Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui J. Z. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų ir įrodymų vertinimo

13. Paramos pilnametystės sulaukusiems vaikams teikimas reglamentuotas CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė R. Z. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Ieškinio padavimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ji mokėsi M. R. J. gimnazijos IV b klasėje. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo A. Z. paramą po 230 Eur kas mėnesį iki ji baigs vidurinę mokyklą.

16. Tarp šalių nėra ginčo dėl paramos ieškovei R. Z. reikalingumo (būtinumo) ir atsakovo A. Z. pareigos teikti paramą vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiai pilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ši pareiga atsakovui buvo pripažinta, kadangi ieškovė mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, sąžiningai vykdo pareigą pažangiai mokytis, jos mokymosi vidurkis 8, ieškovė neturi galimybių pati pasirūpinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, kadangi visą savo laiką turi skirti pamokų lankymui, kuris yra privalomas, namų darbų ruošimui, užklasinei veiklai, taip pat pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija savo pareigos teikti paramą pilnametei dukrai, todėl apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja pareigos mokėti paramą atsiradimo pagrindų, o pasisako tik dėl atsakovo teiktinos paramos dydžio.

17. Atsakovas A. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos paramos dydžiu ir teigia, kad, nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog bendra pragyvenimui per mėnesį jai reikalinga suma yra 475,99 Eur, tačiau nei su ieškiniu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Be to, ieškovė pateikė dokumentus apie išlaidas, susijusias su akinių rėmelių ir akinių lęšių įsigijimu, tačiau šios išlaidos buvo patirtos 2015 m. liepos 3 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d., todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė į šias išlaidas, kurios nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir laiko juos nepagrįstais.

18. Pažymėtina, kad iš ieškovės R. Z. ieškinyje nurodytos poreikių paskaičiavimo detalizacijos matyti, kad jos poreikiai per mėnesį sudaro 475,99 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovei reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės, jai tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovė turi specialių poreikių, susijusių su sveikata (regėjimu), todėl patiria papildomas išlaidas regėjimo korekcijai. Nors atsakovas neigia ieškovės nurodytas išlaidas, susijusias su akinių rėmelių ir lęšių įsigijimu, kadangi šios išlaidos patirtos ankstesniais laikotarpiais, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės sveikatos problemos, susijusios su regėjimu, nėra trumpalaikio pobūdžio, taigi ir išlaidos nėra vienkartinės, jos patiriamos nuolat, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas laikė būtinomis ieškovės išlaidomis. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje, o tai neabejotinai yra susiję su papildomomis (didesnėmis nei įprastai) išlaidomis, t. y. ieškovė neabejotinai turėjo išlaidų, susijusių su įvairiomis mokykloje vykstančiomis šventėmis (pvz., paskutinis skambutis, išleistuvės, atestatų įteikimas ir pan.), pasiruošimu baigiamiesiems egzaminams ir pan.

19. Nors atsakovas A. Z. nesutinka su teismo priteista pilnametei dukrai R. Z. paramos suma, tačiau pats nepateikė jokių objektyvių įrodymų, savo paskaičiavimų, kokia paramos suma ieškovei, jo nuomone, būtų pakankama būtinų jos poreikių patenkinimui, o byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės poreikių nustatytu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai nenustatyti. Pažymėtina, kad pilnamečio vaiko poreikių mastas ir jų patenkinimui būtina paramos suma gali būti įrodinėjami įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju ieškovė savo poreikius ir jų tenkinimui būtiną paramos dydį įrodinėjo tiek savo ir trečiojo asmens paaiškinimais, tiek poreikių paskaičiavimu (detalizacija), taip pat pirkimo kvitais, įvairiais mokėjimo dokumentais, medicininių dokumentų išrašais ir kt. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės R. Z. ieškinį tenkino tik iš dalies ir, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje konkrečiai nenurodė, kurias ieškovės nurodytas išlaidas ar jų dydį laikė nepagrįstais, tačiau priteistinos paramos dydį sumažino iki 200 Eur per mėnesį sumos (ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 230 Eur sumą).

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodyti atsakovo ginčijami ieškovės R. Z. (pilnamečio vaiko) poreikiai yra pagrįsti, atitinkantys įprastinius tokio amžiaus (baigiamosios klasės mokinio) vaikų poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos nėra per didelės, paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį. Tuo tarpu atsakovo nurodoma paramos suma (50 Eur), kurią jis geranoriškai sutinka teikti ieškovei, neužtikrintų net minimaliausių (būtinų) ieškovės poreikių patenkinimo.

21. Atsakovas A. Z. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovės išlaikymui pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą jis teikė materialinį išlaikymą po 115,85 Eur ir tokia suma buvo pakankama ieškovės išlaikymui, reikalavimai padidinti priteistą išlaikymą nebuvo reiškiami, o ieškovė neįrodė, kad jai tapus pilnamete ženkliai pasikeitė aplinkybės.

22. Pažymėtina, kad išlaikymas nepilnametei dukrai (ieškovei) buvo priteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu, t. y. daugiau kaip prieš 7 metus, kai jai tebuvo 11 metų, taigi dukros poreikiai po priimto teismo sprendimo neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, todėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis šiuo metu yra per mažas ir negali garantuoti socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio.

23. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį dėl išlaikymo priteisimo (taip pat ir dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo) nepilnamečiam vaikui su ieškiniu į teismą turi teisę kreiptis tik vienas iš tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija (o ne pats nepilnametis vaikas), taigi ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo (ieškovės motina) J. Z., ieškovei esant nepilnamete, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), neatima galimybės iš ieškovės R. Z., sulaukusios pilnametystės, pačiai kreipiantis į teismą dėl paramos priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis), prašyti priteisti didesnį išlaikymą (paramą), nei buvo priteistas jai esant nepilnamete, jeigu yra iš esmės pasikeitę (padidėję) jos poreikiai.

24. Vertinant, ar atsakovas A. Z. pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus teikti ieškovei skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto dydžio paramą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (remontuoja automobilius), jo pajamas per mėnesį sudaro apie 400-500 Eur (pagal atsakovo paaiškinimus), atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis trijų kambarių buto ir transporto priemonė, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams byloje nėra. Trečiojo asmens (ieškovės motinos) J. Z. pajamos per mėnesį sudaro apie 500-600 Eur, jai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalis trijų kambarių buto ir transporto priemonė, duomenų apie kitus išlaikytinius ir įsipareigojimus kreditoriams byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis iš esmės yra panaši (esmingai nesiskiria) ir abu ieškovės tėvai turi realias galimybes prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo tokia dalimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas.

25. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs duomenis apie atsakovo ir trečiojo asmens turimą turtą bei gaunamas pajamas, nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei trečiojo asmens, su kuo atsakovas A. Z. nesutinka ir šį argumentą nurodo apeliaciniame skunde, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei R. Z. paramą iš atsakovo, nenukrypo nuo lygių dalių principo ir nenurodė, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, kas reiškia, jog trečiasis asmuo J. Z. prie dukros išlaikymo turi prisidėti tokia pat dalimi, t. y. mokėdama po 200 Eur per mėnesį paramą ieškovei. Be to, pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė įvertindamas ne tik atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir atsakovo galimybes gauti didesnes pajamas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo (ne)pilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik asmens, turinčio pareigą teikti išlaikymą, turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Marijampolėje veikia iš kitų šalių atvežamų naudotų automobilių turgus ir dėl to automobilių taisymo, dažymo ir kt. darbų paklausa yra didelė ir atsakovas turi galimybę iš darbinės veiklos gauti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu (jo specialybė paklausi rinkoje).

27. Be to, iš byloje esančios gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijos matyti, kad atsakovas dirba ne visas dienas per mėnesį, t. y. tik labai nedidelį dienų skaičių (pvz., 2017 m. rugpjūčio mėnesį – 3 dienas, rugsėjo mėnesį – 7 dienas, spalio mėnesį – 4 dienas), o atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo pajamos per metus sudarė 1 400 Eur (t. y. gautos per minėtus rugpjūčio-spalio mėnesius), kas reiškia, kad atsakovas per 2017 metus dirbo tik 3 nepilnus mėnesius (iš viso 14 dienų). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2018 m. balandžio 3 d., o duomenis apie gaunamas pajamas tik už 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesius (duomenų apie 2018 metais gautas pajamas nepateikė), be to, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale gautos pajamos nurodytos ne paeiliui (t. y. iš pradžių nurodomos pajamos, gautos rugsėjo ir spalio mėnesį, toliau rugpjūčio mėnesį ir dar kartą rugsėjo mėnesį). Šie duomenys patvirtina tai, kad atsakovas arba nesiima visų jam prieinamų priemonių, kad padidintų savo gaunamas pajamas ir tokiu būdu didesne dalimi prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo (pvz., atsakovas turi galimybę laisvomis dienomis dirbti kitą darbą ir tokiu būdu padidinti savo gaunamas pajamas bei teikti pilnametei dukrai pirmosios instancijos teismo priteistą paramą), arba neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties (faktiškai gaunamų pajamų dydžio), o visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo (paramos) dydį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl savo turtinės padėties jis šiuo metu negali ieškovei skirti didesnės materialinės paramos.

28. Atsakovas A. Z. apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis leidžia ieškovei naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (1/3 buto dalimi) bei moka komunalinius mokesčius, o tai turėtų būti pripažinta, kaip materialinė parama ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis buto – nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ne ieškovei, todėl būtent atsakovas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, ir yra atsakingas už šio turto išlaikymą bei privalo mokėti visus su šiuo turtu susijusius mokesčius (beje, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie mokamus komunalinius mokesčius už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį). Minėtas nekilnojamasis turtas ieškovei nėra priteistas kaip išlaikymas turtu, o leidimas naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančia turto dalimi nelaikytinas paramos ieškovei forma, nes tarp šalių nėra tokio susitarimo, be to, ieškovės poreikius dėl gyvenamosios vietos taip pat užtikrina trečiojo asmens turima nekilnojamojo turto dalis (2/3 dalys buto), o parama ieškovei yra reikalinga jos būtinųjų, kasdienių poreikių tenkinimui (pvz., maistui, aprangai, avalynei, mokymosi priemonėms ir pan.).

29. Įvertinus nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo A. Z. turtine padėtimi ir galimybėmis teikti paramą pilnametei dukrai (ieškovei), trečiojo asmens J. Z. turtine padėtimi, taip pat atsižvelgiant į būtinuosius ieškovės poreikius ir realias galimybes užsidirbti pajamų šiems poreikiams patenkinti, į dabartinę ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista paramos suma (200 Eur) yra protinga ir pagrįsta. Pažymėtina, kad 400 Eur per mėnesį suma, atsižvelgiant į tai, kad ji skirta suaugusio asmens, abituriento poreikiams tenkinti, nėra didelė ir gali užtikrinti tik minimalius, būtinus, galinčius padėti siekti tolimesnio kuo geresnio išsilavinimo ir integravimosi į visuomenę, tokio asmens poreikius. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama tam, kad ieškovei būtų skiriama kas mėnesį po 200 Eur išlaikymui, o priteisus iš atsakovo nustatyto dydžio išlaikymą (paramą), ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, priteistas paramos dydis nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams, kadangi tokia parama nustatyta tik ribotą laiką, t. y. iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą.

30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

32. Apelianto A. Z. apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei nepriteistinos, taip pat nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.