Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovui M. S., ieškovo atstovui advokatui Romanui Bareikai, atsakovui I. G., atsakovo atstovui advokatui N. S., vertėjai Irenai Pauliukevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal M. S. ieškinį I. G. dėl 99912,77 Lt dydžio žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo M. S., kuris yra IĮ (duomenys neskelbtini) ir automobilio SCANIA R 144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, pavedimu įmonės vairuotojas V. Ž. 2010-12-06, apie 11 val., pristatė šį automobilį atsakovui, kuris pagal žodinį susitarimą turėjo atlikti suvirinimo darbus – sutvirtinti automobilio kabinos lanžeronus. Atliekant suvirinimo darbus, kilo gaisras automobilio kabinoje, kuri smarkiai apdegė, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl pastarojo kaltės atsiradusius nuostolius - 63912,77 Lt tiesioginių nuostolių žalai atlyginti ir 36000 Lt negautų pajamų, iš viso – 99912,77 Lt. Teismas mano, kad ieškinį pareiškė tinkamas asmuo, nes ieškovas yra ir individualios įmonės, ir sugadinto automobilio savininkas (Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis) (b. l. 6, 99-100).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. IĮ v. UAB „Statnuoma“, bylos Nr. 3K-3-44/2008; 2009-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, bylos Nr. 3K-3-277/2009, ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas mano, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovo teiginiu, jog tarp šalių susiklostė nors ir nelegalaus, bet darbo santykiai, nes atsakovas ieškovui priklausantį automobilį remontavo neturėdamas verslo liudijimo, ir todėl jų ginčą būtina spręsti darbo kodekse nustatyta tvarka.

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Tokiu būdu, akivaizdu, kad atsakovas, sutikdamas atlikti suvirinimo darbus, įsipareigojo ieškovui atlikti ne tęstinę darbo funkciją, bet konkrečią užduotį – suremontuoti automobilį, be to, jis nebuvo pavaldus ieškovui, neprivalėjo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, dirbo savo įrankiais, užmokestis priklausė nuo atlikto darbo, todėl teismas konstatuoja, kad tarp ginčo šalių sudaryta ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio SCANIA R 144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sutartis atitiko ne darbo sutarties, o rangos sutarties požymius, nes atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo užduotį ir jo naudai atlikti automobilio remonto darbus bei perduoti šių darbų rezultatą ieškovui, o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti.

Dokumento - verslo liudijimo - nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, todėl atsakovo atstovo teiginys, kad atsakovo darbas be verslo liudijimo yra nelegalus, nėra pagrįstas įstatymu. Pažymėtina, kad jei asmuo vykdo veiklą, kuria siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, jis privalo laikytis įstatymų, reglamentuojančių tokios veiklos tvarką, nes, priešingu atveju, jo veika, kuria pažeidžiami įstatymai, gali sudaryti savarankiško teisės pažeidimo sudėtį (pavyzdžiui, ATPK 173 straipsnis - neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla).

Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-12-06 akte Nr. 104 nurodyta, kad automobilis SCANIA R 144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsidegė dėl pažeidimų, kurie buvo padaryti atliekant suvirinimo darbus (b. l. 7-8). Iš 2010-12-08 baudos kvito Nr. 029102 seka, kad atsakovui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 192 straipsnio 1 dalį buvo skirta 25 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2010-12-06, apie 16 val. 10 min., Rimšės kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, atlikdamas suvirinimo darbus pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 178 punkto reikalavimą pašalinti arba patikimai apsaugoti 5 m spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančias konstrukcijas ar medžiagas, kurios gali užsidegti (b. l. 12). Atsakovas jam inkriminuoto pažeidimo ir skirtos baudos neginčijo, t. y. iš esmės pripažino akte nurodytą gaisro kilimo priežastį.

Šie dokumentai bei liudytojų G. S. ir V. Ž. paaiškinimai leidžia manyti, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pasekmių, kurias sukėlė automobilio SCANIA R 144L gaisras, yra tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis), todėl atsakovo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.

Ieškovo paskaičiavimu gaisro metu apgadinto vilkiko nuostolius sudaro automobilio vertė 63912,77 Lt (55200 Lt vilkiko pirkimo kaina + 8712,77 Lt jo remontas iki 2010 m. gruodžio mėnesio) ir 36000 Lt IĮ (duomenys neskelbtini) negautos pajamos dėl apgadinto vilkiko prastovos nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio (4500 Lt x 8), nes ieškovas negavo pajamų už krovinių pervežimą, kurias būtų gavęs, jeigu vilkikas būtų nesugadintas ir galėtų išvykti į keliones kroviniams pervežti, iš viso – 99912,77 Lt nuostolių.

Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija "Šermukšnėlė" v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus.

Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo (o ne pagal transporto priemonės įsigijimo ir remonto kaštus, kaip nurodo ieškovas), o esant turto savininko pageidavimui pasinaudoti transporto priemonės likučiais po sugadinimo (ketinant remontuoti, siekiant pačiam realizuoti likusias nesugadintas detales ir laužą ar pan.), žalos atlyginimas dėl transporto priemonės sunaikinimo mažinamas transporto priemonės likutine verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu 17 punktas).

Ieškovas pateikė nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 12-401-14 (b. l. 124-137), su kuria atsakovas nesutiko ir pateikė UAB „Verlita“ paruoštą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. VER0314, kurios ieškovas neginčijo, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, remiasi atsakovo pateiktos ataskaitos duomenimis. Šios ataskaitos išvadose nurodyta, kad transporto priemonės SCANIA R 144L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įvykio dieną buvo 41500 Lt.

Iš ieškovo, atsakovo bei liudytojų paaiškinimų seka, kad ieškovas ketina remontuoti sunaikintą vilkiką - pats buvo radęs galimybę suremontuoti automobilio SCANIA R 144L kabiną už 12000 Lt bei siūlė atsakovui sumokėti už remontą 5000 EUR ar surasti kur galima suremontuoti vilkiką už mažesnę kainą, todėl teismas, remdamasis atsakovo pateiktos UAB „Verlita“ transporto priemonės vertinimo ataskaitos išvadomis konstatuoja, kad ieškovui padaryta žala dėl automobilio sugadinimo yra 28353 Lt (rinkos vertė 41500 Lt – likutinė vertė 13147 Lt). Kartu teismas pripažįsta, kad ieškovas, pateikdamas PVM sąskaitas–faktūras, sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui, pervežimo sutartį, banko sąskaitos išrašą Nr. 8 (b. l. 30-32, 50-51, 79) įrodė, jog turėjo pagrindo tikėtis gauti kas mėnesį po 4500 Lt pajamų (už 8 mėnesius – 36000 Lt), jei remonto metu nebūtų sudegęs jam priklausęs vilkikas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 4 dalį jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Iš liudytojo V. Ž. paaiškinimų, kurių nešališkumas abejonių nekelia, seka, kad kai vilkikas SCANIA R 144L vėl sugedo, jis pasiūlė važiuoti į gerą servisą. Turmante rado servisą, kurio šeimininkas pasiūlė išardyti visą kabiną, kad dėl suvirinimo darbų nekiltų gaisras, ir pasakė, kad tai daug kainuos. M. S. pasirodė, kad tai labai brangu, todėl vilkiko Turmante neremontavo. Po savaitės paskambino M. S. tėvas G. S., kuris vadovavo visam remontui, ir pasakė, kad vilkiką reikia nuvaryti pas suvirintoją, jo draugą, kuris viską padarys. Jis bandė atsakovui ir ieškovo atstovui G. S. pasakyti, kad prieš pradedant suvirinimo darbus iš kabinos būtina pašalinti degias medžiagas, tačiau šie jo neklausė. Be to, abu jie - atsakovas ir G. S. - remonto metu vartojo G. S. su savimi atsivežtus alkoholinius gėrimus. Per gaisrą sudegė tik kabina, o variklis ir visa kita liko labai geros būklės. M. S. motina skambino į Kauną, „Scanios“ centrą, kur jiems pažadėjo per savaitę už 12000 Lt įdėti naują kabiną su garantija bei technine apžiūra.

Teismas, vertindamas kreditoriaus kaltę, atsižvelgia į visas aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kaip tokioje situacijoje būtų pasielgęs apdairus, rūpestingas, atidus žmogus. Liudytojo V. Ž. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, siekdamas kuo pigiau suremontuoti automobilį SCANIA R 144L, ir žinodamas, kad prieš suvirinimo darbus iš kabinos būtina pašalinti degias medžiagas, sąmoningai rizikavo ir atidavė jį remontuoti atsakovui, kuris apsiėmė suvirinimo darbus atlikti nepašalindamas degių medžiagų. Ieškovas neginčija, kad G. S., tvarkydamas vilkiko SCANIA R 144L remonto reikalus, veikė jo vardu.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis yra bendrosios gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nesilaikymas, atliekant automobilio SCANIA R 144L remonto darbus, ir pripažįsta, kad pats ieškovas, perduodamas atsakovui remontuoti šį vilkiką, buvo nepakankamai rūpestingas ir sąmoningai rizikavo savo turtu bei verslu. Teismas mano, kad paties atsakovo veiksmai didele dalimi sąlygojo žalos atsiradimą, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas atleistinas nuo žalos, kuri pasireiškė kaip negautos pajamos, atlyginimo, o žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo atlyginimas turi būti sumažintas 50 procentų, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 14176,50 Lt žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos. Teismas patenkino 14,19% ieškovo reikalavimų (100% : 99912,77 Lt x 14176,50 Lt = 14,19%). Ieškovas byloje patyrė 3896,84 Lt bylinėjimosi išlaidų – 2996,84 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 2, 49, 37-38), kurių 14,19% sudarytų 552,96 Lt.

Atsakovas byloje patyrė 2000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 164-165). Teismui patenkinus 14,19% ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistini 85,81% jo turėtų atstovavimo išlaidų – 1716,20 Lt.

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama iš ieškovo atsakovui yra 1163,24 Lt (1716,20 – 552,96 = 1163,24 Lt).

Iš šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai valstybei priteistinos pašto išlaidos: iš ieškovo – 29,70 Lt, iš atsakovo – 4,90 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 142, 185, 259, 265, 270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 14176,50 Lt (keturiolika tūkstančių šimtą septyniasdešimt šešis litus 50 ct) žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. S. I. G. naudai 1163,24 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt tris litus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš I. G. į valstybės biudžetą 4,90 Lt (keturis litus 90 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš M. S. į valstybės biudžetą 29,70 Lt (dvidešimt devynis litus 70 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.