Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iš D. U. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 707,31 Eur (septyni šimtai septyni eurai 31 ct) žalos atlyginimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. U. paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškas registravimasis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta kardomųjų priemonių nebetaikyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. U. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 5 d., apie 5.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė nukentėjusiajai R. Č. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veido sritį - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai kraujosruvas akių srityse, veido kaulų lūžį Le Fort II - tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai R. Č. sveikatą.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. U. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiosios R. Č. dukros draugės - liudytojos D. I. (R.) parodymais, kuri įvykio metu nebuvo bute ir nematė nukentėjusiosios R. Č. sužalojimo fakto, taip pat prieštaringais kitų liudytojų parodymais, be to, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis ikiteisminio tyrimo metu, nevengdamas atsakomybės, paaiškino visas esmines įvykio aplinkybes, byloje jo parodymai yra teisingi ir dėl pačios kaltinimo esmės nuoseklūs. Jis nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 5 d. ryto svečiavosi pas nukentėjusiąją R. Č., pas ją namuose buvo kartu su draugu E. L., bute taip pat buvo R. Č. draugė R. J.. Jie visi išgėrinėjo, vėliau jis nuėjo miegoti, atsikėlęs naktį, matė nukentėjusiąją, kuri virtuvėje toliau išgėrinėjo su dviem jam nepažįstamais vaikinais, o kitame kambaryje matė miegančius savo draugą E. L. ir R. Č. draugę R. J.. Kambaryje dar kažkas miegojo, bet jis nematė kas, kaip vėliau suprato, ten miegojo vaikai. Atsikėlęs anksti ryte, jis pasigedo savo drabužių, batų, mobilaus ryšio telefono bei pinigų - 600 Lt, E. L. nerado raktelių nuo savo automobilio. Jam besiaiškinat su nukentėjusiąja, kur dingo daiktai ir pinigai, ji pareikalavo dar 400 Lt, nors jis nesuprato už ką. Vėliau į butą įbėgo trys nepažįstami jaunuoliai, kurie tiek jį, tiek jo draugą E. L. pradėjo mušti, ir jis išbėgo iš buto, laiptinėje vienas iš vaikinų trenkė jam į galvą su gėlių vazonu, todėl buvo sužalota galva, be to, ji buvo pilna žemių, iš sudaužytų vazonų buvo pribyrėję žemių namo laiptinėje. Jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, tik reikalavo atiduoti daiktus ir pinigus. Bylą nagrinėjant teisme, jis buvo nusprendęs parodymus duoti po visų kitų proceso dalyvių apklausų, tačiau kadangi teismas, pakeisdamas savo poziciją, vėliau nusprendė nukentėjusiosios R. Č. ir jos dukrų R. Č. ir L. Č. nebeapklausinėti, motyvuojant, kad nėra galimybės jų prisikviesti, tai jam neteko teisme papildomai paaiškinti įvykio aplinkybių, nors visos aplinkybės yra nuosekliai nurodytos jo ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotuose parodymuose. Teismas iš esmės rėmėsi liudytojos D. I. (R.) parodymais, kuri paliudijo, kad nukentėjusioji patvirtino, jog ją sužalojo kaltinamasis. Tačiau šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra prieštaringi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyti jokie tretieji asmenys, galėję sužaloti nukentėjusiąją, tačiau, kad šie asmenys buvo bute ir užpuolė bei sumušė tiek jį, tiek liudytoją E. L., patvirtino jis ir minėtas liudytojas, be to, jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. O. U., kuri nurodė, kad girdėjo triukšmą, kuris sklido iš kaimyninio buto Nr. 30. Apie triukšmą ji pranešė pagalbos telefonu 112. Ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja parodė, kad 2014 m. birželio 4 d. girdėjo, kad pas kaimynę yra atėję vyrų ir moterų, girdėjo balsus, šūksnius, skambančią muziką, todėl suprato, kad vėl vyksta vakarėlis. Pati šių asmenų nematė, tik girdėjo balsus iš to buto. Buvo labai garsūs rėkavimai, suprato, kad kažkas konfliktuoja. Pažiūrėjusi per durų akutę, pamatė, kaip laiptinėje kažkas metė gėlių vazoną, tačiau, kas jį metė, nematė. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo antra laiptinė. Tarp ketvirto ir penkto aukšto yra išmėtytos vazoninės gėlės, išbarstytos žemės. Šiuo atveju akivaizdu, kad įvykio metu buvo ir kitų asmenų, kurie mėtė laiptinėje vazonus bei smurtavo prieš jį bei E. L., šie asmenys galėjo ir nukentėjusiąją sužaloti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių apie šiuos asmenis nei nukentėjusioji R. Č., nei jos dukros ar liudytoja D. I. (R.) parodymų nedavė, todėl darytina išvada, kad šie proceso dalyviai buvo suinteresuoti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nuslėpti svarbias įvykio aplinkybes. Apeliantui nesuprantama, kaip liudytoja D. I. (R.) galėjo matyti, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją, kai, pasak jos pačios, apie tai, kad R. Č. sužalota, ji sužinojusi, kai L. Č. paskambinusi tai pasakė jos sesuo R. Č., po ko jos abi nuėjo į R. Č. butą. Atkreipiamas dėmesys, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ši liudytoja buvo nurodžiusi, jog matė, kaip jis nukentėjusiąją spardė, kitos apklausos metu jau nurodė, kad nematė, kaip jis nukentėjusiąją mušė, po to, akistatos metu vėl nurodė, kad jis visgi buvo prieš R. Č. pakėlęs ranką - sudavė kumščiu į veidą. Pati nukentėjusioji teismo posėdyje apklausta nebuvo, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme nebuvo pagarsinti, be to, šie parodymai yra prieštaringi ir šiais nukentėjusiosios parodymais teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo vadovautis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad matė, jog laiptinėje buvo išdaužyti vazonai, tai dar kartą patvirtina, kad laiptinėje vyko muštynės, dėl ko buvo sumuštas jis ir E. L.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. Š. nenurodė, kad matė, kaip jis mušė nukentėjusiąją, netgi nenurodė, kad jis būtų prisiartinęs prie nukentėjusiosios, ši liudytoja patvirtino, jog jis bute ieškojo drabužių, daiktų. Be to, G. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik 2016 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po įvykio, todėl akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai yra nenuoseklūs, ji daug įvykio aplinkybių nepamena, painiojasi nurodydama įvykio aplinkybes, jų seką ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, tačiau jokių reikšmingų tyrimui duomenų nepateikė. Nurodė, jog pas R. Č. į butą ji atėjo apie 19.00 val., bute buvo daug žmonių, buvo dar kažkokie du vyrai, kuriuos ji matė pirmą kartą gyvenime. Kadangi bute buvo ne kokia aplinka, triukšmas, chaosas, prirūkyti kambariai, tai ji netrukus išėjo į savo namus. Tačiau iš liudytojos R. J. apklausų turinio matyti, kad ši liudytoja akivaizdžiai nutylėjo svarbius tyrimui duomenis, matomai nenorėdama pakenkti nukentėjusiajai R. Č.. Kitos liudytojos - G. Š., D. I. (R.) buvo nurodžiusios, jog liudytoja R. J. iš buto išėjo tiktai ryte, tuo tarpu pastaroji dėl nežinomų priežasčių šias aplinkybes nutylėjo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, kokiu tikslu bei kodėl buvo paslėpti automobilio rakteliai, jo drabužiai, daiktai, kur dingo jo pinigai. Teismo nuosprendyje padarytos išvados tik patvirtina, kad teismas kritiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai atliktų procesinių veiksmų, padaryto tyrimo broko, be to, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas, netinkamai vertino liudytojų duotų parodymų visumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu, bei tarp liudytojų parodymų esamus prieštaravimus, kurie turėjo esminės reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui. Teismas šiuos parodymus vertino subjektyviai, siekdamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, visos abejotinos aplinkybės buvo vertintos kaltinimo naudai, kas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors alkoholį jis vartojo tik 2014 m. birželio 4 d. vakare, po to miegojo, o konfliktas R. Č. bute įvyko 2014 m. birželio 5 d. ryte, apie 5.00 val. Tai, kad įvykio metu jis būtų neblaivus, nepatvirtino ir liudytojai, be to, didelė dalis jų buvo apklausta praėjus pakankamai ilgam laikui po įvykio, taipogi jam girtumas nebuvo nustatytas jokiomis objektyviomis priemonėmis, todėl teismo nuosprendyje nepagrįstai nustatyta ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Prievolei dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinos šios sąlygos: žala turi būti padaryta neteisėtais veiksmais, turi būti padaryta žala nukentėjusiojo asmens sveikatai, gyvybei arba jo turtui, turi būti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, turi būti nustatyta žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už padarytą žalą, o kartu ir pati prievolė dėl žalos atlyginimo, galima tik esant visoms šioms sąlygoms, išskyrus išimtis, kai jos nustatytos įstatyme. Kiekvienas ieškinys turi būti pagrįstas padarytos žalos ar nuostolio įrodymais. Byloje pateiktas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys priteisti nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 707,31 Eur. Teismas civilinį ieškinį tenkino pilnai. Tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo D. U. gynėjas advokatas pranešė, kad jo ginamasis (duomenys neskelbtini) mirė. Prokuroras nurodė, kad tokiu atveju baudžiamasis procesas nėra galimas, todėl prašė bylą nutraukti.Baudžiamoji byla nutraukiama.Byloje nustatyta, kad po apeliacinio skundo padavimo – (duomenys neskelbtini) mirė nuteistasis D. U.. Jo mirties faktą patvirtina Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantys duomenys iš Gyventojų registro.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėtina, jog procesas reabilitaciniais pagrindais po asmens mirties gali būti tęsiamas viso baudžiamojo proceso metu. Priešingu atveju, esant pareikštam nepagrįstam įtarimui, kaltinimui ar priimtam nepagrįstam nuosprendžiui, būtų užkirstas kelias mirusio asmens orumo, garbės, reputacijos gynimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, jog vienas baudžiamojo proceso, mirus nuteistajam, tęsimo tikslų – tai galimos teismo klaidos dėl asmens pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2011, 2K-634/2012).Mirusio nuteistojo gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas spręsti, ar tikslinga tęsti procesą nuteistąjį reabilituojančiais pagrindais, paliko apeliacinės instancijos teismui. Nuteistojo artimieji prašymo tęsti bylos nagrinėjimą nėra pareiškę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas sprendimą, ar tęsti bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais, turi priimti savarankiškai. Tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų prašymai tęsti procesą nėra būtini. Jie gali būti laikomi tik kaip papildomi argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2005).Iš nuteistojo apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad D. U. nesutiko su jam pateiktu kaltinimu ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės bei prašė jį išteisinti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė esminius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė apylinkės teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl aukštesnysis teismas dėl jų pasisako.Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla realiai nebuvo išnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu privalėjo apklausti kaltinamąjį, nukentėjusiąją, liudytojus, esant poreikiui, specialisto išvadą pateikusį ekspertą, įvertinti rašytinius bylos duomenis, pašalinti esamus prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų. Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai (BPK 276 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju viso proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklausta nukentėjusioji R. Č., liudytojos R. Č. ir L. Č., šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nepagarsinti. Kiekvieno vykusio teismo posėdžio metu BPK 266 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo apklausta po vieną atvykusį liudytoją, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės taip ir nebuvo pradėtas. Atkreiptinas dėmesys, jog D. U., naudodamasis savo įstatymine teise, pageidavo duoti parodymus po visų proceso dalyvių apklausos, tačiau ši jo teisė liko neįgyvendinta, nes pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės: nepaskelbęs kaltinamojo akto, išsamiai ir nešališkai neatlikęs įrodymų tyrimo, o tik pagarsinus rašytinius įrodymus, išklausė baigiamąsias kalbas bei kaltinamojo paskutinį žodį ir priėmė skundžiamą nuosprendį. D. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat nepagarsinti, kaip ir kitų teisme apklaustų liudytojų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, pažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi teisme apklaustų liudytojų parodymais, kurie nebuvo ištirti ir pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų iš viso netyrė ir neanalizavo, jokių byloje esančių prieštaravimų nepašalino. Taigi, nuosprendis priimtas nesilaikant BPK nustatytos bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tvarkos, selektyviai pasirenkant, kuriuos įrodymus vertinti, o kuriuos ignoruoti. Nustačius šias aplinkybes, konstatuotinas apylinkės teismo šališkumas, kas yra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Vis dėlto, jau minėta, kad nuteistasis šiuo metu yra miręs. Jokių duomenų apie jo teisių perėmimą teisėjų kolegija neturi, todėl, įvertinus tai, kad prašymų tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais nėra gauta, kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos ­– tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra, o baudžiamasis procesas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo vyksta jau daugiau nei trejus su puse metų, spręstina, kad tolesnis jo vykdymas reabilituojančiais pagrindais nėra tikslingas. Baudžiamoji byla nutrauktina, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajam D. U. mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.