- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- I-1329-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00152-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
2016-05-04 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-5) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 3 000 € neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2016-02-24 buvo kalinamas periodiškai Tauragės AVPK areštinėje nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo šiuos pažeidimus: nebuvo suteiktas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas areštinės kameroje, kamerose buvo šalta, drėgna ir tvyrojo blogas kvapas, kamerose buvo tamsu, nepatekdavo dienos šviesa, laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-02-24 buvo užsikimšęs sanitarinis mazgas, buvo tiekiamas blogas maistas, nebuvo tinkamos ventiliacijos.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 9-11) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje (toliau – ir areštinė) buvo periodiškai laikomas laikotarpiu nuo 2013-06-20 iki 2016-02-23, iš viso 56 paras. Teigia, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.
Nurodo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pažymi, kad pasivaikščiojimo laiku (1 valandą per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi duše metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus . Ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kamerose bendrojo ploto. Todėl mano, kad pareiškėjo argumentai dėl kameros ploto vienam asmeniui pažeidimo laikytini nepagrįstais ir nesuteikiančiais pagrindo areštinės pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Nurodo, kad areštinė yra eksploatuojama pagal visus reikalavimus. Akcentuoja, kad Tauragės visuomenės sveikatos centrui periodiškai atliekant Tauragės AVPK areštinėse patikrinimus, kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyti jo nurodyti pažeidimai, todėl pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir laikantis higienos normų reikalavimų. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-02-24 pareiškėjo kameroje buvo užsikimšęs sanitarinis mazgas, tačiau, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, teisė atlikti gamtinius reikalus buvo suteikta nuvedant pareiškėją į kitą kamerą, kurioje sanitarinis mazgas veikė. Teigia, kad tiekiamas maistas taip pat atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje, o tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl mano, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį.
Pareiškėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje įvairiais laikotarpiais nuo 2013-06-01 iki 2016-02-24 (pareiškėjas skunde netiksliai nurodė jo laikymo Tauragės AVPK areštinėje laikotarpį), atlyginimo priteisimo.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016-04-01 tarnybiniame pranešime Nr. 4229 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 13) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. B. buvo laikomas: kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, nuo 2013-06-20 iki 2013-06-21 su dviem asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2013-08-06 iki 2013-08-13 su 3 asmenimis; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, nuo 2013-09-11 iki 2013-09-17 su 2 asmenimis; kameroje Nr. 7, kurios plotas 14,73 kv. m, nuo 2013-09-24 iki 2013-09-27 su 2 asmenimis; kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv. m, nuo 2013-10-29 iki 2013-11-05 su 3 asmenimis, nuo 2014-09-10 iki 2014-09-18 su 3 asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2015-10-02 iki 2015-10-13 su 2 asmenimis; kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv. m, nuo 2016-02-09 iki 2016-02-23 su 3 asmenimis.
Pagal minėtus duomenis pareiškėjas 40 parų buvo laikomas kamerose, pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.), t. y. kameros plotas vienam asmeniui svyruodavo nuo 4,2 kv. m. iki 4,91 kv. m. esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. Nuo 2015-11-01 tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktu Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 14-31) ir kita į bylą pateikta rašytine medžiaga.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-09-23 patikrinimo akte Nr. AK-117 (b. l. 17-18) nurodyta, kad atlikus planinį patikrinimą nustatytas HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-11-11 patikrinimo akte Nr. AK-153 (b. l. 19-20) nurodyta, kad areštinės veikla vykdoma pažeidžiant HN 37:2009 21 punkto (5-oje ir 8-oje kamerose įrengti neskaidraus stiklo langai), 23 punkto (5-oje ir 8-oje kamerose langai su orlaidėmis, kurios yra be stiklo, mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikia), 48 punkto (kamerų langai nesandarūs, 8-oje kameroje ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsių) reikalavimus. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-02-11 patikrinimo akte Nr. AK-1 (b. l. 21-22) nurodyta, kad areštinės veikla vykdoma pažeidžiant HN 37:2009 48 punkto (4-oje ir 5-oje kamerų langai nesandarūs) reikalavimus. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-11-17 patikrinimo akte Nr. AK-159 (b. l. 23-24) nurodyta, kad areštinės veikla vykdoma pažeidžiant HN 37:2009 6, 21 punktų (3-oje kameroje nėra rozečių, matosi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedega viena iš dviejų lempučių). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-12-23 patikrinimo akte Nr. AK-182 (b. l. 29-30) nurodyta, kad areštinės veikla vykdoma pažeidžiant HN 134:2015 17 punkto (kamerose Nr. 2, 4,8 esantys langai nepritaikyti patalpų vėdinimui), 34 punkto (nepateikta policijos areštinės vadovo patvirtinta policijos areštinės patalpų, jose esančių įrenginių, inventoriaus valymo tvarka), 35 punkto (nepateikta policijos areštinės vadovo patvirtinta policijos areštinės gyvenamųjų patalpų valymo tvarka), 37 punkto (nepateikta policijos areštinės vadovo patvirtinta tvarka gyvenamosiose patalpose susidarančioms buitinėms atliekoms šalinti), 39 punkto (kamerose Nr. 2, 8 ant sienų matomi pelėsiai). Daugiau pažeidimų bylos duomenimis nenustatyta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, jog pareiškėjas nurodytais laikotarpiais Tauragės AVPK areštinėje 40 parų buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas), be to, kai kuriais laikotarpiais ir kai kuriose kamerose esant Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytiems HN 37:2009 ir HN 134:2015 pažeidimams (tiksliai neįmanoma nustatyti, nes neaišku kiek laiko konkretus pažeidimas tesėsi iki patikrinimo).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo ir dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 € (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.