Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3296-809/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-13
Bylos Nr.: eI3-3296-809/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01420-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Trečiasis asmuo: L. B.
Pareiškėjas: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3296-809/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. B.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. B..

Pareiškėjas skunde nurodo, jog įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas L. B. skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Pažymi, jog su atsakovės Sprendimu nesutinka, kadangi Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. B. nenurodė nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama teismų praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Sprendime nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Nurodo, kad profesinė sąjunga minėtame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėtos pareigūnės buvimas profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje.

Akcentuoja, kad tarnybinę nuobaudą L. B. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

Pažymi, kad tarnybinę nuobaudą L. B. ketinama skirti ne diskriminuojant ją kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narę, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, atsakovės Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti teismo panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje.

Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatomis.

Nesutinka su Departamento pozicija, kad Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Nurodo, jog priešingai, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu L. B. būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.

Pažymi, kad šio galimo tarnybinio nusižengimo nagrinėjimo atveju matyti, kad pareigūnė savo darbines funkcijas atliko tinkamai, nes suveikus RIKS profiliui, pagal kompetenciją ėmėsi veiksmų atlikti RIKS profilyje nurodytus patikrinimus, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių fotonuotraukų siuntimas el. paštu užstrigo. Taip pat, galimam tarnybiniam patikrinimui sudaryta komisija paraidžiui gilinosi į patikrinimo nurodymus surašytus RIKS profilyje, taip pat net lituanistiškai aiškinosi kaip turėjo būti suprastas patikrinimo nurodymas (kuriame nurodytas eiliškumas, kableliai, kabliataškiai, bei aplinkybės kurioms pasitvirtinus ar nepasitvirtinus patikrinimas turėjo būti vykdomas viena ar kita linkme), tačiau atkreipia dėmesį, kad esant dideliam darbo krūviui įvairios dviprasmybės, nurodytos patikrinimo nurodymo aprašymuose galėjo būti suprastos skirtingų asmenų kitaip, todėl mano, kad dėl to, jog RIKS tikrinimo skiltyje nurodyti tikrinimo nurodymai buvo aprašyti dviprasmiškai, neaiškiai, tarnybinėn atsakomybėn traukiama pareigūnė laikytina nekalta, o dėl to, kad patikrinimas galimai nebuvo atliktas kaip buvo numatyta RIKS tikrinimo profilyje kalti neaiškų ir netikslų patikrinimo nurodymą suformulavę muitinės pareigūnai ar pareigūnas. Pažymi, kad negali būti taikoma atsakomybė už priimant sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalas ar itin neigiamas pasekmes, tačiau tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Pareiškėjui nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų - Profesinės sąjungos narių - persekiojimas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Mano, kad nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą L. B. už nepadarytą nusižengimą yra susijęs tik su jos naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.

Pažymi, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą, atsakovė vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimo į skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti trečiajam suinteresuotam asmeniui tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos narei, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. dirba Departamento Vilniaus teritorinės muitinės vyresniąja inspektore.

Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1B-427 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl L. B. veiksmų.

Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1010 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. 2020 m. gruodžio 12 d. nuo 7.15 val. iki gruodžio 13 d. 7.30 val., dirbdama Vilniaus oro uosto poste darbo vietoje Nr. 8, atlikdama eksporto deklaracijos Nr. 20LTKC0100EK281608 muitinį tikrinimą ir įforminimą, jį atliko netinkamai, nes 2020 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. neatliko visų privalomų veiksmų nurodytų RIKS patikrinimo akte Nr. 20LTVA1000EK3462526, suformuotų eksporto deklaracijai Nr. 20LTKC0100EK281608, t. y.: prie muitinio tikrinimo būdo kodo “505“ nurodytoje instrukcijoje neatliko nurodyto veiksmo: kilmę įrodančius dokumentus siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini); prie muitinio tikrinimo būdo kodo “730“ nurodytoje instrukcijoje neatliko nurodyto veiksmo: „visas prekes paveiksluoti”; ,,nuotraukas siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini)”. Tokiu būdu savo veika (neveikimu) pažeidė Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punktą, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Departamentas 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (5.46)3B-2026 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. B.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Profesinė sąjunga ginčo 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B. ir nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinė nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad Profesinės sąjungos narei L. B., Išvados pagrindu būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nes mano, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvumo ir narystės profesinėje sąjungoje.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

Pareiškėjo teigimu, Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovės ginčo 2021 m. balandžio 22 d. rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog ginčijamame rašte atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos narės aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarosios veiksmų (neveikimo), t. y. 2020 m. gruodžio 12 d. nuo 7.15 val. iki gruodžio 13 d. 7.30 val., dirbant Vilniaus oro uosto poste netinkamai atliekant eksporto deklaracijos Nr. 20LTKC0100EK281608 muitinį tikrinimą ir įforminimą - neatliekant visų privalomų veiksmų nurodytų RIKS patikrinimo akte Nr. 20LTVA1000EK3462526, suformuotų minėtai eksporto deklaracijai.

Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog L. B. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti L. B. išimtinai tik dėl to, kad ji yra Profesinės sąjungos narė.

Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą L. B. tik dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į L. B. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Vilniaus teritorinės muitinės vyresniąjai inspektorei L. B., pateiktu 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, naikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 1P-6507 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Vilniaus teritorinės muitinės vyresniąjai inspektorei L. B..

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė