Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės J. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas ir priimtas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašo peržiūrėti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių, kadangi nesutinka su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodoma, jog atsakovė skolą sumokėjo 2024-07-03 – 50,00 EUR, 2024-07-25 – 386,32 EUR, pateikė tai patvirtinančius duomenis. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovė atsakovės neinformavo apie pradedamus procesinius veiksmus, apie susidariusią skolą, bylos nagrinėjimo buvo galima išvengti, todėl nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.

Svarbu akcentuoti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiks CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 408,84 Eur skolos, 3,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 2,13 Eur už duomenų gavimą (NTR/GRT) priteisimo iš atsakovės J. J.. 2024 m. liepos 3 d. procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), o 2024 m. liepos 22 d. procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismui nepavykus atsakovei procesinių dokumentų įteikti atsakovės kontaktiniais (gyvenamosios vietos) adresais, 2024 m. rugpjūčio 7 d. procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdų interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Taigi, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą priimti sprendimą už akių, teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

Teismas akcentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo ne tik turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, bet ir turi pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš aukščiau aptaro teisinio reglamentavimo, sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, esminę reikšmę turi ne aplinkybė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bet nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Prielaidas sprendimo už akių panaikinimui sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka byloje nepakanka duomenų teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.

Iš atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prie jo pridėtų matyti, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai niekaip negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė pareiškime nurodo, jog nesutinka su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pareiškimu dėl sprendimo už akių atsakovė pripažino, jog su ieškove atsakovė atsiskaitė tik po ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., 2024-07-03 sumokėjo 50,00 Eur ir 2024-07-25 sumokėjo 386,32 Eur sumą. Taigi, ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, atsakovės skola ieškovei egzistavo. Kadangi atsakovė su ieškove laiku neatsiskaitė, todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, ja ir pasinaudojo. Atsakovė atsiskaitė su ieškove tik po ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl atsakovė turėjo pareigą pranešti teismui apie atsiskaitymą (CPK 42 str. 5 d.), tačiau savo pareigos neįvykdė, buvo pasyvi. Taip pat atsakovė turėjo teisę pranešti teismui apie atsiskaitymą ir po sprendimo už akių priėmimo dienos, tačiau, nesivadovaudama ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kas tik dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas (papildomai sumokėtas žyminis mokestis). Atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o nurodyti argumentai neturi įtakos priimtam sprendimui už akių.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovė taip pat nepateikė teismui objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės J. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.