su drauge S. M. vartojo alkoholinius gėrimus, tuomet apie 19.00 val. sūnėnas R. B., kuris jo žiniomis savo kambaryje, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, atėjo į jo kambarį ir pasakė, kad išdaužė jo pusbrolio D. P. buto langą. Tuomet išėjo iš savo kambario ir buto virtuvėje jį sudrausminus, šis nieko nesakęs, rankos kumščiu vieną kartą trenkė į dešinę akį. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ir R. B. gulinčiam ant žemės koja vieną kartą spyrė į kairės pusės šonkaulius. Mano, kad minėtą konfliktą turėjo matyti S. M.. Po minėtų smūgių, nieko nesakęs, nuėjo miegoti, iškarto spec. tarnyboms nepranešė, kadangi manė, kad išsimiegos ir skausmas praeis. Tačiau 2024 m. spalio 5 d. apie 08.00 val. paprašė S. M., kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kadangi labai skaudėjo dešinę akį ir kairės pusės šonkaulius. Tuomet jį greitosios medicinos pagalbos medikai pristatė į gydymo įstaigą. Kaip sakė medicinos darbuotojai, jam yra lūžę trys kairės pusės šonkauliai ir stipriai sumušta dešinė akis. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2024 m. spalio 4 d., kai su R. buvo virtuvėje ir jį subarė, kad jis išdaužė jo pusbrolio buto langą, jis jam kumščiu trenkė į dešinę akį, po ko, parkritus ant grindų, spyrė vieną kartą į kairės pusės šonkaulius. Po to, kai R. jam trenkė į dešinę akį, jam buvo atlikta akies operacija, iki dabar labai blogai mato akimi, gydytojai sakė, kad iki pavasario turi rega pagerėti. Jei rega nepagerės, tai bandys tvarkytis neįgalumą. Jam išaiškinta teisė, kad gali dėl jam padarytų sužalojimų pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jis jo nereikš (1 t., b. l. 37 – 39, 43 – 44).

Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jos draugas, dažnai pas jį atvažiuoja į svečius, kartais nakvoja. V. gyvena kartu su savo sūnėnu R. B., bet jie gyvena skirtinguose kambariuose. Neprisimena tikslios datos, bet tai gali būti, kaip sako tyrėja 2024 m. spalio 4 d., ji buvo svečiuose pas V.. Kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvo ir R., jis irgi lygtais gėrė alkoholį, bet ne su jais. R. kelis kartus buvo atėjęs į V. kambarį, kabinėjosi su V. Kadangi buvo neblaivi, o ir vartoja alkoholį beveik kiekvieną dieną, tai neprisimena tikslių įvykio aplinkybių. Kad R. muštų V., tai nematė. Kur tuo metu buvo ir ką veikė, nežino, neprisimena. Kažkuriuo metu V. aimanavo, sakė, kad jam skauda galvą ir šoną, sakė, kad jam R. kažką padarė. Ar pas V. buvo kokių sužalojimų, neprisimena. V. nuėjo miegoti. Kadangi kitą rytą V. vis dar aimanavo iš skausmo, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 82 – 84).

Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairėje, juosmens kairėje, pojunginė dešinės akies kraujosruva, dešinės akies obuolio sumušimas su lęšiuko panirimu, kraujosruvos tinklainėje, potrauminis vyzdžio išsiplėtimas bei antrinė potraumine glaukoma, kairiųjų VII-X šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l.75 – 78).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16 – 18, 19 – 26).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiajam V. K. padaryti sužalojimai, bei įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 31 – 34).

Asmens apžiūros protokolu, foto lentelėmis, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiajam V. K. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 46 – 48, 50 – 52).

Medicininis dokumentų išrašais dėl nukentėjusiojo sužalojimo (1 t., b. l. 56 – 57).

Liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo pareigose. 2024 m. gruodžio 7 d. apžiūrėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Apžiūrėdamas įrašus pamatė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. apie 20.42 val. vyriškis asmuo parduotuvės prekybos salėje iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė 1 vienetą alkoholinio gėrimo ir laikydamas jį rankoje, matant parduotuvės darbuotojai, praėjo pro parduotuvės kasą nesusimokėjęs. Koks tiksliai buvo alkoholinis gėrimas, nurodyti negali, nes neatsimena, viskas yra nurodyta pareiškime pateiktame policijai. Kiek jam yra žinoma, asmuo yra R. B.. Apsaugos darbuotojams asmuo yra atpažįstamas pagal išvaizdą ir bendrus veido bruožus, žinomas kaip linkęs vykdyti vagystes iš parduotuvių. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus duomenis, pateikė apsaugos vadovui V. S. ir jis pateikė pareiškimą policijai (1 t., b. l. 142 – 144).

Liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, dirbau (duomenys neskelbtini), yra pardavėja. Kiek prisimena, 2024 m. gruodžio 7 d. dirbo nuo 16.00 val. iki 23.00 val. Tą dieną dirbo kasoje, bet kai parduotuvėje nebūdavo daug žmonių, dėliojo prekes parduotuvėje. Apie 20.40 val. buvo kasoje, aptarnavo klientus, kai į parduotuvę atėjo vyriškis, kuris anksčiau matytas nebuvo. Kol klientai mokėjo už savo prekes, minėtas vyriškis priėjo prie jų ir paklausė, ar jie neturi jam paskolinti pinigų. Kiek girdėjo, klientai atsakė, kad neturi. Tada vyriškis pro kasą įėjo į parduotuvę. Girdėjo, kaip vyriškis priėjo prie kitos darbuotojos, kurios vardas V. girdėjo, kad ji jam sakė" "nekvailiok", kiek vėliau, kaip ji jai papasakojo, kad jai vyriškis taip ir pasakė, kad arba duok arba jis pavogs butelį. Po maždaug kelių minučių, kol tvarkėsi kasą, pamatė, kad jis ateina prie kasos, laikydamas butelį šampano rankoje, galvojo, kad jis nori apsimokėti už jį, tačiau vyriškis pro kasą praėjo akivaizdžiai jai matant su minėta preke. Ji jam šaukė, kad grįžtų susimokėti, jis tikrai tą girdėjo. Jis, išėjęs iš parduotuvės, atsisuko ir jai pamojavo (1 t., b. l. 148 – 150).

(duomenys neskelbtini) pareiškimu (1 t., b. l. 110, 117, 118).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, foto lentele, kuriuose apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 119 – 121; 122 – 125).

Kitų objektų apžiūros protokolu, foto lentele, kuriuose užfiksuota, kaip R. B. vykdo vagystę (1 t., b. l. 152 – 154, 155 – 160).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B. padarius nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pilvo kairėje, juosmens kairėje, pojunginės dešinės akies kraujosruva, dešinės akies obuolio sumušimas su lęšiuko panirimu, kraujosruvos tinklainėje, potrauminis vyzdžio išsiplėtimas bei antrinė potraumine glaukoma, kairiųjų VII-X šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, sukėlusius V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo R. B. kaltę patvirtina paties kaltinamojo duoti parodymais, kad jis įvykio dieną vartojo alkoholį, kiek jam žinoma nukentėjusysis, taip pat su drauge savo kambaryje vartojo alkoholį ir kitą dieną jis sužinojo, kad jis sumušė nukentėjusį, kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, liudytojos S. M. parodymais, byloje surinkta rašytinė medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairėje, juosmens kairėje, pojunginė dešinės akies kraujosruva, dešinės akies obuolio sumušimas su lęšiuko panirimu, kraujosruvos tinklainėje, potrauminis vyzdžio išsiplėtimas bei antrinė potraumine glaukoma, kairiųjų VII-X šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 4 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. K. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę akį, šiam nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosrūvas dešinės akies vokuose, pilvo kairėje, juosmens kairėje, pojunginę dešinės akies kraujosruvą, dešinės akies obuolio sumušimą su lęšiuko panirimu, kraujosrūvas tinklainėje, potrauminiu vyzdžio išsiplėtimu bei antrine potraumine glaukoma, kairiųjų VII-X šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad R. B. nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas V. K. padarytas suduodant vieną kartą kumščiu į dešinę akį, šiam nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino, kad 2024 gruodžio 7 d. apie 20.42 val. atėjęs į (duomenys neskelbtini) iš prekių lentynos paėmė vieną 0,75 l butelį putojančio vyno ,,Alita Classic sweet“, 5,99 eurų vertės ir atvirai laikydamas jį rankoje ir matant parduotuvės darbuotojai, išėjo pro kasas už prekę nesusimokėjęs, padarydamas 5,99 eurų turtinę žalą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) turtą, 5,99 eurų vertės. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta ne tik jo paties nuoširdžiu prisipažinimu, bet ir liudytojų G. B. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę patirtina 2024 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimas, 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, įvertinus kaltinamojo veiksmus, pobūdį, intensyvumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis R. B. suvokė, kad savo veiksmais veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir elgėsi savo nuožiūra, realiai disponavo pagrobtu turtu, todėl konstatuotina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę nusikaltimą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Dėl nusikalstamų veikų yra viena lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1dalies 1 punktas), nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. teistas, tačiau bausmes atlikęs. Kaltinamasis R. B. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Kaltinamasis R. B. nedirbantis. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi (2 t., b. l. 42). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje registruotas (2 t., b. l. 45). Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad R. B. ekspertizę skirti nėra pagrindo (2 t., b. l. 49).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. B. parinktina bei skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokios bausmės rūšys yra adekvačios ir būtinos siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti R. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės sudedamos iš dalies, prie griežčiausios pridedama švelnesnės bausmės dalis, ir skirtina subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, esant visoms nustatytoms sąlygoms, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2641 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiojo V. K. gydymą (1 t., b. l. 93 – 94, 95, 101). Šis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, iki bylos išnagrinėjimo nebuvo atlygintas, dėl to priteistinas iš R. B..

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai 5,99 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 135 – 136, 137 – 138). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais pagrobiant civilinio ieškovo turtą įrodyta visiškai, pavogti daiktai nesugrąžinti, tokiais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Ieškinio dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės, padarytą žalą sudaro prekės pardavimo kaina, kuri buvo vagystės dieną.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo R. B. kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytam, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. B. civilinio ieškovo naudai priteistina 5,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje esantis daiktas – kompaktinė plokštelė, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštą

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes sudėti iš dalies, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. B. priteisti 2641 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo R. B. 5,99 Eur (penkis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.