Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mega property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB NTA „Realūs pasiūlymai“ ieškinį atsakovui UAB „Mega property“ dėl įsiskolinimo išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo ieškinys atsakovui dėl įsiskolinimo išieškojimo. Ieškovas prašė areštuoti atsakovo turtą ar pinigines lėšas 39 960 Lt sumai ir tokiu būdu užtikrinti ieškinį.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-10-14 nutartimi ieškovo UAB NTA „Realus pasiūlymas“ prašymą tenkino; areštavo atsakovui UAB „Mega property“ nuosavybės teise priklausantį 39 960 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu UAB NTA „Realus pasiūlymas“ bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Atsižvelgęs į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, teismas ieškovo prašymą dėl atsakovo turto ar piniginių lėšų arešto tenkino.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-10-14 nutartį ir panaikinti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį turi lemti reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Realią grėsmę turi įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieškovas iš esmės nepagrindė tokio reikalavimo. Nurodo, kad ieškovo atžvilgiu nėra atlikęs jokių veiksmų, lemiančių realią grėsmę teisėtiems ieškovo interesams. Teismo motyvuose taip pat neužsimenama apie realią grėsmę; vien ieškinio sumos dydis nesuponuoja pagrindo preziumuoti realios grėsmės egzistavimo. Nesant realios grėsmės, nėra ir CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto pagrindo laikinosios apsaugos priemonėms taikyti.

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima arba, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią realią grėsmę įžvelgė ir konstatavo. Dėl to pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos. Teismo motyvų glaustumas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą nutartį formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien ieškinio sumos dydis nesuponuoja pagrindo preziumuoti realios grėsmės egzistavimo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 39 960 Lt įsiskolinimo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė jokių argumentų nei įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti suma jam nėra didelė ir taip nepaneigė objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-10-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (atsakovo) UAB „Mega property“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 6,95Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mega property“ 6,95 Lt (šešis litus, 95 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.