- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eA-3852-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01420-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas
- Trečiasis asmuo
- L. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. B..
2. Pareiškėjas nurodė, kad, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas L. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Raštu, kadangi Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o, nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. B., nenurodė nei vienos ją diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudamas teismų praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinio patikrinimo dėl (duomenys neskelbtini) L. B. išvadoje Nr. 8P-1010 (toliau – ir Išvada), nei Rašte nebuvo duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei buvo ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Rašte pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien L. B. buvimas Profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinę nuobaudą L. B. buvo ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda buvo susijusi išimtinai su pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdė įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, tuo pažeisdama viešąjį interesą. Pareiškėjo teigimu, tarnybinę nuobaudą L. B. buvo ketinama skirti ne diskriminuojant ją kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narę, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Raštas yra nemotyvuotas, ir nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu L. B., nesutikimą argumentavo dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekė paveikti Profesinės sąjungos narius.
5. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo nagrinėjimo atveju matyti, jog L. B. savo darbines funkcijas atliko tinkamai, nes, suveikus Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (toliau – ir RIKS) profiliui, pagal kompetenciją ėmėsi veiksmų atlikti RIKS profilyje nurodytus patikrinimus, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių fotonuotraukų siuntimas elektroniniu paštu sutriko. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad esant dideliam darbo krūviui įvairios dviprasmybės, nurodytos patikrinimo nurodymo aprašymuose, galėjo būti suprastos skirtingų asmenų kitaip, todėl pareigūnė nėra kalta. Atsakovo teigimu, dėl to, kad patikrinimas nebuvo atliktas taip, kaip buvo numatyta RIKS tikrinimo profilyje, kalti neaiškų ir netikslų patikrinimo nurodymą suformulavę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Atsakovas pažymėjo, kad negali būti taikoma atsakomybė už priimant sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes, tačiau tokių duomenų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nusprendus skirti tarnybinę nuobaudą L. B., buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas pareigūnų – Profesinės sąjungos narių, persekiojimas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš Išvados galima suprasti, jog nustatant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos, tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, nebuvo išsamiai išanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo neigiamos įtakos pareigūnės pareigai tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje buvo ignoruojamos L. B. paaiškinime nurodytos aplinkybės. Atsakovas darė išvadą, kad, nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą L. B. už nepadarytą nusižengimą buvo susijęs tik su jos naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pažymėjo, kad L. B. aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, nebijojo kritikuoti darbdavio, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą atsakovas vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Atsakovas, atsisakydamas sutikti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino ir panaikino Raštą.
8. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1B-427 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl L. B. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada, kurioje buvo konstatuota, kad L. B. nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 7.15 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 7.30 val., dirbdama Vilniaus oro uosto poste darbo vietoje Nr. 8, atlikdama eksporto deklaracijos muitinį tikrinimą ir įforminimą, jį atliko netinkamai, nes 2020 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. neatliko visų privalomų veiksmų, nurodytų RIKS patikrinimo akte, suformuotų eksporto deklaracijai. Tokiu būdu savo veika (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Departamentas 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (5.46)3B-2026 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. B.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Profesinė sąjunga Raštu išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo. Taip pat nurodė, kad nesutinka, jog Profesinės sąjungos narei L. B. Išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, teigė, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės profesinėje sąjungoje.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir, atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas turėjo įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl jo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
10. Teismas, vertindamas Rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatavo, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Iš Išvados teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti L. B. dėl jos veiksmų (neveikimo), t. y. 2020 m. gruodžio 12 d. nuo 7.15 val. iki gruodžio 13 d. 7.30 val., dirbant Vilniaus oro uosto poste, netinkamai atliekant eksporto deklaracijos muitinį tikrinimą ir įforminimą – neatliekant visų privalomų veiksmų nurodytų RIKS patikrinimo akte, suformuotų minėtai eksporto deklaracijai. Teismas nurodė, jog L. B. teisės pažeidimo sudėtis buvo konstatuota Išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su jos veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti L. B. išimtinai tik dėl to, jog ji yra Profesinės sąjungos narė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodymų, jog L. B. galėtų būti vertinama kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl savo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Teismas nurodė, kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, jog pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą L. B. tik dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, Raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į L. B. atliktus tarnybinius nusižengimus.
III.
12. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovo teigimu, Profesinė sąjunga tiek Rašte, tiek atsiliepime į pareiškėjo prašymą įrodė tokias faktines aplinkybes, kurios yra esminės siekiant priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodė, kad Departamentas nepašalino abejonių, jog nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog darbdavys turi įrodyti aplinkybes, kad atliktas tarnybinis patikrinimas buvo nešališkas, pagrįstas ir nediskriminacinis Profesinės sąjungos nario atžvilgiu. Atsakovas pažymi, kad nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Nurodydama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Rašte nurodyti faktai ir aplinkybės dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau nei Departamentas, nei teismas šių aplinkybių neanalizavo, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakė dėl darbdavio veiksmų, vertinant Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais, nes kitų pareigūnų, ne Profesinės sąjungos narių, veiksmai nebuvo vertinti, be to, Išvadoje nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik pažeminimu pareigose.
14. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymi, kad Departamentas teismui turėjo pateikti įrodymus, jog Rašte nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Tačiau Departamentas prašyme nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti, tik nurodė, kad Raštas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui. Savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Atsakovas daro išvadą, kad Departamentas nepaneigė jo argumentų, o teismas nevertino bylos medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, bylą išnagrinėjo neišsamiai, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos pateiktų įrodymų. Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, jos atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržo viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais paskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Pareiškėjas pažymi, kad statutiniai valstybės tarnautojai – sugriežtintos drausmės pareigūnai, todėl yra pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas. Be to, Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir vertino pačios Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjas pažymi, kad, atsakovui nepateikus argumentų, jog pareigūnė yra persekiojama darbdavio dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti tokių nenurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei, kuri yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narė.
18. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017 ir kt.).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 18-20 punktuose išdėstytas teisės aktų nuostatas, suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei teismų praktiką, pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūnės naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šios pareigūnės kaltės bei jai parinktos nuobaudos rūšies šioje byloje nepasisako.
22. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde nurodo, kad Profesinės sąjungos nariai yra persekiojami ir, kad tokiu būdu Departamentas bando daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes, vien faktas, kad profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnei inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei yra kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnė aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškė nuomonę, nebijojo kritikuoti darbdavio, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokios pareigūnės veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje. Šios išvados niekaip nepaneigia ir Profesinės sąjungos teiginiai, kad pareigūnų, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, veiksmai nebuvo vertinti, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Departamentas įrodė, jog Profesinės sąjungos Rašte išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, užtikrinti viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat kad muitinės pareigūnė laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.