- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-564-919/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- K. Č.
- Advokatai
- Marius Zabita
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trumpalaikiu laisvės atėmimu – 90 (devyniasdešimčiai) parų arešto.
Į paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės laiką K. Č. įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2023 m. birželio 30 d., ir skaitoma, kad K. Č. yra atlikęs bausmę.
K. Č. ekstradicijos išlaidos – 3 182,23 Eur priteistos iš K. Č., šią sumą įpareigojant pervesti į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.
Po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. Č. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), siekiant gauti turtinę naudą, iš anksto susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, veikiant bendrininkų grupėje neteisėtai įgyti, laikyti ir nuolat (duomenys neskelbtini) mieste platinti narkotines medžiagas, pasiskirstė vaidmenimis ir nuo 2010 m. gegužės mėnesio tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011 m. rugsėjo 10 d., veikiant pagal susitarimą ir kiekvienam atliekant savo vaidmenį, jis užtikrino neteisėtą narkotinės medžiagos įgijimą ir atgabenimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, atgabendavo po ne mažiau kaip 3 g miltelių, savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,168 g (5,6 %) heroino, kuris, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”) yra narkotinė medžiaga, tokiu būdu neteisėtai įgijo, gabeno ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta, pardavimui perdavė didelį kiekį ne mažiau kaip 2,688 g heroino, o asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, bute (duomenys neskelbtini), jį pasverdama ir supakuodama į popieriaus lapelius, paruošė pardavimui ne mažiau kaip 592 lankstinukus, kurių kiekviename nuo 0,080 g - iki 0,0868 g miltelių, savo sudėtyje turinčių nuo 0,004 g (5,6 %) iki 0,0052 g (5,9 %) narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai laikė bute adresu (duomenys neskelbtini) ir sistemingai platino po 20 litų už 1 lankstinuką narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, tame tarpe - ir E. M.; pinigus, gautus už parduotas narkotines medžiagas nenustatytomis dalimis pasidalindavo su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta.
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras T. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti ir K. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 8 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kadangi padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, surinkti duomenys įvertinti netinkamai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikiamas prioritetas prieš kitus, taip pat atskirais atvejais teiginiai grįsti tik prielaidomis. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą teikė nuteistojo K. Č. parodymams ir jais vadovavosi, nors jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas nuteisdamas K. Č. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nuteistojo K. Č. duoti parodymai yra nepatikimi, kadangi jis viso ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė ir tik susipažinęs su visa bylos medžiaga teisminio bylos nagrinėjimo metu sugalvojo ir pritaikė parodymus prie nustatytų aplinkybių, juos kuo labiau stengdamasis pritaikyti prie slaptų sekimo protokoluose užfiksuotų veiksmų.
2.3. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad V. Č. duotus parodymus patvirtina tiek rašytiniai bylos duomenys, tiek asmenys, šioje byloje apklausti liudytojais, kurie ir pirko narkotinę medžiagą iš jos ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis buvo nuteisti, t. y. E. L. ir E. M.. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose, vykdant V. Č. mobiliojo ryšio telefono kontrolę, yra užfiksuotas jos bendravimas su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, kurių metu netiesiogiai kalbama apie narkotinių medžiagų prekybą. Taip pat 2011 m. balandžio 30 d. 17 val. 55 min., užfiksuotas V. Č. pokalbis su dukra S. Č., kuri pasako kad „iš tos piniginės“ paėmė 10 litų, Č. atsako, kad „negalima iš ten imt“, „ten ne mano pinigai“, „ten gi K. atiduot“. 2011 m. gegužės 2 d. 8 val. 24 min. pokalbio metu S. Č. informavo, kad „K. vakar buvo“, kad jam pasakė, kad motina išvykusi ir kad „geriau rytoj atvažiuok“. 19 val. 54 min. S. Č. liepia V. Č. pareiti, nes „atvažiavo“. 2012 m. kovo 30 d. užfiksuota, kad dukra S. Č. pasako V. Č., kad ta pareitų namo. 2011 m. liepos 14 d. slapto sekimo protokolas, kuriame pagal teismo nutartį buvo slaptai sekama V. Č. namo laiptinė, užfiksuota, kad pas V. Č. sistemingai, maždaug vieną kartą per savaitę lankosi K. Č.. Prokuroro nuomone, visi šie duomenys patvirtina V. Č. parodymus, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šių duomenų nepaneigė ir nenurodė jokių motyvų, kurie leistų jais suabejoti.
2.4. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nuteistojo K. Č. parodymai, jog jis lankydavosi pas V. Č. dėl to, kad ji jam buvo skolinga, nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Pažymima, kad nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad šiuos nuteistojo parodymus patvirtina 2011 m. sausio 7 d. fiksuotas V. Č. pokalbis telefonu su dukra S., kur dukra ją informuoja, kad atėjusiam K. ji skolą atidavė, tačiau visų apklausų metu V. Č. nurodė, kad jos dukra nežinojo, kad ji pardavinėja narkotines medžiagas. Todėl suprantama, kad ji turėjo sugalvoti priežastį ir ją nurodyti dukrai, dėl ko ji atiduoda pinigus K. Č.. Šiuos nuteistojo teiginius paneigia ir minėtas, 2011 m. balandžio 30 d. 17 val. 55 min., užfiksuotas V. Č. pokalbis su dukra S. Č., kuri pasakė, kad „iš tos piniginės“ paėmė 10 litų, o V. Č. atsakė, kad „negalima iš ten imt“, „ten ne mano pinigai“, „ten gi K. atiduot“, 2011 m. gegužės 10 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas V. Č. bute (duomenys neskelbtini), atlikus kratą ir įvykio vietos apžiūrą buvo rasta juodos spalvos piniginė su pinigais - 1100 litų bei V. Č. parodymai, kad nuo rastų 1100 litų dalis likdavo jai, o visi kiti pinigai atitekdavo K. Č.. Visa tai patvirtina, jog V. Č. už parduotas narkotines medžiagas gautą didesnę dalį pinigų atiduodavo K. Č. ir tai nebuvo jokia skola už K. Č. paskolintus pinigus V. Č.
2.5. Apeliaciniame skunde prokuroras atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti K. Č. bendravimai trumpaisiais pranešimais su S. Č., kur ji kviečia K. Č. susitikti bei nurodo telefono numerį ir prašo K. Č. į jį pasukti, patvirtina K. Č. nurodytą faktą, kad jis bendravo su V. Č. šeima. Tačiau prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių duomenų negretino su V. Č. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, kad K. Č. pinigus paduodavo paskambinusi telefonu. Todėl ir šiuo atveju tokia žinutė reiškė nedraugišką bendravimą, tačiau siekį, jog K. Č. atvyktų pasiimti pinigų, o iš S. Č. telefono numerio tokie kvietimai buvo rašomi siekiant, jog nebūtų toks susirašinėjimas fiksuotas tarp V. Č. ir pačio K. Č.. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nei viename slapta pasiklausomame K. Č. pokalbyje nėra jokių duomenų, įrodančių kad jis tariasi dėl narkotinių medžiagų atvežimo, platinimo ar užmokesčio už parduotus narkotikus gavimo. Prokuroras pažymi, kad būtų naivu tikėtis, jog asmenys disponuojantys narkotinėmis medžiagomis atvirai savo pokalbiuose kalbėtų apie jas.
2.6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti niekuo nepagrįsti motyvai, jog K. Č. eidavo pas V. Č., kai negaudavo „žolės“, gauti heroino dozės, kurią pas Č. ir surūkydavo. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. Č. vartojo heroiną. Byloje yra aiškiai nustatyta, jog 2011 m. spalio 22 d. lyginamajam tyrimui paimtame K. Č. šlapime rasta kanapių skilimo produkto - tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, bet ne heroino. Pats K. Č. taip pat yra nurodęs, jog vartojo „žolę“ (kanapes), kas ir buvo nustatyta atlikus tyrimą. Pažymėtina, jog K. Č. automobilio kratos metu buvo rastas maišelis su baltų miltelių pėdsakais ir 2012 m. gegužės 14 d. specialisto išvada nustatyta, kad tai yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, K. Č. parodymus, kyla klausimų kaip tas maišelis su heroino pėdsakais atsirado jo automobilyje, nes ir pats teismas pažymėjo, kad jis iš V. Č. įsigytą heroiną surūkydavo pas Č. namuose. Taigi, prokuroro nuomone, vartojant heroiną pas Č. namuose, maišelis su heroino pėdsakais niekaip negalėjo atsirasti K. Č. automobilyje.
2.7. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog nesutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais teiginiais, kad kaltinimas K. Č. dėl jam inkriminuotos narkotikų platinimo veikos per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011 m. rugsėjo 10 d. suformuluotas neaiškiai, todėl nepavyko išsiaiškinti ir aplinkybių, kuriomis kaltinamas K. Č., t. y. liko neaišku, koks narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo mechanizmas, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad K. Č. atgabendavo V. Č. būtent ne mažiau kaip 3 g miltelių, savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,168 g (5,6 %) heroino, kaip buvo suskaičiuoti 592 lankstinukai, kokiu būdu buvo nustatyta jų masė ir kaip tuose lankstinukuose esančiuose milteliuose buvo nustatytas veikliosios narkotinės medžiagos-heroino kiekis, neįrodytas kaltinimas K. Č. dėl bendro kiekio, t. y. 2,688 g heroino disponavimo.
2.8. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad V. Č. platino nuo 2010 m. gegužės mėn., šią datą nurodė apklausos metu, platino iki 2011 m. rugsėjo 10 d., nes 2011 m. rugsėjo 11 d. platinimas nutrūko, kadangi vieno pokalbio metu nurodė nekalbėti, nes ją seka policija. Taigi būtent šie duomenys yra laikotarpis, kurio metu buvo vykdoma nusikalstama veika. K. Č. V. Č. pristatydavo miltelius, sudėtyje turinčius narkotinės medžiagos - heroino, po vieną kartą per mėnesį. Tokį kiekio dažnumą nurodė V. Č. ir ji nurodė, kad K. Č. jai pristatydavo po 3-5 g miltelių. Todėl, skaičiuojant kiekį, imamas mažiausias pristatytinas kiekis, t. y. 3 g. Pagal rastus ir ištirtus miltelius, kuriuos platino V. Č., matyti, kad gramuose yra 0,168 g heroino, kurio koncentracija yra 5,6 proc. Iš bylos duomenų matyti, kad prekyba vyko 16 mėnesių. Kas mėnesį būdavo gaunamas aptartas kiekis narkotinių medžiagų. Taigi per 16 mėn. V. Č. gavo 2,688 g heroino, skaičiuojant 16 mėn. po 0,16 g. Tiek narkotinės medžiagos ji ir pardavė. Viename lankstinuke pagal specialisto išvadas, kurios yra surašytos ištyrus narkotines medžiagas, kuriomis prekiavo V. Č., vidutiniškai buvo nustatyta 0,08 g narkotinės medžiagos, taigi iš jos gautos narkotinės medžiagos gavosi 2 dozės narkotinės medžiagos. Pas V. Č. yra rasta 1100 litų, kadangi vieno paketėlio kaina - 20 litų, šie pinigai yra gauti už parduotus 55 lankstinukus. Iš 3 g narkotinės medžiagos, kurią gaudavo prekybai, V. Č. išeina 37 dozės, t. y. lankstinukai. Šį dozių kiekį padauginus iš 16 mėnesių ir gaunamas 592 lankstinukai. Pažymėtina, jog V. Č. yra nurodžiusi, jog per visą laikotarpį jai K. Č. atvežė mažiau nei 500 dozių, galėjo būti apie 300, tačiau tai nepaneigia kaltiname inkriminuojamo kiekio, kadangi tikslios apskaitos ji nevedė kiek padaro ir kiek parduoda paketėlių, duodama parodymus ji taip pat neatliko jokių skaičiavimų, tik pasakė apytikslius skaičius, o vienas jos nurodytas skaičius yra 500 dozių, bet šioje vietoje ji ir galėjo klysti. Nuo rastų 1100 litų 300 litų likdavo jai, o visi kiti pinigai atitekdavo K. Č.. Taigi taip yra gaunamas kaltinamajame akte nustatytas narkotinių medžiagų kiekis. Be to, skaičiuojant kiekį, koncentracija yra siejama su santykiniu dydžiu, o ne konkrečių narkotikų kiekiu. Visi minėti duomenys yra nustatyti aplinkybėmis ir parodymais, ištirtais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismo nevertinti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu K. Č. nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.
5. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
6. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių.
8. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu už analogiškus veiksmus, turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavus ar kitaip platinus narkotines ar psichotropines medžiagas, atsakomybė kyla pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o nustačius didelį medžiagų kiekį – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Aptariamos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia – jas darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020), laikomos baigtomis, atlikus bent vieną straipsnių dispozicijoje nurodytą alternatyvų veiksmą.
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Nuteistojo versija, kad rastos narkotines medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, išnaudojus visas galimybes, nepaneigta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesant nuteistojo veiksmuose BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, Alytaus apylinkės teismas pagrįstai nusprendė nuteistojo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį,
10. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų būtinasis požymis, reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas įrodinėjamas vadovaujantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.).
11. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad K. Č. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. 2011 m. spalio 21 d. K. Č. naudojamame automobilyje „Honda Accord“, prie vairuotojo sėdynės, dešinėje pusėje, netoli bėgių svirties rastas nuplėštas polietileninis krepšelis (užsegamas), kuriame matosi baltų miltelių pėdsakai (4 t., b. l. 163-164). 2012 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant plastikinio užspaudžiamo maišelio fragmento su baltos spalvos miltelių likučiais, rastų 2011 m. spalio 21 d. K. Č. vairuojamame automobilyje, paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakai (4 t., b. l. 168). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. Č. nurodė, kad jis vartojo „žolę“, kai jos negaudavo, vartojo heroiną, kurį gaudavo iš V. Č. už savo skolą (10 t., b. l. 80-85).
12. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, K. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, buvo grindžiama iš esmės tik V. Č. parodymais. V. Č. duodama parodymus teigė, jog narkotines medžiagas skirtas platinimui jai kartą į mėnesį atveždavo K. Č. (pravardė (duomenys neskelbtini)), kuris yra jos vyro A. draugas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuos V. Č. teiginius paneigia tiek nuteistojo duoti parodymai, tiek kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, K. Č. duodamas parodymus, neneigė, jog lankosi pas Č. namie. Nurodė, jog ten lankydavosi, nes draugavo ir bendravo su sergančiu V. Č. vyru A.
13. Nagrinėjamu atveju kaltinimas K. Č. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje buvo pateiktas už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011 m. rugsėjo 10 d. Kaip matyti iš 2011 m. liepos 14 d. slapto sekimo protokolo, nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2011 m. birželio 25 d. buvo slaptai sekama V. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), namo laiptinė, slapto sekimo metu yra užfiksuota, kad pas V. Č. sistemingai lankosi K. Č.: 2011 m. balandžio 23 d. 21 val. 43 min. ateina prie durų, pasilenkia, kažką išsitraukia iš kojinės, užeina į butą, išeina po 3 min.; 21 val. 54 min. vėl užeina ir išeina 21 val. 55 min.; 2011 m. gegužės 1 d. ateina 18 val. 09 min., išeina po 2 minučių; tą pačią dieną ateina 21 val. 31 min., durų niekas neatidaro, po minutės išeina; 2011 m. gegužės 2 d. ateina 19 val. 52 min., išeina po 7 minučių; 2011 m. gegužės 8 d. ateina 22 val. 26 min., išeina po 4 minučių; 2011 m. gegužės 15 d. ateina 21 val. 40 min., išeina 22 val. 22 min.; 2011 m. gegužės 22 d. ateina 22 val. 30 min., išeina po 20 min.; 2011 m. birželio 5 d. ateina 21 val. 49 min., išeina po 30 min.; 2011 m. birželio 5 d. ateina 22 val. 45 min., durų niekas neatidaro, po 2 minučių išeina (2 t., b. l. 16-17). 2011 m. spalio 10 d. slapto sekimo protokole konstatuota, kad nuo 2011 m. birželio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo slaptai sekama V. Č., gyv. (duomenys neskelbtini) namo laiptinė, slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2011 m. birželio 26 d. 21 val. 49 min. ateina K. Č., durų niekas neatidaro, po dviejų minučių išeina, 2011 m. liepos 6 d. 22 val. 11 min. ateina K. Č., durų niekas neatidaro, po dviejų minučių išeina (t. 2, b. l. 27-28). ( t. 2, b. l. 29-30). Taigi, K. Č. V. Č. bute lankėsi dažniau nei kartą per mėnesį, 2011 m. gegužės mėn. lankėsi netgi 5 kartus, kas paneigia V. Č. duotus parodymus dėl nuteistojo apsilankymo kartų jos bute. Pažymėtina, kad V. Č. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veika, numatytą veiką BK 260 straipsnio 2 dalyje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir K. Č., nuo 2010 m. gegužės mėnesio tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2011 m. rugsėjo 10 d. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos K. Č. apsilankymai V. Č. bute pradėti fiksuoti tik nuo 2011 m. balandžio 23 d. Kai tuo tarpu V. Č. bendravimas telefonu su kitais asmenimis fiksuojami nuo 2010 m. lapkričio 16 d. Pokalbių metu netiesiogiai kalbama apie narkotinių medžiagų pirkimą ir pardavimą, teiraujamasi ar V. Č. turi narkotinių medžiagų. 2011 m. kovo 16 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, jog V. Č. pardavė narkotinių medžiagų – heroino, E. M.. Nagrinėjamu atveju nėra aišku kodėl K. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pradžios laikas nurodomas 2010 m. gegužė, kai jo apsilankymai V. Č. bute pradėti fiksuoti tik 2011 m. balandžio 23 d. Akivaizdu, kad V. Č. narkotines medžiagas gaudavo ne iš K. Č.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte pateikti įrodymai aktualūs tik V. Č. atžvilgiu ir pagrindžia tik jos kaltę nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą, ir nėra niekuo susiję su nuteistuoju K. Č.. Pažymėtina, jog vien tai, kad K. Č. lankydavosi V. Č. bute niekaip neįrodo jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojoje byloje nėra nei vieno pagrįsto įrodymo, kad K. Č. būtų nors kartą atvežęs narkotines medžiagas – heroiną V. Č. su tikslu parduoti.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. Č. kaltę įrodo užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys. Pokalbių metu kalbama apie skolos atidavimą K. Č.. Prokuroro nuomone tai įrodo, jog minėti pinigai buvo gauti ir atiduodami K. Č. už narkotinių medžiagų pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei vieno pokalbio metu nėra kalbama apie narkotinių medžiagų atvežimą, platinimą ar užmokesčio už jų pardavimą gavimą. Minėtų pokalbių turinys partvirtina K. Č. poziciją, jog jis bendravo su V. Č. šeima. Pažymėtina, kad iš slapto sekimo protokolų matyti, kad V. Č. kalbėdama su kitais asmenimis netiesiogiai kalbėjo apie narkotinių medžiagų prekyba. Be to, vien pokalbio metu minima skola neįrodo K. Č. kaltės padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šie teiginiai kelia abejones, yra nepatvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais.
15. Apeliaciniame skunde detaliai paaiškinta kokiu būdu buvo gautas kaltinime K. Č. inkriminuojamas narkotinių medžiagų kiekis. Kaltinime nurodoma, kad jis kaltinamas disponavimu 592 lankstinukais su milteliais, kurių masė nuo 0,080g iki 0,0868 g, šiuose milteliuose yra nuo 0,004 g iki 0,0052 g narkotinės medžiagos-heroino. Nors apeliaciniame skunde ir nurodyta kokiu būdu buvo suskaičiuoti lankstinukai, kaip buvo nustatyta jų masė ir kaip lankstinukuose esančiuose milteliuose buvo nustatyta veikliosios narkotinės medžiagos kiekis, tačiau šie paaiškinimai vis tik nepagrindžia K. Č. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra neabejotinų duomenų, kad būtent tokį narkotinių medžiagų – heroino kiekį K. Č. galėjo perduoti V. Č.. Nenustatyta kaip, kada ir kokiu būdu jis galėjo tai padaryti. Pažymėtina, kad K. Č. nebuvo nei karto sulaikytas, pas jį nebuvo rasta paruoštų platinimui narkotinių medžiagų – heroino, nerasti ir gauti pinigai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šie duomenys vis tik nepartvinta K. Č. kaltės disponuojant narkotinėmis medžiagomis – heroinu. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiame nuosprendyje padaryta išdava, jog kaltinant asmenį disponavimu narkotinėmis medžiagomis, būtina nustatyti tikslų jų kiekį, o nustatant pačias medžiagas turi būti pateikta specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, pagrindžiančių K. Č. galimai disponuotų narkotinių medžiagų tikslų kiekį, nėra.
16. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog K. Č. viso ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, juos davė tik susipažinus su visa bylos medžiaga bei duotus parodymus pritaikė prie nustatytų aplinkybių. Tokiu būdu bandydamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad BPK 21 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą duomenų leidžiančių manyti, kad K. Č. pritaikė savo duotus parodymus prie nustatytų aplinkybių nenustatė. Tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad K. Č. turėjo teisę, kaip ir bet kuris kitas įtariamasis, vadovaujantis BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis teisėmis, atsisakyti duoti parodymus.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra duomenų, kad K. Č. būtų vartojęs heroiną, kadangi K. Č. tiriamojoje medžiagoje nebuvo rasta heroino pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog 2011 m. spalio 22 d. K. Č. tiriamojoje medžiagoje nebuvo rasta heroino pėdsakų. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2011 m. spalio 22 d. lyginamajam tyrimui paimtame K. Č. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime benzodiazepinų, opijatų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta (4 t., b. l. 195). Nagrinėjamu atveju matyti, kad K. Č. šlapimas tyrimui atlikti buvo paimtas tik 2011 m. spalio 22 d. t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo slapto sekimo protokoluose užfiksuotų K. Č. apsilankymų V. Č. bute. Pažymėtina, kad K. Č. nurodė, kad heroiną vartodavo tik kartais, kai neturėdavo „žolės“, o jo gaudavo iš V. Č. už jo skolą. Atkreiptinas dėmesys, jog heroino pėdsakai asmens šlapime išlieka nuo trijų iki keturių dienų laikotarpyje po vartojimo. Todėl, teigti, kad nuteistojo K. Č. kratos metu automobilyje rastas maišelis su heroino likučiais buvo skirtas ne asmeniniam vartojimui, o platinimui nėra pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
19. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog lieka neįrodyta, kad K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti K. Č. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Daryti dėl K. Č. kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį klausimo priešingas išvadas negu tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina K. Č. veikoje buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsniu nuostatų nepažeidė, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, pagrįstai K. Č. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.