Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui V. G. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei Kristinai Kripienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. G. savo skundu prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 579,24 Eur turtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-12-02 Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas R. S. , išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.64-7-5753, pradėtą pagal 2013-11-12 administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr.64-5-87.31, surašytą pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui - UAB „Naujapilis“ administracijos vadovui, už tai, kad „skleidė ant pastato sienos įrengtas išorines reklamas su užrašais „Naujapilė. Statybos ir remonto darbai“, neturėdamas Kauno miesto savivaldybės leidimo, ir nutarė skirti pareiškėjui 750 Lt baudą. Dėl paskirtos baudos panaikinimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2014-04-29 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-30-825/2013 atmetė skundą ir paliko galioti Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-02 nutarimą. Kauno apylinkės teismo nutarimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2014-06-25 nutarimu patenkino apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2013-12-02 nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nutarimą administracinėje byloje Nr. II-30-825/2013. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių. Dėl nepagrįstai ir neteisėtai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 64-5-87.31 ir 2013-12-02 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5753 pareiškėjas patyrė nuostolius - išlaidas už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant ginčą, viso 579,24 Eur. Pareiškėją atstovavęs advokatas Raimondas Lignugaris, teikdamas teisinę pagalbą, atliko sekančius veiksmus: 2013-12-18 surašė skundą Kauno apylinkės teismui; dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teisme: teismo posėdis vykęs 2014-01-21; teismo posėdis vykęs 2014-02-13; teismo posėdis vykęs 2014-03-07; teismo posėdis vykęs 2014-04-10; 2014-05-19 surašė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui; ginčo nagrinėjimo eigoje teikė konsultacijas ir kt. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime (b.l. 11-15) nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, paaiškinimais, kurie sutinkamai su ATPK 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. veika pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Nuobauda paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarkos ir pagrindų. Akivaizdu, kad pažeidimo konstatavimo momentu UAB „Naujapilė“, kurios direktoriumi yra V. G. neturėjo leidimo įrengti išorinę reklamą. Tą pripažino ir Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjas yra reklaminės veiklos subjektas (davėjas) ir jam numatyta pareiga gauti leidimą įrengti išorinę reklamą. Jis yra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas. Institucijos ir Kauno apylinkės teismo nutarimai buvo priimti ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų byloje buvusių aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir teisine sąmone, įvertinant faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikant įstatymą ir neatliekant jokių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nutarime nėra konstatuota Institucijos ir pirmos instancijos teismo neteisėtų veiksmų. Institucijos nutarimas priimtas vykdant jai patikėtas funkcijas ir, nėra jokio pagrindo nuspręsti, jog Institucija šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o apeliacinės instancijos teismo administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip Institucijos neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir pirmos instancijos teisme metu buvo pakankamai neabejotinų aukščiau aptartų įrodymų, patvirtinančių, jog yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jokių neteisėtų veiksmų Institucija neatliko. Pažymėtina, kad net ir apeliacinės instancijos teismas nepaneigė fakto, kad pareiškėjas įvykio fiksavimo metu buvo įrengęs reklaminę iškabą neturėdamas Kauno miesto savivaldybės leidimo pratęsiamam laikotarpiui. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nenustatyti institucijos ar pareigūno neteisėti veiksmai. Nepateikti tinkami įrodymai, kad pareiškėjas patyrė 580 Eur žalą būtent už advokato atstovavimą minėtoje byloje. Byloje pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 738013 kopija nepagrindžia, kad būtent šios išlaidos yra patirtos konkrečioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo (prašymo) dėl turtinės žalos priteisimo.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-30-825/2014 (b.l. 47-51; 70-75) matyti, kad 2013-11-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, kaip uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujapilė“ direktorius, skleidė išorinę reklamą su užrašu ,,Naujapilė. Statybos ir remonto darbai“ neturėdamas leidimo įrengti išorinę reklamą. Tokie veiksmai pripažinti pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas R. S. 2013-12-02 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir skyrė V. G. 750 Lt baudą. Kauno apylinkės teismas 2014-04-29 nutarimu atmetė V. G. skundą ir paliko galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2014-06-25 nutarimu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu nutraukė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo surašymu, nes nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei iš nutarimo neaišku kuo V. G. kaltinamas – iškabos įrengimu ar reklamos skleidimu. Tokiu būdu yra pažeistos procesinės normos, esmingai suvaržyta pareiškėjo teisė tinkamai skųsti priimtą nutarimą tuo iš anksto pažeidžiant teisę ir į tinkamą procesą teisme. Savivaldos institucija, jos tarnautojai privalėjo profesionaliai atlikti savo pareigas, žinoti Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų normas bei jų taikymą aiškinančią teismų praktiką. Institucijai bei jos tarnautojams administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo metu privalėjo būti žinomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai, kuriuose yra išaiškinta, kad įmonės (įstaigos) iškaba nėra reklama. Visa tai reiškia, kad atsakovo tarnautojai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovė atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia tuo, jog nors administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas ATPK 214¹ straipsnio 3 dalies pažeidimas, tačiau byloje nenustatyta, jog Institucija veikė ne taip, kaip ji privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas.

Pagal ATPK 248 straipsnį vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta institucijos (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2014-06-25 nutarimu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu nutraukė, nes V. G. veiksmuose nėra ATPK 214¹ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str., Teismų įstatymo 9 str. imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 str. 2 d. įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo Kauno apygardos administracinis teismas vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2014-06-25 nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Kaip matyti, administracinė teisena nutraukta, nes surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, kurie nustatyti jo turiniui - administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodyta padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė (ATPK 260 str.1 d). Paminėtame Kauno apygardos teismo nutarime teisėjas pažymėjo (<...>Administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, apribojama atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui ribojama galimybė tinkamai, neperžengiant kaltinimo ribų, įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką. Apeliacinės instancijos teismo manymu tokie protokolo trūkumai laikytini esminiais, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės keisti faktinių bylos aplinkybių ir perkvalifikuoti V. G. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nes taip būtų pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens teises Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl aukščiau išvardintų priežasčių V. G. veiksmuose nėra ATPK 214¹ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014-04-18 nutarimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimas naikinami ir administracinio teisės pažeidimo byla V. G. atžvilgiu nutraukiama.).

Dėl šios priežasties konstatuojama, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neįvykdė ATPK 260 str. nustatytos pareigos - tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę buvo apribota atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui apribota galimybė tinkamai, neperžengiant kaltinimo ribų, įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų neteisėtumas (ABTĮ 57 str.).

Minėta, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas šioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme, parengti skundą, apeliacinį skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 579,24 Eur nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 579,24 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pinigų priėmimo kvitai Nr. 738013, Nr. 793805 (b.l. 7-8) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo 579,24 Eur (2000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų institucijos pareigūnų veiksmų, atitinka 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti V. G. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 579,24 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.