Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):

1. 2017 m. gruodžio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; bausmę atliko 2018 m. kovo 6 d.;

2. 2018 m. vasario 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3. 2018 m. gegužės 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais paskirta galutinė bausmė paskirta galutinė bausmė - 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo;

4. 2020 m. sausio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su 2018-05-08 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta neatlikta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atlikęs 2021 m. spalio12 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 20 val. 20 min., Z. K. priklausančio buto prieškambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,54 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu puodu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai Z. K. į galvą, taip padarė nukentėjusiajai Z. K. kairiojo smilkinio muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai atitinka BK 140 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių buvimo kaltinamojo veiksmuose

17. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusiajai, ją apžiūrint 2023 m. rugsėjo 25 d., buvo nustatyta, kad sužalota kairės rankos petis – matosi 6 cm ploto kraujosruva, taip pat nustatyta, kad ant dešinės krūties matosi taip pat 6 cm kraujosruva (t. 1, b. l. 91-97). Nukentėjusioji teigė, kad būtent 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio metu A. R. jai sudavė vieną smūgį į kairę ranką ir vieną smūgį į dešinę krūtį. Kaltinamasis neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai į ranką ir krūtinę. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio metu A. R. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į kairę ranką ir vieną smūgį į dešinę krūtį.

19. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nei pareigūnams nei medikams apie padarytus sužalojimus rankoje ir krūtinėje, nenurodė. Jie nebuvo užfiksuoti ir medikams apžiūrėjus nukentėjusiąją, taip pat nebuvo įvertinti ir specialisto. Taigi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. R. būtent kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2023 m. rugsėjo 20 d. sudavė vieną smūgį Z. K. į kairę ranką ir vieną smūgį į dešinę krūtinę, nėra. Remtis vien pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis suabejojo ir nurodė, kad gal kurio nors momentu ir galėjo suduoti įranką ir krūtinę, neabejotinai nepatvirtina šios aplinkybės. Pažymėtina, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl nurodytų priežasčių kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, kad A. R. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai Z. K. į kairę ranką, vieną smūgį į dešinę krūtį, šalintinos iš kaltinimo.

Dėl būtinosios ginties

20. Kaltinamasis A. R. iš esmės neginčijo su puodu sužalojęs galvą nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad puodą metė link nukentėjusiosios pusės tik gindamasis.

22. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010).

23. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis tvirtino paleidęs į nukentėjusiąją metalinį puodą dėl to, kad gynėsi nuo jos, nes ji vis purškė dujas jam į akis. Nukentėjusioji tvirtino priešingai, kad ji dujas purškė tik todėl, kad jai kaltinamasis sudavė smūgį į galvą.

24. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. R. su metaliniu puodu Z. K. į galvą sudavė gindamasis nuo nukentėjusiosios prieš jį atliekamų veiksmų.

27. Tuo tarpu paties kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės nebuvo nuoseklios, jos kito, todėl teismas neturi pagrindo juo tikėti.

28. Bylos medžiaga nustatyta, kad atvykus pareigūnams bute sklido aitrus dujų kvapas (t. 1, b. l. 41-42, 139-140). Iš vaizdo įrašo aprašymo nustatyta, kad A. R. iš pradžių pareigūnams teigė, kad nesimušė, nežinojo, iš kur Z. K. kruvina, teigė, kad nieko nedarė, kad ji specialiai kažką prisidirbo, neigė smurtavęs prieš Z. K. Vaizdo įraše užfiksuota, kad A. R., atsakydamas į pareigūno klausimą, kas čia įvyko, atsakė, kad nieko neįvyko, pripūtė dujų (vaizdo įrašas Nr. 223643 UTC). Po to A. R. su pareigūnu išėjus į lauką ir pareigūnui paklausus, kas čia susimušė, kad Z. K. visa kruvina, tai A. R. atsakė, kad jis nieko nedarė, kad Z. K. kažką specialiai padarė, nori prisiteisti pinigų. Nurodė, kad Z. K. neblaivi, kad ji gali pripasakoti visko (vaizdo įrašo laikas 03:26, 04:58). Vėliau įvykio vietoje kalbėdamas su pareigūnais (vaizdo įrašas Nr. 230554) taip pat aiškino, kad nežino iš kur Z. K. yra visa kruvina (laikas 01:50). Paaiškino, kad jis paprašė valerijonų, kad jam širdis skauda, kad duotų širdies lašų ir ana (Z. K.) nuėjo į tą kambarį, atidarė duris ir pradėjo su “tručom“ (dujom) purkšti, tada jis plovė akis, tada ji kvietė policiją ir viskas. Nematė, kad Z. K. kruvina (laikas 01:58 – 02:10). Pareigūno 2023 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad A. R. teigė, kad tarp jo ir Z. K. kilo žodinis konfliktas, kad Z. K. turėjusi dujų balionėlį ir jį panaudojo prieš A. R., jam apipurškė akis ir užsidarė kambaryje. A. R. negalėjo nurodyti iš kur pas Z. K. atsirado sužalojimai. Teigė nematęs kaip ji atrodė.

30. Nustatyti duomenys paneigia kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytas aplinkybes dėl įvykio, t. y. kad jis gindamasis paleido puodą į nukentėjusiosios pusę. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. R. pareigūnams iš karto po įvykio nurodydamas įvykio aplinkybes, nenurodė, kad jis gindamasis metė puodą į nukentėjusiąją, priešingai, tvirtino, kad jis nieko jai nedarė ir nežino nieko apie Z. K. sužalojimą, tvirtino, kad specialiai Z. K. pati kažką galėjo pasidaryti, kad iš jo gauti pinigų, teigė, kad nematė, jog ji kruvina. Ir tik vėliau jau pasakė, kad sudavė su puodu į galvą gindamasis nuo nukentėjusiosios. Tai rodo, kad kaltinamasis sąmoningai iš pat pradžių siekė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, klaidino pareigūnus ir tik vėliau nurodė, kad vis tik sudavė su metaliniu puodu į galvą nukentėjusiajai, tačiau savo atliktus veiksmus menkino teigdamas, kad juos atliko gindamasis.

31. Be to, kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad neva jis nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios, kad nematė kraujo nei ant nukentėjusiosios, nei bute ar ant puodo, paneigia byloje surinkta medžiaga. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Z. K. yra kruvina (kruvina jos galva, drabužiai), visame bute fiksuotos kraujo dėmės. Kraujo dėmės užfiksuotos ne tik koridoriuje, bet ir virtuvėje ant stalviršio, puodo, grindų, sienų, spintelės (t. 1, b. l. 16-38). Atvykus pareigūnams A. R. buvo bute, vaikščiojo, rūkė, tai patvirtina, kad jis, priešingai nei teigė, matė aplinką ir joje orientavosi, todėl niekaip negalėjo nepastebėti kraujo dėmių, esančių bute (virtuvėje, koridoriuje). Be to, pats kaltinamasis teisme teigė, kad jis prasiplovė akis ir tik tada paėmė puodą nuo grindų ir padėjo ant viryklės (t. 2, b. l. 131), vadinasi, jis negalėjo nematyti, kad puodas yra kruvinas, ar kad kraujo dėmių yra koridoriuje ar virtuvėje.

32. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia ir kaltinamojo versiją, kad jis puodą tik paleido į nukentėjusiosios pusę ir nematė kur sudavė. Pats A. R. apklausiamas pareigūnams po įvykio parodė, kad jis sudavė nukentėjusiajai į galvą su puodu. Taigi pats nurodė, į kurią vietą buvo suduota, vadinasi, jis ne tik matė į kurią vietą sudavė, bet ir aiškiai matė kokias pasekmes tai sukėlė, t. y. kad nukentėjusiajai buvo praskelta galva, dėl ko bute įvairiose vietose rasta kraujo dėmių. Kaltinamojo pirminiai parodymai sutampa ir su nukentėjusiosios nurodyta aplinkybe, kad ji negirdėjo, jog puodas būtų nukritęs ant žemės. Taigi vėliau jo iškelta versija neva puodą paleido link tos pusė, kur nukentėjusioji pūtė dujas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

33. Taip pat A. R. nurodyta pirminė versija dėl kilusio įvykio ir po to vėliau ikiteisminiame tyrime bei teisme nurodyta versija, yra skirtingos. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad prašė nukentėjusiosios, kad paduotų iš balkono batus ir tada nukentėjusiojo atidariusi duris pradėjo purkšti jam į akis. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kad A. R. pareigūnams nurodė, kad prašė Z. K. atnešti širdies lašų ir kad ji nuėjo į tą kambarį ir po to atidariusi duris iš karto pradėjo purkšti su dujomis. Teisme kaltinamasis nieko nenurodė apie tai, kad prašė nukentėjusiosios duoti širdies lašų, kad būtent dėl šios priežasties nukentėjusioji ėjo į kambarį (saloną).

34. Įvertinus kaltinamojo nenuoseklius parodymus dėl įvykio bei atsižvelgus į nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, kurios nuo pat pradžių buvo nuoseklios, t. y. nuo pat pradžių ji teigė, kad purškė dujas, nes gelbėjosi, teismas daro išvadą, kad A. R. sudavė vieną smūgį su metaliniu puodu nukentėjusiajai į galvą negresiant jokiam pavojui jo sveikatai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo versiją, kad jam prieš suduodant su metaliniu puodu nukentėjusiajai į galvą grėsė realus pavojus sveikatai. Teismas kaltinamojo iškeltą versiją neva gynėsi, vertiną kaip gynybinę poziciją. Įvertinus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, tai, kad kaltinamasis iš pradžių neigė smurtavęs, o tik po to patvirtino, kad sudavė puodu į galvos sritį, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis aiškiai suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padaryta turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo.

35. Kad nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: bendras informacijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad praskėlė galvą buvęs sugyventinis (t. 1, b. l. 11); tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos įvykio aplinkybės, patvirtinančios, kad nukentėjusiajai A. R. sudavė su puodu į galvą (t. 1. b. l. 40-43), bendrojo pagalbos skambučio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, kad jai smurtautojas praskėlė galvą, gal su katilu, nurodė, kad tai padarė A. R. (t. 1, b. l. 128-129), vaizdo įrašai iš pareigūnų Body kamerų (t. 1, b. l. 139-142), specialisto išvada, patvirtinanti, kad Z. K. buvo padaryta kairiojo smilkinio muštinė žaizda, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 107). Iš daikto apžiūros protokolo kuriame nurodyta, kad ant bute rasto puodo buvo aptiktos kraujo dėmės (t. 1, b. l. 132-138). Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad A. R. sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

36. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad A. R. savo veiksmais, t. y. tyčia suduodamas metaliniu puodu vieną smūgį nukentėjusiajai Z. K. į galvą, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teismas pažymi, kad įvertinus specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai būtent dėl muštinės žaizdos buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pašalinus iš kaltinimo kitas faktines aplinkybes (sudavimą į ranką ir krūtinę) veikos kvalifikacija nesikeičia.

III. Bausmės skyrimo motyvai

37. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas, ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 169-178), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, bauda sumokėta 2023 m. spalio 23 d., nuobauda galiojanti, turi dvi galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 52-54). Registruotas UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“, diagnozė, nustatyta 2007 m., neorganinė nemiga. Organinis emocinio labilumo sutrikimas (t. 1, b. l. 168-178), nedirbantis, neįgalus (neįgalumo lygis 25 proc., pažymėjimas galioja iki 2024 m. rugsėjo 20 d.) (t. 1, b. l. 182-186, t. 2, b. l. 81-83). Iš pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad A. R. serga hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo, regos nervo atrofija (silpnai mato), psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas (t. 2, b. l. 84-87).

38. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,54 promilių neblaivumas), ši faktinė aplinkybė patvirtina byloje esančiais duomenimis (t. 1, b. l. 44), tačiau jokių duomenų, kad būtent ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, byloje nėra. Vien faktas, kad kaltinamajam A. R. nustatytas neblaivumas nepatvirtina, kad būtent neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Bylos medžiaga patvirtinta, kad iš pradžių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kuriai nustatytas neblaivumas 1,43 prom. įvyko žodinis konfliktas, tik po to buvo atlikti smurtiniai veiksmai. Nukentėjusioji nurodė, kad neatrodė kaltinamasis neblaivus, taip pat nurodė, kad kai pradėjo agresyvėti, ji paprašė jo išeiti. Nukentėjusioji nenurodė, kad kaltinamasis agresyvėti pradėjo dėl išgerto alkoholio. Kaltinamasis apskritai teigė, kad taip pasielgė tik neva gindamasis. Taigi jokių duomenų, kad būtent kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo jo neblaivumo pripažinti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

39. Nustatyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti, prieš tai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, jam buvo skiriamos bausmės, susijusios su laisvė atėmimu (areštas, terminuotas laisvės atėmimas), už paskutinius nusikaltimus jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (2020 m. sausio 13 d. nuosprendis), iš įkalinimo įstaigos paleistas 2021 m. spalio 12 d. (t. 1, b. l. 177). Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti, kad ši veika nėra atsitiktinė. Atsižvelgus į tai skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika padaryta praėjus daugiau nei porai metų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam paskirti arešto bausmę, jos trukmę, atsižvelgus į nusikalstama veika sukeltus padarinius, nustatant didesnę nei šios bausmės vidurkis, kuri, teismo įsitikinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

40. Įvertinus tai, kad nuteistajam anksčiau buvo skirtos arešto bausmės, kurios buvo bendrinamos su laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymo nėra pagrindo atidėti. Be to, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, bausmės vykdymo atidėjimas neleistų įgyvendinti bausmės tikslų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad anksčiau kaltinamajam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis buvo panaikintas (2018 m. balandžio 4 d. nutartis). Taip pat kaltinamajam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis taip pat buvo panaikintas (lygtinis paleidimas taikytas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, paleistas 2019 m. balandžio 29 d., o 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi lygintis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 169-177). Taip pat byloje yra duomenys, kad kaltinamasis nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, už ką jam buvo taikyta administracinė atsakomybė (t. 2 b. l. 52). Taip pat byloje yra duomenys, kad kaltinamasis A. R. sistemingai neduoda ramybės nukentėjusiajai Z. K., (patvirtina nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolai, 2023 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. spalio 12 d. bendri pagalbos pranešimai (t. 1, b. l. 146-152, 156-161.). Vien kaltinamojo sveikatos būklė nesudaro pagrindo taikyti paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad įkalinimo įstaigose yra užtikrinamas asmens gydymas, o kad dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti arešto bausmė, duomenų nėra.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

Dėl turtinės žalos atlyginimo

41. Nukentėjusioji Z. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 53,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu reikalavimą dėl turtinė žalos priteisimo patikslino ir prašė priteisti 223,62 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro vaistų pirkimas: Perskindol aktive – 14,80 Eur (tepalas žaizdai gydyti), rameval – 4,24 Eur (raminamieji), bisoprolol- 3,85 Eur (pirko, nes kilo pulsas), ketipinor – 17,07 Eu (gerinti miegą), kapsulės – 2,99 Eur, 2023 m. lapkričio 9 d. vyko neurologo konsultacijai – 10 Eur, viso 53,04 Eur. Pažymėtina, kad sudėjus ieškovės ieškinyje nurodytas sumas iš viso gaunasi ne 53,04 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, o 52,95 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė duomenis, kad pirko ketipinor – 17,07 Eu (gerinti miegą), kapsulės – 2,99 Eurm (viso sumokėjo 20,06 Eur), taip pat, kad pirko ir ieškinyje nenurodytus vaistus – Betaloc, kuriems išleido 4,58 Eur. Taigi iš viso pagal pateiktus duomenis ir ieškovės ieškinyje nurodytas sumas, vaistams išleido 57,53 Eur. Teismo posėdžio metu papildomai pateikė duomenis apie patirtas išlaidas tyrimui - už apsilankymą UAB „ABC Diagnostika“ sumokėjo 166 Eur. už 2023 m. gruodžio 21 d. atliktą echokardiografijos tyrimą (t. 2, b. l. 122-123). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl negalavimų pas šeimos gydytoją nesikreipė, o pas neurologus, kardiologus kreipėsi privačiai. Nurodė, kad jos sveikata, susijusi su širdies veikla, pablogėjo po įvykio.

42. Kaltinamojo gynėja prašė tenkinti civilinį ieškinį iš dalies, neprieštaravo, kad būtų priteista turtinė žala, susijusias tik su galvos traumos gydymu. Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo prašė atmesti kaip neįrodytą.

43. Prokurorė taip pat prašė priteisti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiajai padarytų sužalojimų gydymu. Neturinės žalos dydį prašė mažinti atsižvelgus į teismų formuojamą praktiką.

44. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. atliktas širdies tyrimas, už kurį ji sumokėjo 166 Eur, yra susijęs su kaltinamojo prieš ją atliktais veiksmais. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis Z. K. sužalojo galvą, todėl priteistinos nukentėjusiosios išlaidos, susijusios su šio sužalojimo gydymu bei nerimo gydymu, kurį, akivaizdu, kad galėjo patirti dėl streso. Nors ieškovė pateikė ne visų vaistų įsigijimo kvitus, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti, kad ji nepirko nurodytų vaistų, kurie susiję būtent su galvos traumos gydymu, nerimo gydymu. Civilinė ieškovė nurodė, kad visų kvitų nėra išsaugojusi. Įvertinus ieškinyje nurodytus vaistus, pateiktus vaistų pirkimo kvitus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo A. R. nukentėjusiajai priteisti 57,53 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinė žalos atlyginimo

45. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

46. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

47. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo maždaug nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

48. Nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta dėl ko jai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrukdymas. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, diskomforto jausmą, pažeminimą, nusivylimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia. Nukentėjusioji nurodė, kad jai skaudėjo, po įvykio jautė nerimą, jautė pažeminimą, negalėjo tinkamai savęs apsitarnauti, negalėjo pasilenkti, jautė ūžimą galvoje. Tokis duomenys sudaro pagrindą teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą.

49. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis sužalojo gyvybiškai svarbų organą – galvą, dėl ko nukentėjusioji patyrė ne tik skausmą, bet ir stresą, neigiamus išgyvenimus. Duomenų apie liekamuosius fizinius reiškinius, ieškovė nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nustatantį tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 500 Eur neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo A. R.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

50. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltininko priteisti 48,59 Eur turtinei žalai, patirtai dėl Z. K. gydymo priteisti (t. 1, b. l. 113-116). A. R. pateikė duomenis, kad žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino (t. 1, b. l. 127). Šiaulių teritorinė ligonių kasa patvirtino, kad jai padaryta žala atlyginta, todėl atsisakė ieškinio (t. 2, b. l. 75).

51. Kadangi kaltinamasis atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, ir civilinis ieškovė atsisakė ieškinio, todėl civilinis procesas dėl Šaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

52. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas nepateikta.

53. Kaltinamajam 2021 m. spalio 5 d. nutarimu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

54. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 22.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. 16:17 val. (t. 2, b. l. 13-20).

55. Daiktai, turintys reikšmės bylai: puodas, paimtas 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 151-153), grąžintinas savininkui – nukentėjusiajai Z. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalie 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 22.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. 16:17 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Z. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. R. Z. K. priteisti 57,53 Eur (penkiasdešimt septynis Eur 53 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Z. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinį procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai: puodą, paimtą 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 151-153), grąžinti savininkui – nukentėjusiajai Z. K.;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.