Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-10-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-15007-1138/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
e2YT-15007-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01614-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Pareiškėjas
N. T.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15007-1138/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01614-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant pareiškėjai N. T., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja N. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, pagal testamentą priėmė jos sūnėnas R. T., miręs (duomenys neskelbtini).

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. P., kuri 2019 m. balandžio 5 d. testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūno, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 10 d. perduotu saugoti (duomenys neskelbtini) notarų biurui, paliko visą jai priklausantį turtą, kurį ji mirties dieną turės ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, sūnėnui R. T.. R. T. faktiškai gyveno su testatore daug metų iki jos mirties, M. P. faktiškai užaugino R., todėl ir savo turtą užrašė testamentu būtent jam. R. T. ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir po M. P. mirties taip pat liko gyventi tame pačiame name, valdė ir tvarkė visą likusį jos turtą. (duomenys neskelbtini) R. T. mirė. Po vyro mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. (duomenys neskelbtini) notarų biuro vykdomuoju pavedimu, antstolės E. R. kontoroje buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. Tačiau paaiškėjo, kad R. T., nežiūrint to, kad toliau liko gyventi M. P. priklausiusiuose pastatuose, palikimo pagal jos sudarytą testamentą oficialiai nepriėmė. Dėl kokių priežasčių jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą, sunku pasakyti. Labiausiai tikėtina, kad testamentą jis laikė nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes kaip R. T. sutuoktinė, priimdama palikimą po jo mirties, priima ir jo turėtą teisę į palikimą po testatorės M. P. mirties. Palikimą po R. T. mirties priėmė viena pareiškėja.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja N. T. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad į teismą kreipėsi, kadangi nori susitvarkyti palikimą ir parduoti namą. Suprato, kad dokumentai nesutvarkyti. Su R. T. buvo susituokę 30 metų, tačiau prieš mirtį jis buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), rūpinosi teta M. P., dirbo, tačiau pats turėjo du infarktus. Po M. P. mirties liko namas, kuriame liko gyventi R. T., kiti asmenys tame name negyveno.

4. Pareiškėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai pažymėjo, kad R. T. grįžo prižiūrėti M. P., kuri jį augino, jų santykiai kaip mamos ir sūnaus. Po jos mirties, jis liko gyventi, rūpinosi pastatais. Mirus R. T. pareiškimą pagal apyrašą priėmė pareiškėja, kuri suprato, kad vyras po M. P. mirties palikimo nesusitvarkė. R. R. buvo žinoma, kad R. T. rūpinosi likusiu turtu, niekas kitas name negyveno.

5. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, kadangi gautas VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas, teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6. Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja yra jos sesuo. Patvirtina, kad sesers vyras R. T. prieš mirtį buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), palaidojo tetą. Po P. mirties jis liko gyventi name (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

8. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai, liudytojos parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėja M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 18 d. Gyventojų registro duomenimis, M. P. mirė būdama našle, duomenų apie vaikus nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. rugpjūčio 11 d. išraše užfiksuota, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei namo priklausiniai nuosavybės teise priklauso M. P., įregistravimo pagrindas – 1996 m. rugpjūčio 6 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. 2019 m. balandžio 5 d. testamentu visą jai priklausantį turtą, kurį mirties dieną turės ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnėnui R. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2024 m. liepos 31 d. pranešime nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl mirusios (duomenys neskelbtini) M. P. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. R. T. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijime nurodyta, kad mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Antstolės 2021 m. liepos 7 d. sudarytame paveldimo turto apyraše užfiksuota, kad R. T. priklausė turtinės teisės į M. P. visą mirties dieną jai priklausiusį turtą pagal 2019 m. balandžio 5 d. testamentą.

10. Pareiškėja nurodo, kad po M. P. mirties jos sūnėnas R. T. perėmė ir valdė M. P. priklausantį turtą, liko gyventi jai priklausiusiame name, jį prižiūrėjo ir tvarkė, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. P. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

11. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.

12. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu jau miręs R. T., mirusiosios M. P. sūnėnas, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnėnas R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas