Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1830-496/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
1-1830-496/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41132-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1830-496/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41132-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2; 2.12.2.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam A. L., jo gynėjui G. L.,asmeniui, pretenduojančiam tapti laiduotoju A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: 2020 m. spalio 13 d., 22.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0210, patikros sertifikato Nr. 1293607, pirmu tikrinimu 22.16 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.37 val. nustatytas 1,83 promilių girtumas, vairavo A. L. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis A. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) jis išėjo iš darbo, su kolegomis gėrė viskį, alų. Nuo išgerto alkoholio kiekio jis jautėsi apsvaigęs. Iš (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini) kaime jį parvežė draugas. Grįžo namo apie 22.00 val. Tuo metu tėvai jau miegojo, o jis sugalvojo pasivažinėti su mamai A. L. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) Jam niekur nereikėjo važiuoti, tiesiog jis norėjo apvažiuoti mažą ratuką aplink namus dėl linksmumo. Važiuodamas jis prie namų, kitoje gatvės pusėje, įvažiavo į pievą. Jis nebepavažiavo, išlipo iš automobilio ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jis sutinka su nustatytu neblaivumu, labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus.

??

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. kaltė įrodyta.

Liudytoja A. L., apklausta policijos pareigūnų, nurodė, kad A. L. yra jos sūnus. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, tačiau šiuo automobiliu naudojasi visi šeimos nariai. 2020 m. spalio 13 d., dienos metu, jai paskambino jos sūnus A., ir pasakė, kad po darbo eis kartu su draugais atšvęsti paskutinės darbo dienos. Sūnus A., nesakė, kad planuoja grįžti į namus ir ji 2020 m. spalio 13 d. apie 21.30 val. nuėjo miegoti. Apie 00.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, ją pažadino sūnus ir pasakė, kad jis būdamas neblaivus važiavo su automobiliu ir kad jos prie durų laukia policijos pareigūnai, kurie nori su ja pakalbėti. Policijos pareigūnai pasakė, kad jos sūnus A., neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo. Policijos pareigūnai pasakė, kad A., buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas ir kad automobilis yra išvežtas į saugojimo aikštelę. Sūnus jos leidimo vykti su jai priklausančiu automobiliu neprašė, jis automobilį pasiėmė be jos žinios. Ji net nežino, kad sūnus išvyko automobiliu, nes tuo metu miegojo (b. l. 44-45).

Įvykio vietos ir objektų apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, apžiūra. Transporto priemonei kairėje pusėje priekyje uždėtas atsarginis ratas, galinis kairės pusės sparnas kitos spalvos. Automobilio salonas odinis, juodos spalvos. Jame matome ant galinės sėdynės ir grindų plastikinių butelių. Automobilio bagažinėje įdėtas ketvirtas automobilio ratas (b. l. 10-17).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. L. nustatytas neblaivumas: pirmu tikrinimu 22.16 val. - 1,73 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.37 val. – 1,83 promilių girtumas (b. l. 24).

2020-10-13 22:30 A. L. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 25).

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijoje nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. L. (b. l. 29).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 3950 eurų, be PVM 3265 Eur (b. l. 30).

Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta A. L. (b. l. 42).

Asmuo, pretenduojantis tapti laiduotoju, A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie su sūnumi šiuo metu gyvena kartu, jie bendrauja normaliai. Po to, kai sūnus A., vairavo neblaivus, jie kalbėjo apie įvykį, sūnus papasakojo ir labai gailėjosi dėl savo elgesio. A. L. nurodė, kad jie su žmona šeimoje yra užauginę penkis vaikus, visi gyvena tvarkingai. A., yra mažiausias. Mano, kad jis gali daryti sūnui teigiamą įtaką, prašo A. L. perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis A. L. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių girtumas, t. y. didesnis negu 1.51 promilės, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Visuma nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių rodo, kad A. L. padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato jo tėvo A. L. priežiūrai. Yra pateiktas A. L. prašymas perduoti jo sūnų A. L. jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 80). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. L. nurodė manantis, kad darys teigiamą įtaką sūnui ir užtikrins, kad jis nepadarytų jokių naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, yra neteistas (b. l. 62-63) nebaustas administracine tvarka (b. l. 65). Nėra jokių duomenų, kad anksčiau jis būtų vairavęs transporto priemones neblaivus. Yra pateiktas A. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Nusikaltimu žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. L. šią sąlygą taip pat atitinka. Jis neteistas, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. L. laiduotoju sutinka būti jo tėvas A. L., kuris yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra puikiai charakterizuojamas (b. l. 83-86), kartu gyvena su sūnumi A.. A. L. ūkininkauja nuo (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas teisiamojo posėdžio metu A. L. nurodė, bei tai pažymėta charakteristikoje (b. l. 86), kad A. L. su žmona A. L. yra darbštūs ir atsakingi tėvai, užauginę penkis vaikus. A. L. yra draugiškas ir atsakingas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės narys. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti sūnui A. L. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant papildomai paveikti kaltinamąjį, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgus į A. L. padaryto nusikaltimo (BK 281 ¹ straipsnio 1 dalis) pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo girtumą (1,73 promilių), į tai, kad jis turi vairavimo teisę dar neilgą laiką, tačiau jis labai gailisi, todėl jam skirtina mažesnės už vidutinės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam – dvejų metų terminui. Šios priemonės terminą tikslinga pradėti skaičiuoti nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo paskyrimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis)

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. L., kuri nežinojo apie sūnaus vairavimą esant neblaiviam. Automobilio savininkė niekaip nesusijusi su nusikalstama veika, todėl konfiskuotina ne transporto priemonė, bet iš kaltinamojo konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Priteisiant automobilio vertę atitinkančią sumą įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš kaltinamojo A. L. priteistina automobilio (duomenys neskelbtini) vertė pagal emprekis pažymą – 3950 Eur.

Kaltinamajam A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas (b. l. 54-58). Taip pat paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas (b. l. 59-60). Kardomosios priemonės paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui. A. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2020 m. spalio 14 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš A. L. nusikalstamos veikos padarymo priemonės ((duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 950 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

A. L. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti A. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).

Teisėja Daiva Valčiukienė