- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- 2YT-12950-947/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07162-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.6.1Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. M. (toliau – pareiškėja) 2020 m. gegužės 5 d. pareiškimu dėl antstolio nušalinimo prašo nušalinti antstolį M. P., remiantis šiais argumentais:
- pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. prašė antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti įstatymo analogiją ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 713 straipsnio 15 dalį išduoti skolininkei pažymą, patvirtinančią teisę pirkti areštuotą turtą skolintomis lėšomis. Prašymo tikslas – iš skolintų lėšų pačiai pareiškėjai padengti skolas kreditoriui ir išsaugoti savo turtą;
Motyvuojamoji dalis
- CPK 713 straipsnio 3 dalis numato, kad antstolis savo patvarkymu varžytines paskelbia neįvykusiomis, jeigu iki turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje turto pardavimo iš varžytinių aktas dar nėra surašytas, pareiškėja turi teisę dengti skolą, o antstolis privalo sudaryti sąlygas pareiškėjai padengti skolą;
- CPK nereglamentuoja skolininko galimybės įkeičiant vykdymo procese realizuojamą turtą ir iš tokiu būdu gautų skolintų lėšų padengti skolas kreditoriui. CPK nuostatos, leidžiančios tik varžytinių laimėtojui skolintis lėšas, įkeičiant išvaržomą turtą, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
- antstolis į 2020 m. balandžio 23 d. prašymą atsakė tik 2020 m. balandžio 28 d. atsiųstu el. laišku (pranešimu), kad atsakymas bus pateiktas per 14 d., nors CPK 713 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pažymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. Tokiu ilgu neveikimu antstolis tyčia vilkina laiką ir galimai siekia, kad skolininkė negalėtų padengti skolų. Jei antstolis būtų laiku išdavęs pažymą, pareiškėja būtų susitvarkiusi sąlyginę hipoteką ir padengusi skolas kreditoriams. Dėl to pareiškėjai kyla abejonių dėl antstolio nešališkumo.
Antstolis 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymu netenkino skolininkės A. M. pareiškimo dėl nušalinimo ir šį klausimą perdavė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad jis vykdo 2010 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9412-364/2010 dėl 5 355,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojų UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir kitų prisijungusių išieškotojų) naudai. Šioje byloje buvo paskelbtos turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įvyko 2020 m. balandžio 14 d., paskelbtas varžytinių nugalėtojas. Antstolio vertinimu, nėra pagrindo būti nušalintam – tam nėra CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytų pagrindų. Antstolio pagrindinė funkcija – vykdyti teismo vykdomuosius dokumentus, funkcijų vykdymas negali būti traktuojamas kaip antstolio suinteresuotumas būti šališku skolininkės atžvilgiu. O skolininkės prašymas išduoti pažymą, kuri leistų skolininkei įkeisti išvaržomą turtą CPK 713 straipsnio pagrindu, yra nepagrįstas, nes minėta norma taikoma turto varžytinių procedūroje ir gali būti taikoma tik konkrečiam subjektui – varžytinių laimėtojui, kuris nori pirkti turtą skolintomis lėšomis. Taigi skolininkė negali reikalauti iš antstolio daugiau nei antstoliui leidžia CPK normos. Į 2020 m. balandžio 23 d. skolininkės prašymą antstolis turėjo teisę atsakyti per 14 darbo dienų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatuoja:
iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo 2010 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9412-364/2010 dėl 17 766,84 Lt (5 145,63 Eur) skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. M. (solidarios atsakomybės pagrindu) išieškotojų UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir kitų prisijungusių išieškotojų) naudai.
Šioje byloje buvo paskelbtos turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įvyko 2020 m. balandžio 14 d., paskelbtas varžytinių nugalėtojas.
Pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. pateikė antstoliui prašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti įstatymo analogiją ir pagal CPK 713 straipsnio 15 dalį išduoti pažymą, patvirtinančią teisę pirkti areštuotą turtą (iš skolintų lėšų pareiškėja siekia padengti skolas kreditoriui ir išsaugoti savo turtą). Antstolis prašymą išnagrinėjo ir atmetė 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja A. M., argumentuodama tuo, kad antstolis laiku, t. y. per tris darbo dienas, neišdavęs skolininkei pažymos CPK 713 straipsnio 15 dalies pagrindu, tyčia vilkino vykdymo veiksmus, pateikė nušalinimą antstoliui.
Pareiškimas dėl nušalinimo atmestinas
Pažymėtina, kad antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas. Prireikus teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar kitus vykdymo proceso dalyvius (CPK 637 straipsnis). Pagal analogiją taikoma CPK 69 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl antstolio nušalinimo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
Pagal CPK 636 straipsnį antstolis gali būti nušalintas, esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Vadovaujantis CPK 636 straipsnio 3 dalimi, nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.
CPK 65 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas nušalinimo pagrindų nušalintinam asmeniui:
1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;
2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;
3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;
4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;
5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas;
7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, CPK 65 straipsnyje įtvirtintų antstolio nušalinimo pagrindų nenustatė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prašo nušalinti antstolį dėl to, kad jis, pareiškėjos manymu, yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi. Pareiškėja duomenų, pagrindžiančių teiginį dėl antstolio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismui nepateikė. Iš esmės pareiškėja nesutinka su antstolio atliktu procesiniu veiksmu – atsisakymu išduoti pažymą skolininkei CPK 713 straipsnio 15 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims nesutinkant su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, taip pat manant, kad antstolio procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje yra nepagrįsti, neteisėti ar jis neveikia, kaip turėtų veikti, vykdomojoje byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais, kad tokį skundą CPK nustatyta tvarka išnagrinėjus, būtų patikrintas antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti pagrįstumas ir teisėtumas. Tačiau vykdomojoje byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, CPK 636 ir 65 straipsniuose nėra numatytas kaip antstolio nušalinimo pagrindas.
Antstolio nušalinimas gali būti pagrįstas tik CPK numatytais pagrindais. Objektyviais duomenimis nepagrįstos skolininko prielaidos ir abejonės negali būti pagrindu nušalinti antstolį ar jam pačiam nusišalinti.
Pareiškėja būtinybę nušalinti antstolį grindžia tik subjektyviomis prielaidomis apie antstolio suinteresuotumą ir šališkumą. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius, byloje nėra. O aplinkybė, kad antstolis atmetė pareiškėjos prašymą dėl pažymos išdavimo (motyvuojant tuo, kad vykdomojoje byloje pagal skolininkės prašymą nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 713 straipsnį), nėra pakankamas pagrindas nušalinti antstolį. Pareiškėja, mananti, jog antstolis pažeidė jos teises, turėtų skųsti šiuos veiksmus CPK nustatyta tvarka. Jokių konkrečių aplinkybių dėl antstolio asmeninio, nesusijusio su antstolio pareigų atlikimu, suinteresuotumo vykdomąja byla, pareiškėja nenurodė ir jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl nušalinimo, todėl pareiškimas atmetamas.
Teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 290–292, 636–637 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl antstolio M. P. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis neskundžiama.