Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Indrei Vitkutei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir nuteistosios V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) - laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigoti Z. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, nurodant Z. U. atlyginti nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13)(Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigoti V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, nurodant V. P. atlyginti nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš Z. U., V. P. ir R. V. solidariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 197694,62 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 823,53 eurų proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. V., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Z. U., V. P. ir R. V. nuteisti už tai, kad jie laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. pradžios iki 2006 m. rugsėjo 12 d., K., veikdami organizuota grupe, turėdami nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdys ir bus naudojama tik kaip priedanga nusikalstamai veikai nuslėpti bei neteisėtam kredito gavimui, Z. U. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tai yra surado bendrininką R. V. bei nurodė jam organizuoti jos (Z. U.) dukrai K. Z. ir I. A. priklausančių, jokios veiklos nevykdančios, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) akcijų perrašymą savo (R. V.) mamos sugyventiniui K. V. bei R. V. paskyrimą šios įmonės formaliu direktoriumi, po to Z. U., veikdama per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, nieko nežinančius apie planuojamą nusikalstamą veiką, organizavo asmenų A. G., K. B. ir M. B., nieko nežinančių apie vykdomą nusikalstamą veiką, suradimą bei suderinimą, kad šie asmenys sutarties pasirašymo pas notarą dieną sutiktų, jog žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse už iš jų perkamus žemės sklypus būtų nurodyta didesnė žemės sklypų kaina, nei tikrovėje jie tuos sklypus parduos bei tikrovėje už tuos sklypus sutiktų gauti mažesnę pinigų sumą nei nurodyta sutartyse, bendrininkei V. P. teikiant priemones, būtinas nusikalstamai veikai vykdyti - asmens duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, taip pat banko pavadinimą bei jame esančios asmeninės sąskaitos numerį, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – 2006-09-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22240), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 04 ir 2006-09-11 mokėjimo nurodymą Nr. 661493, Z. U. teikiant ir panaudojant priemones - banko pavadinimą bei jame esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį, taip pat D. S. duomenis – vardą, pavardę, banko pavadinimą bei jame esančios asmeninės (D. S.) sąskaitos numerį bei tariamai V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S. išduotų vekselių išdavimo datas, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – dvi 2006-09-05 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22240, Nr. 4VJ-22237) ir vieną žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22241), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-07 kasos pajamų orderius INK Nr. 03, INK Nr. 05 ir 2006-09-11 mokėjimo nurodymus Nr. 661481 ir Nr. 661487, Z. U. tuo pačiu metu būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktore komercijai, klastojo dokumentus, reikalingus nusikalstamai veikai vykdyti, fiktyvius - 2006-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. 048 bei R. V. 2006-09-05 išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąjį vekselį 395 100 Lt sumai, Z. U. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, R. V. kaip formaliam šios įmonės direktoriui vykdant visus Z. U. jam duotus nurodymus - klastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir juos panaudojant - pateikiant UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei suteikti šiai įmonei kreditą - veiklos nevykdymą, turto neturėjimą, pajamų negavimą, nemokumą bei negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, bendrininkų Z. U., V. P. ir R. V. bendrų nusikalstamų veiksmų, t. y. apgaulės įtakoje, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 440 600 Lt dydžio kreditą, žemės sklypų ir sodybos pirkimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ gavus 1 440 600 Lt kreditą, bendrininkas R. V. 758 000 Lt pervedė žemės sklypų pardavėjams bei pagal iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą 175 100 Lt pervedė bendrininkei V. P., 359 100 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2006-09-19 Z. U. iš šios sąskaitos 352 210 Lt paėmė grynaisiais pinigais) bei 148 400 Lt į apie nusikalstamą veiką nieko nežinančios D. S. asmeninę sąskaitą, iš kurios nuimtus 147 661 Lt grynaisiais pinigais (738,31 Lt 2009-09-12 UAB “(duomenys neskelbtini)“ atskaitė kaip komisinį atlyginimą už grynųjų pinigų išdavimą iš sąskaitos, o 0,69 Lt liko D. S. sąskaitoje) D. S. atidavė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam V. S., o pastarasis 147 661 Lt perdavė nusikalstamos veikos bendrininkams Z. U., V. P. ir R. V., tokiu būdu Z. U. apgaule savo ir V. P. bei R. V. naudai įgijo didelės – 682 600 Lt vertės svetimą turtą, o būtent: Z. U., turėdama nusikalstamą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB “(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdys ir bus naudojama tik kaip priedanga nusikalstamai veikai nuslėpti bei neteisėtam kredito gavimui, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo - laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2006 m. gegužės mėn. (ne vėliau kaip iki 2006-05-10) surado bendrininką R. V., kuris vykdydamas nusikalstamos veikos organizatorės Z. U. nurodymą, organizavo faktiškai jokios veiklos nevykdančios įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 50 % akcijų savininkė buvo Z. U. dukra K. Z., kitų akcijų savininkė buvo I. A., akcijų perrašymą savo (R. V.) mamos sugyventinio K. V. vardu, Z. U. nurodymu R. V. tapus formaliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Z. U. organizavo dokumentų su juose nurodytais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, lemiančius kredito davėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ esminį apsisprendimą sudaryti kredito sutartį bei suteikti kreditą, paruošimą, kad kredito davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys manytų, kad kredito gavėjęs - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi nuosavų lėšų, reikalingų pagal verslo planą - žemės sklypų pardavėjams sumokėti ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos bei tolesniam projekto vystymui, nurodė R. V. pasirašyti dokumentus pagal kuriuos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys penki vekseliai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai paskolintų piniginių lėšų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai paskolintų 359 100 Lt, V. P. tariamai paskolintų 175 100 Lt, D. S. tariamai paskolintų 148 400 Lt, K. V. tariamai paskolintų 50 000 Lt bei R. V. tariamai paskolintų 800 000 Lt, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai buvo užfiksuota 1 532 600 Lt piniginių lėšų (kurių tikrovėje įmonė negavo ir neturėjo), reikalingų tam kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys matytų, jog bendrovė pagal verslo planą turi piniginių lėšų žemės sklypų pardavėjams sumokėti 30 procentų žemės sklypų įsigijimo kainos, taip pat turi piniginių lėšų tolesniam verslo planui vykdyti, tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P., R. V. bei apie nusikalstamą veiką nieko nežinantys D. S. ir K. V. įgijo neteisėtą ir nepagrįstą turtinę teisę iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ (kurios vardu pagal iš anksto bendrininkų aptartą planą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti gautas kreditas), reikalauti grąžinti 1 532 000 Lt, kurie tikrovėje šiai įmonei nebuvo perduoti, tęsdama nusikalstamą veiką, Z. U. organizavo dokumentų su juose nurodytais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, lemiančius kredito davėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų esminį apsisprendimą suteikti kreditą, paruošimą bei pateikimą, Z. U. nurodymu R. V. 2006-08-23 pasirašė jos pateiktuose žinomai suklastotuose dokumentuose bei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo, esančio Vytauto pr. 14, Kaunas direktoriaus pavaduotojai R. M. dokumentus su juose nurodytais žinomai melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-08-23 paraišką 1 440 600 Lt kreditui gauti, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovėje dirba du darbuotojai, nors tikrovėje bendrovė jokios veiklos nevykdė bei nesiruošė vykdyti ir įmonėje nebuvo dirbančiųjų (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005-09-09 iki 2006-09-05 nebuvo socialiniu draudimu draudžiamu darbuotojų), 2005-12-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. balansą, kuriame nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė turėjo 21 811 Lt vertės trumpalaikio turto ir 18 490 Lt vertės nuosavo kapitalo, nes tikrovėje įmonė nei turto nei nuosavo kapitalo neturėjo, 2005-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaitą, kurioje nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė gavo 18 000 Lt pardavimo pajamų, 18 000 Lt bendrojo pelno bei 8 940 Lt grynojo pelno, nes tikrovėje įmonė nei pajamų nei pelno negavo, 2006-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. balansą, kuriame nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė turėjo 26 151 Lt vertės trumpalaikio turto ir 22 468 Lt vertės nuosavo kapitalo, nes tikrovėje įmonė nei turto nei nuosavo kapitalo neturėjo, 2006-03-31 UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. pelno ir (nuostolio) ataskaitą, kurioje nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė gavo 9 351 Lt pardavimo pajamų, 8 350 Lt bendrojo pelno bei 3 528 Lt grynojo pelno, nes tikrovėje įmonė nei pajamų nei pelno negavo, 2006-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-06-30, kuriame nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė šiuo laikotarpiu turėjo 26 171 Lt vertės trumpalaikio turto ir 26 170 Lt vertės nuosavo kapitalo, nes tikrovėje įmonė nei turto nei nuosavo kapitalo neturėjo, 2006-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. pelno ir (nuostolio) ataskaitą, kurioje nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė gavo 28 101 Lt pardavimo pajamų, 26 305 Lt bendrojo pelno bei 7 230 Lt grynojo pelno, nes tikrovėje įmonė nei pajamų nei pelno negavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinius balansų duomenis, kuriuose taip pat buvo nurodyti aukščiau išdėstyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, verslo planą, kuriame buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad įmonė užsiima prekyba nekilnojamu turtu bei pagal verslo planą ją vykdys bei plėtos ateityje, nes tikrovėje įmonė jokia veikla neužsiiminėjo, neplanavo jos vykdyti ateityje bei nevykdė, taip pat buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. V. paskolins įmonei 628 400 Lt, nes tikrovėje jis šių piniginių lėšų bendrovei nesiruošė skolinti ir neskolino, t. y. nuo kredito davėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų nuslėpė svarbiausias aplinkybes lėmusias apsisprendimą suteikti kreditą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymą bei neplanavimą jos vykdyti ateityje, įmonės turto neturėjimą, pajamų nebuvimą bei pelno negavimą, įmonės piniginių lėšų neturėjimą bei negalėjimą sumokėti įmonės piniginėmis lėšomis žemės sklypų pardavėjams ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos, šios bendrininkų Z. U., V. P. ir R. V. bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialo paskolų komitetas 2006-08-29 priėmė sprendimą suteikti 1 440 600 Lt kreditą, tęsiant iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą V. P. pateikus Z. U. ir R. V. priemones (duomenis), būtinas nusikalstamai veikai vykdyti, savo asmens duomenis - vardą, pavardę, asmens kodą, asmeninės sąskaitos numerį, banko pavadinimą, reikalingus įrašyti į žinomai suklastotus dokumentus – 2006-09-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22240), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 04 bei 2006-09-11 mokėjimo nurodymą Nr. 661493, nes tikrovėje V. P. 175 100 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal vekselį neįnešė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas R. V. 175 100 Lt negavo ir nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R. V. - 175 100 Lt, nei A. G. - 175 100 Lt V. P. nebuvo skolingi, Z. U. taip pat R. V. pateikė priemones (duomenis) - banko pavadinimą bei jame esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį, tariamai šiai įmonei išduoto vekselio išdavimo datą reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – R. V. 2006-09-05 išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąjį vekselį 395 100 Lt sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-05 kasos išlaidų orderį Nr. 048 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 03, nes tikrovėje R. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 359 100 Lt negavo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, taip pat nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R. V. – 359 100 Lt, nei A. G. – 92 000 Lt, nei K. B. - 267 100 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolingi, D. S. duomenis – vardą, pavardę, banko pavadinimą bei jame esančios jos asmeninės sąskaitos numerį bei tariamai jai išduoto vekselio išdavimo datą, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus – 2006-09-07 kasos pajamų orderį INK Nr. 05, žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22241), bei 2006-09-11 mokėjimo nurodymą Nr. 661495, nes tikrovėje R. V. iš D. S. 148 400 Lt. negavo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, taip pat nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R. V. - 148 400 Lt, nei M. B. - 148 400 Lt D. S. nebuvo skolingi, tęsdama iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, Z. U. 2006-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, organizavo dviejų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22240, Nr. 4VJ-22237) ir vienos žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22241) sudarymą su jose įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų ir statinių kainas, t.y. šiose sutartyse buvo nurodyta, kad A. G., K. B. ir M. B., parduoda jiems priklausančius žemės sklypus ir statinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 2 069 000 Lt, tačiau tikrovėje jiems už parduotus žemės sklypus ir statinius buvo sumokėta iš viso tik 758 000 Lt bei žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie žemės sklypų pardavėjų A. G., K. B. ir M. B. skolas pagal vekselius UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir D. S., nes tikrovėje žemės sklypų pardavėjai jokių vekselių nebuvo išdavę ir jokių skolų neturėjo: - nors A. G. buvo sutaręs, kad žemės sklypą parduos už 344 000 Lt ir tikrovėje už jį gavo 344 000 Lt, 2006-09-05 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai, buvo nurodyta, kad A. G., pardavė žemės ūkio paskirties 3.1209 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)" nupirko šį žemės sklypą tariamai už 874 000 Lt, taip pat sutartyje buvo nurodyti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - bendrovė „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 262 900 Lt pardavėjui prieš atvykstant į notarų biurą, nes UAB „(duomenys neskelbtini) šios pinigų sumos tikrovėje neturėjo ir nemokėjo, o A. G. tikrovėje 262 900 Lt negavo, likusius 611 100 pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo sumokėti, kuomet jai bus suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditas šio žemės sklypo pirkimui, o juos sumokės tokia tvarka: kadangi pardavėjas A. G. yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)" ir V. P., tai jo pageidavimu, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)" padengs jo skolinį įsipareigojimą pagal 2006-08-30 paprastuosius vekselius, pervesdamas – 92 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomąją banko sąskaitą ir 175 100 Lt į V. P. asmeninę banko sąskaitą, tai žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tikrovėje pagal 2006-08-30 vekselius UAB „(duomenys neskelbtini)" neskolino ir neperdavė 92 000 Lt A. G., o V. P. A. G. neskolino ir neperdavė 175 000 Lt, likę 344 000 Lt bus pervesti į A. G. asmeninę banko sąskaitą: -nors K. B. buvo sutarusi, kad žemės sklypą parduos už 344 000 Lt ir tikrovėje už jį gavo 344 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai, buvo nurodyta, kad K. B., pardavė žemės ūkio paskirties 3,1224 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)" nupirko šį žemės sklypą tariamai už 874 000 Lt, taip pat sutartyje buvo nurodyti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - bendrovė „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 262 900 Lt pardavėjai prieš atvykstant į notarų biurą, nes UAB „(duomenys neskelbtini) šios pinigų sumos tikrovėje neturėjo ir nemokėjo, o K. B. tikrovėje 262 900 Lt negavo, likusius 611 100 Lt pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo sumokėti, kuomet jai bus suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditas šio žemės sklypo pirkimui, o juos sumokės tokia tvarka: kadangi pardavėja K. B. yra skolinga UAB “(duomenys neskelbtini)“, tai jos pageidavimu, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)" padengs jos skolinį įsipareigojimą pagal 2006-08-30 paprastąjį vekselį, pervesdamas – 267 100 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomąją banko sąskaitą, tai žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tikrovėje pagal 2006-08-30 vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)" neskolino ir neperdavė 267 100 Lt K. B., likę 344 000 Lt bus pervesti į K. B. asmeninę banko sąskaitą; - nors M. B. buvo sutarusi, kad žemės sklypą ir statinius parduos už 75 000 Lt ir tikrovėje už jį gavo 75 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai, buvo nurodyta, kad M. B., pardavė žemės ūkio paskirties 2,83 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) ir kitos paskirties 0,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) bei statinius minėtame sklype o UAB „(duomenys neskelbtini)" nupirko visus šiuos žemės sklypus ir tariamai už 321 000 Lt, taip pat sutartyje buvo nurodyti žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - bendrovė „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 102 600 Lt pardavėjai prieš atvykstant į notarų biurą, nes UAB „(duomenys neskelbtini) šios pinigų sumos tikrovėje neturėjo ir nemokėjo, o M. B. tikrovėje 102 600 Lt negavo, likusius 218 400 Lt pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo sumokėti, kuomet jai bus suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditas šio žemės sklypo pirkimui, o juos sumokės tokia tvarka: kadangi pardavėja M. B. yra skolinga D. S., kuri nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir jokius pinigų skolinimus, tai jos pageidavimu, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)" padengs jos skolinį įsipareigojimą pagal 2006-08-30 paprastąjį vekselį, pervesdamas – 148 400 Lt į D. S. asmeninę banko sąskaitą, tai žinomai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tikrovėje pagal 2006-08-30 vekselį D. S. neskolino ir neperdavė 148 400 Lt M. B., likę 70 000 Lt bus pervesti į M. B. asmeninę banko sąskaitą; tęsdamas nusikalstamos veikos planą, 2006 m. rugsėjo 7 d. bendrininkas R. V., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip šios įmonės direktorius pasirašė kredito sutartį Nr. LOAN_38417, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 440 600 Lt dydžio kreditą žemės sklypų ir sodybos pirkimui, kurį 2006-09-11 memorialiniu orderiu Nr. 11123902 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto 1 440 600 Lt kredito, dėl dvejose 2006-09-05 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22240, Nr. 4VJ-22237) ir vienoje žemės sklypų ir statinių pirkimo pardavimo sutartyje išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-22241), nurodytų tikrovės neatitinkančių bei žinomai melagingų duomenų apie tikrąją žemės sklypų pardavimo kainą bei tariamų žemės sklypų pardavėjų įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. bei D. S., kurių tikrovėje nebuvo, A. G., K. B. ir M. B. už parduotus jiems priklausančius žemės sklypus ir statinius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso gavo tik 758 000 Lt, o likusią UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ gauto kredito dalį – 682 600 Lt sumą R. V., Z. U. nurodymu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661481 267 100 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661487 92 000 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ (laikotarpiu nuo 2006-09-11 iki 2006-09-19 Z. U. iš šios sąskaitos 352 210 Lt paėmė grynaisiais pinigais), 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661493 175 100 Lt pervedė į V. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“; o 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661495 148 400 Lt pervedė į D. S., nieko nežinančios apie vykdomą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedus 148 400 Lt į D. S. sąskaitą, tęsdama iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, Z. U. organizavo į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervestų 148 400 Lt tolesnį užvaldymą, t.y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam V. S. paimti iš D. S. jai be pagrindo pervestus 148 400 Lt, V. S., vykdydamas Z. U. nurodymą 2009-09-12 iš D. S. paėmė 147 661 Lt grynųjų pinigų (738,31 Lt 2009-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitė kaip komisinį atlyginimą už grynųjų pinigų išdavimą iš sąskaitos, o 0,69 Lt liko D. S. sąskaitoje ) bei tą pačią dieną, kavinėje “ (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkams Z. U., V. P. ir R. V., tokiu būdu Z. U. apgaule savo ir V. P. bei R. V. naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 682 600 Litus, kas atitinka 197 694,62 Eurus.Nuteistosios Z. U. gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti Z. U. atžvilgiu kitą - išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma kad, Z. U. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, R. V. kaip formaliam šios įmonės direktoriui vykdant visus Z. U. jam duotus nurodymus - klastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir juos panaudojant - pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei suteikti šiai įmonei kreditą - veiklos nevykdymą, turto neturėjimą, pajamų negavimą, nemokumą bei negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, bendrininkų Z. U., V. P. ir R. V. bendrų nusikalstamų veiksmų, t. y. apgaulės įtakoje, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 1 440 600 Lt dydžio kreditą žemės sklypų ir sodybos pirkimui. Apgaulė šioje byloje traktuojama tai, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuslėptos aplinkybės apie: UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymą; turto neturėjimą; pajamų negavimą; nemokumą; negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymą, turto neturėjimą, pajamų negavimą, nemokumą ir negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kredito šiai bendrovei išdavimo, teismas grindė 2013-02-08 Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1-17, tačiau ši išvada negali būti laikoma leistinu įrodymu, nes šioje išvadoje akivaizdžiai nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko dvi specialistės, iš kurių viena - vyresnioji specialistė Aldona Laurinavičienė ne tik nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, bet net ir apskritai nepasirašė specialisto išvados. Pirmosios instancijos teismas atmetė visus ne kartą reikštus gynybos prašymus išsiaiškinti šią aplinkybę iškviečiant į teismo posėdį ir apklausiant vyresniąją specialistę Aldoną Laurinavičienę bei vyriausiąją specialistę Džoną Pietaraitienę, todėl vien tik vyriausiosios specialistės Džonos Pietaraitienės parašu patvirtinta išvada negali būti laikoma leistinu įrodymu byloje.Apelianto nuomone, byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir teisingai neįvertino įrodymų, nuosprendyje rėmėsi faktiškai byloje nenustatytomis aplinkybėmis, tokiu būdu neįvertindamas byloje surinktų įrodymų viseto. Atmesdamas gynybos prašymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių ištyrimu, bei atsisakydamas šias aplinkybes tirti, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių - gynybos ir valstybinio kaltinimo lygybės, dėl ko procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniškas. Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad 2013-02-08 specialisto išvadoje teigiama, kad „/.../ UAB „Medicinos banko“ tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu surašytame 2006-06-30 balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2006 m. 1-ą pusmetį ir UAB „Medicinos banko“ Klientų aptarnavimo vadybininkės R. M. vardu 2006-08-30 paruoštame ir pasirašytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatyme bankui, įrašyti duomenys apie bendrovės nepaskirstytą pelną, pardavimo pajamas yra didesni, nei įrašyta tyrimui pateiktame Bendrovės 2006-12-31 balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurias bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VĮ Registrų centras Kauno filialui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai /.../“. Gynėjo teigimu tokia išvada jokiu būdu nereiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. birželio 30 d. balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2006 m. 1-ą pusmetį ir UAB „Medicinos banko“ Klientų aptarnavimo vadybininkės R. M. 2006 m. rugpjūčio 30 d. pristatyme bankui esantys įrašai yra neteisingi ar suklastoti. Visų pirma, lyginami yra skirtingo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos duomenys, kurie laikui bėgant be jokios abejonės kinta ir negali būti tokie patys, tai yra nesikeičiantys. O antra, netgi deklaruojant, jog kažkurie iš teiktų duomenų yra neteisingi, reikia ištirti ir išsiaiškinti, kurie gi iš šių duomenų neatitinka tikrovės, tačiau tai nebuvo padaryta.Gynėjas atkreipia dėmesį į 2013-02-08 specialisto išvados 1-17 teiginį: „/.../ negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paskirtį panaudojo iš UAB „Medicinos banko“ pagal 2006-09-07 kredito sutartį Nr. LOAN 37417 (19 priedas) gauto 1 440 600 Lt kredito dalį, iš viso 682 600 Lt, kurie pagal 4 mokėjimo pavedimus 2006-09-11 buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir D. S. sąskaitas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti ar 682 600 Lt, kurie pagal 4 mokėjimo pavedimus 2006-09-11 buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir D. S. sąskaitas, buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola išvardintiems subjektams (ar žemės pardavėjų K. B., A. G. ir M. B. skola, kaip tai užfiksuota Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J. 2006-09-05 patvirtintose 3 pirkimo - pardavimo sutartyse išsimokėtinai /.../“. Taigi, net specialisto išvados teiginiai nepaneigia Z. U. nurodytų aplinkybių, jog ne K. B., ne A. G., ir ne M. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2013-02-08 specialisto išvada, 2011 m. balandžio 18 d. 2011 m. balandžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose Lietuvos kriminalinės policijos biurui bei 2013 m. sausio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus Pirmojo poskyrio viršininkei esantys duomenys vienareikšmiai paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgautas Z. U. ir kitų šios bylos kaltinamųjų, bei kad ši apgaulė buvo esminė, tai yra turėjo lemiamą įtaką banko apsisprendimui dėl kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai aiškiai įvardino, jog šio banko darbuotojai, grubiai pažeidę banko vidaus teisės aktus, yra net akivaizdžiai kalti dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo. Tačiau Z. U. nėra nuteista ir niekada nebuvo nei kaltinama, nei įtariama bendrininkavimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Kadangi net ne bet kokia apgaulė, o tik esminė, tai yra tik toks suklaidinimas, kuris turi lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, yra būtinas sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, laikytina, kad šioje byloje nėra nustatytas būtinas BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis - apgaulė. Be to, iš 2007-07-30 Medicinos banko Kauno filialo (skyriaus) Kliento (juridinio asmens) pristatymo (Forma PKJ-1) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai banke buvo svarstomi ne tik 2006-08-29, prieš suteikiant šiai įmonei paskolą, bet ir beveik po metų, svarstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą leisti pakeisti žemės sklypų paskirtį. 2007-07-30 dokumente UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad „/.../ 2007-05-02 trumpalaikis turtas buvo 116140 Lt. Per 2007 m. 4 mėn. pardavimai buvo 46400 Lt, įmonė dirbo nuostolingai (24334) /.../“. Taigi, praėjus beveik metams po kredito suteikimo, bei užfiksavus visiškai nuostolingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių veiksmų prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskolos sutarties nenutraukė, tai yra toliau šią įmonę kreditavo. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai net neįtakojo kredito šiai bendrovei suteikimo, nes šio kredito grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant perkamą nekilnojamąjį turtą. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų K. M., R. M. parodymais nustatyta, kad turto vertinimą atliko banko nustatyti vertintojai, todėl Z. U. yra nepagrįstai nuteista už neva fiktyvaus turto vertinimo organizavimą.Apeliantas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino nuteistojo R. V. parodymus. 2015-10-12 teisiamojo posėdžio metu duoti R. V. parodymai paneigia skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neketino vykdyti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Analogiškai R. V. paaiškino ir apklausiamas 2015-09-07 teismo posėdžio metu liudytojas V. S.. Kaip įrodymą, jog Z. U. užvaldė svetimą turtą, pirmosios instancijos teismas vertino išskirtinai liudytojų V. S. ir D. S. bei iš dalies kito nuteistojo R. V. parodymais grindžiamą aplinkybę, jog neva Z. U. nurodė D. S. išimti iš D. S. sąskaitos banke, po ko šiuos pinigus nuėmusi D. S. perdavė juos V. S., o pastarasis nuvežė ir padavė pinigus Z. U.. Jokių kitų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti byloje nėra. Apeliantas pažymi, kad vertinant V. S., D. S. bei R. V. parodymus šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad jie dar vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje susitikinėjo ir aptarinėjo, kokius parodymus jie duos ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Vien dėl šios aplinkybės šių asmenų parodymai turėtų būti vertinami tik kritiškai. Be to, pažymima, kad 2015-07-01 posėdyje apklausta liudytoja D. S. parodė, kad jos parodymu pakeitimą įtakojo tyrėja, jog tyrėja jai pradėjo aiškinti visą sistemą. Analogiškai apie tyrėjos įtakojimą ir liudytojas V. S.. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų asmenų parodymai akivaizdžiai rodo kitokią faktinę aplinkybę, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, o būtent jog ne Z. U., o V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. ir D. S. organizavo M. B., kuri net nepažinojo nei Z. U., nei kitos nuteistosios šioje byloje V. P., turto pirkimo - pardavimo sandorį, jog pinigai, nuimti iš D. S. sąskaitos banke atsidūrė V. S. rankose, jog jis realiai disponavo šiais pinigais - pasiėmė sau 10000 Lt, davė D. S. 100 Lt, o jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kad šiuos pinigus V. S. būtų perdavęs kokiam kitam asmeniui, byloje nėra.Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad Z. U., veikdama per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, nieko nežinančius apie planuojamą nusikalstamą veiką, organizavo asmenų A. G., K. B. ir M. B., nieko nežinančių apie vykdomą nusikalstamą veiką, suradimą, tačiau liudytojų parodymų visetas akivaizdžiai rodo, kas surado M. B., kas ją atstovavo, kas organizavo jos turto pardavimo sandorį, bei kas gavo ir disponavo pinigais, gautais iš M. B. turto pirkimo - pardavimo sandorio. Gynėjo įsitikinimu Z. U. kaltė yra grindžiama būtent asmenų, akivaizdžiai suinteresuotų išvengti atsakomybės, parodymais, kurie pradinėje bylos stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu) dar ir buvo įtakojami teisėsaugos pareigūnų.Skundo autoriaus teigimu šioje byloje aplinkybės, kuriomis grindžiama jo ginamosios Z. U. kaltė dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, yra preziumuojamos, kas prieštarauja ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisų teismo praktikai. Byloje nėra surinktą pakankamų, objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog Z. U. apgaule užvaldė jai inkriminuojamą svetimą turtą, todėl Z. U. veikose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymių.Taip pat skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aplinkybė, jog Z. U. kartu su kitais nuteistaisiais šioje byloje veikė organizuotoje grupėje, bei buvo organizatore, yra visiškai neargumentuota, nenurodyta kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis susitarimas veikti tokioje grupėje tarp kaltinamųjų buvo sudarytas. Teismo išvada, jog nuteistieji veikė tyčia, iš anksto susitarę ir bendrai, yra pagrįsta ne įrodymais, bet prielaidomis. Skunde atkreipiamas dėmesys į 2011-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte minimas aplinkybes, kad akivaizdu, jog nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendrininkaujant su banko filialo darbuotojomis, o būtent su tuometine Filialo vadove K. M. bei R. M.. /.../“, nes be atsakingų banko darbuotojų „pasijungimo“, tai yra banko darbuotojams rūpestingai atlikus savo pareigas, tokia nusikalstama veika, kuri yra inkriminuojama mano ginamajai yra tiesiog neįmanoma. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiai apie tai, kad inkriminuojamas veikas Z. U. padarė veikdama organizuotoje grupėje, bei būdama organizatore, tėra preziuomuojami ir grindžiami tik spėlionėmis ir prielaidomis, net nevertinant byloje esančių duomenų, paneigiančių tokius teiginius. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu iš Z. U., V. P. ir R. V. solidariai priteisti 197 694,62 € nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti jam netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), dėl sumažėjusios bankui įkeisto turto, kurį bankas realizavo, vertės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. gruodžio 08 d. nutartyje, Nr. 3K-3-l 177/2003, konstatavo, kad „/.../ netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kurie yra sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-4395-545/2010, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-1188/2009, taip pat konstatavo, kad pasaulinės finansinės krizės padariniai yra veiksniai, akivaizdžiai nepriklausantys nuo šalių valios ir šalys jų negalėjo numatyti. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeisto nekilnojamojo turto vertę nustatė šio banko parinkti turto vertintojai. Bankui įkeistą turtą pats bankas ir realizavo, todėl darytina išvada, kad šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai piktnaudžiauja ir vien dėl visuotinai pripažįstamos ekonominės krizės kritusias šiam bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertes kėsinasi kompensuoti nuteistųjų šioje byloje sąskaita. Todėl šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys laikytinas ne tik nepagrįstu, bet ir nesąžiningu, todėl negalėjo būti patenkintas. Taip pat apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atidėjęs Z. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas Z. U. atlyginti nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tačiau tam, kad įvykdyti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, Z. U. per 36 mėnesius turi atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 197 694,62 € dydžio turtinę žalą, kas sudaro po 5 491,52 € kas mėnesį. Akivaizdu, kad Z. U. neturi jokių finansinių galimybių įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl Z. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė akivaizdžiai neatitinka BK 67 straipsnyje apibrėžtos baudžiamojo poveikio priemonės paskirties ir turi būti panaikinta.Be to skunde pažymima, kad byloje yra sprendžiamas dviejų ūkio subjektų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčas dėl tarp jų sudarytos kredito sutarties, tai yra ginčas dėl civilinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011). Todėl gynėjo nuomone, jo ginamosios atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas pažeidė proporcingumo principą, o skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas be pagrindo kriminalizavo dviejų privačių ūkio subjektų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykius.Nuteistoji V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-02 nuosprendį ir ją pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. išteisinti.Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, todėl turi būti panaikintas. Anot apeliantės, ji viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius ir nekintančius parodymus, dėl jai inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, nurodė paskolos kitam kaltinamajam R. V. suteikimo pagal vekselį aplinkybes, kurias teismas nepagrįstai įvertino kaip vieną iš sudėtingos sukčiavimo schemos elementų. Nuo 2003 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinojo joje dirbusius skirtingus vadovus, be to artimai bendravo ir iki šiol bendrauja su įmonės darbuotoja Z. U.. Įmonė iš esmės užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, tarpininkavo asmenims gaunant paskolas bankuose palankesnėmis sąlygomis, nuo sudarytų sandorių kainos gaudavo procentinį atlyginimą ir taip vertėsi. UAB „Inkomus“ žinojo, kadangi joje yra dirbusi Z. U. dukra, be to įmonė veikė tose pačiose patalpose ir užsiėmė panašia veikla kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip keitėsi šios įmonės savininkai, vadovybė ir dėl kokių priežasčių - ji nežino, kadangi asmeniškai su šiuo juridiniu asmeniu jokių reikalų neturėjo - nedirbo, neskolino ir nesiskolino iš jos, netarpininkavo kokiuose nors sandoriuose ir pan. Nuo kada jai vadovavo R. V. - nežino. Tik bylos nagrinėjimo metu jai tapo žinoma, kad R. V. įvairius žemės pirkimo sandorius sudarinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todėl aptariamu laikotarpiu piniginės lėšos jam buvo reikalingos tam, kad jas įnešus į įmonės sąskaitą būtų sudarytos sąlygos įmonę laikyti mokia ir galinčia vykdyti įsipareigojimus prieš bankus ir kitas kredito įstaigas.Tyrimo metu nustatyta, kad nors ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo jokių sutartinių santykių, tačiau iš šios įmonės į jos sąskaitą 2006-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. 661493 yra gavusi 175.100,00 Lt sumą kaip paskolos dengimą už skolininkus R. V. (laiduotojas) ir K. V.. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jai, kaip kreditorei, visiškai nebuvo skirtumo, kokiu pagrindu jos skolininkai susitarė su įmone, kad ši atsiskaitys už juos. Iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pinigų skolai dengti ji nesidomėjo ir neturėjo pareigos to daryti.Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodyta, kad ji galėjo ir turėjo žinoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, mokumą, galėjimą vykdyti savo įsipareigojimus prieš kreditorius ir pan. Iš pateiktų byloje duomenų akivaizdu, kad 2006 m. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 1.578.040,00 Lt, 2007 m. - 1.503.742,00 Lt, dirbo pelningai, todėl kaltinti ją už įmonės nesugebėjimą atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Medicinos banku“ nėra pagrindo. Apie tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. sutartį dėl 359.000,00 Lt žino, kad šios piniginės lėšos šiam buvo skolintos kažkokiam žemės sklypui pirkti iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiks jam paskolą, todėl buvo pasirašytas vekselis. Skundo autorės nuomone, byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, kad ji būtų su kuo nors tarusis dėl būtent kaltinime aprašytos pinigų gavimo į savo sąskaitą schemos tikslu apgauti banką. Tai, kad po notarinės žemės pirkimo sutarties pasirašymo būtent taip R. V. (per UAB „(duomenys neskelbtini)“) jai grąžino skolą, visiškai nepatvirtina jos dalyvavimo nusikaltime ir siekimo neteisėtai praturtėti. Byloje aptartas notarinis susitarimas tik lėmė tai, kad ji atgavo savo paskolintus pinigus, o dėl jų grąžinimo būdo ir formos tarėsi ne ji, o galimai R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiti sandoryje dalyvavę asmenys.Nors teismo nuosprendyje, kaip vienu iš pagrindinių įrodymų, remiamasi kito nuteistojo R. V. parodymais, kur šis neigia pinigų iš jos pagal vekselius pasiskolinimo faktą, tačiau tokia pozicija turėtų būti vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti savo prievolių prieš kreditorę ir tuo pačiu baudžiamosios atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo aiškinamasi aplinkybė, ar tikrai R. V. nebuvo išmokėtos piniginės lėšos, tuo labiau, kad tokius faktus patvirtina civilinio proceso tvarka priimti sprendimai (dėl skolų gražinimo pagal vekselius V. P. per antstolius vykdo išieškojimus).Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas bei suformuotą šioje srityje teismų praktiką, vekselio turėtojas (šiuo atveju ji) net neturėtų pareigos įrodinėti savo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo ir jos galiojimo (t. y. pinigų perdavimo fakto R. V.), nes toks skolos dokumentas sukuria būtent besąlyginį ir neginčijamą įsipareigojimą grąžinti skolą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl netenka prasmės bet kokie R. V. paaiškinimai, kad jis realiai negavęs iš jos pinigų negalėjo jų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Aplinkybių, susijusių su galimai suklastotu 2006-09-07 kasos pajamų orderiu ser. INK Nr. 04, ji negalėjo žinoti, kadangi ji niekaip nedalyvavo ir negalėjo kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, buhalterinės apskaitos ir pan., negalėjo žinoti, kokiems tikslams R. V. išjos skolinosi pinigus, kaip juos naudos, apskaitys ir t.t.Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol yra veikiantis juridinis asmuo (nėra išregistruotas ar kaip nors kitaip apribota jo veikla), todėl įmonės vadovas, civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ arba prokuroras, gindamas viešąjį interesą ir nesutikdamas su tuo, kad ji pagrįstai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo pinigines lėšas už skolininkus R. V. ir V., galėjo kreiptis į teismą dėl aptariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, suinteresuoti asmenys turėjo ir galėjo naudotis kitais LR CK numatytais institutais. Visa tai patvirtina, kad teismas nepagrįstai kriminalizavo jos veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip civilinis deliktas, todėl buvo pažeistas ultima ratio principas, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad jos elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių pažeisti interesai negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir nuteistosios V. P. apeliacinius skundus nurodo, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl prašo juos atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016-02-02 nuosprendį palikti nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji Z. U. ir jos gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji V. P. ir jos gynėjas advokatas Egidijui Blažys prašė nuteistosios V. P. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. V. prašė nuteistosios Z. U. gynėjo advokato E. Sergaičio ir nuteistosios V. P. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir nuteistosios V. P. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios Z. U. gynėjo bei nuteistosios V. P. apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniuose skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantai savo skunduose, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.

Dėl nuteistosios Z. U. gynėjo advokato E. Sergaičio apeliacinio skundo

Nuteistosios Z. U. gynėjo advokato E. Sergaičio teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas, nes teismas nepagrįstai į teisiamąjį posėdį neiškvietė specialisčių A. Laurinavičienės ir Dž. Pietaraitienės. Gynėjo teigimu, 2013 m. vasario 8 d. specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti pripažinta įrodymu, nes tik viena specialistė buvo įspėta dėl atsakomybės bei išvadą pasirašė taip pat tik viena specialistė. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas apšalinti visas abejones, atliko įrodymų tyrimą teismo posėdžio metu apklausė specialistę Džoną Pietaraitienę, kuri patvirtino minėtą specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu užduotį atlikti ūkinį finansinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo pavesta specialistei A. Laurinavičienei, kuri surinko didžiąją dalį duomenų, tačiau jai susirgus, o po to ir išėjus iš darbo, tyrimą atliko specialistė Dž. Pietaraitienė. Taigi iš šių specialistės paaiškinimų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos (t. 14, b. l. 202-203) pateiktų duomenų matyti, kad specialistei Aldonai Laurinaitienei nuo 2012 m. spalio 31 d. išėjus iš darbo, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pavesta atlikti vyriausiajai specialistei Džonai Pietaraitienė. Dėl šių aplinkybių specialisto išvadoje dėl melagingos išvados davimo buvo įspėta tik specialistė Dž. Pietaraitienė ir tik ji viena yra pasirašiusi gynėjo ginčijamą specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nuteistųjų kaltę grindė ir minėta specialisto išvada, nes specialisto išvada gauta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nuteistosios Z. U. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo įvertini UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė kreditą, veiksmai, nors byloje buvo duomenų, kad suteikiant kreditą buvo pažeista visa eilė banko vidaus tvarką reglamentuojančių aktų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sprendžiamas Z. U. veiksmų neteisėtumo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija pažymi, kad banko iškeltos sąlygos, kuriomis buvo sutikta išduoti kreditą, buvo išdėstytos 2006 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartyje Nr. LOAN-38417, taip pat ir sąlyga, kad kredito gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas R. V., įsipareigojo pateikti bankui priimtino turinio ir formos įrodymus, patvirtinančius, kad kredito gavėjas sumokės nuosavomis lėšomis žemės sklypų pardavėjams ne mažiau kaip 30 procentų nuo žemės sklypų įsigijimo kainos. Šios sąlygos esmė yra ta, kad būtų įsitikinta, jog pati įmonė yra pajėgi sumokėti nustatytą pirkimo kainos dalį. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. nebūtų pateikę bankui tikrovės neatitinkančių įrodymų apie tariamą dalies kainos sumokėjimą, bankas nebūtų išdavęs kredito. Nėra pagrindo sutikti su Z. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo R. V. bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų vertinimu bei jų pagrindu skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis.Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Z. U. kaltę grindė ir kito kaltinamojo, t. y . R. V. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistasis R. V. davė iš esmės nuoseklius parodymus tiek apie savo veiksmus, tiek ir apie Z. U. bei V. P. veiksmus šio nusikaltimo padaryme. Įtikinamų priežasčių, kurios leistų abejoti R. V. parodymais apeliaciniame skunde nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu iš esmės nuoseklius R. V. parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. Z., I. A., K. V., A. G., K. B., K. Č. (B.), M. B., V. S., D. S. parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys.Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. V. parodė, kad 2005 ar 2006 metais susipažino su Z. U., jog būtent ji pasiūlė steigti bendrovę tam, kad galima būtų paimti kreditą žemės sklypų pirkimui. Z. U. pasiūlė ir pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jos dukros. Minėta įmonė jokios veiklos nevykdė. Taip pat Z. U. nurodymu į įmonę buvo įtrauktas ir K. V., nes įmonėje turėjo būti du žmonės. Visi buhalteriniai pavedimai buvo daromi Z. U. nurodymu ir ji visoje šioje schemoje buvo sugalvojusi vekselius, paskolas, o tariami skolininkai atsirado per tarpininkus. Jis pats jų nepažinojo ir vekselių nesudarinėjo. Jam jie buvo duodami tik pasirašyti. Vekselius notarei nuvežė jis arba Z. U., notarei už viską mokėjo V. P.. Nors prašymą paskolai gauti į banką pateikė jis, tačiau kokius papildomai reikia bankui pateikti dokumentus, nurodė Z. U.. Kadangi jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nieko, tai Z. U. nurodydavo, ką reikia padaryti, ką sutvarkyti, o buhalterė viską paruošdavo. Su V. P. buvo bendraujama dėl šioje schemoje reikalingų vekselių pasirašymo. Viskas buvo fiktyvu. 395 100 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais negavo. Jis pats ir K. V. pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neįnešė, taip pat 175 000 litų iš V. P. negavo ir neįnešė į „(duomenys neskelbtini)“, 148 400 litų D. S. neskolino. Buhalterė, kuri tvarkė visus dokumentus buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji viską tvarkė Z. U. nurodymu, nes U. faktiškai ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nuteistojo R. V. parodymais nustatyta, kad Z. U. siūlė eiti į „(duomenys neskelbtini)“, nes matėsi, kad ten turėjo pažįstamų, kurie padės gauti kreditą. Dokumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi turto, kuriuos reikės pateikti bankui, jam davė taip pat Z. U.. Visuose dokumentuose buvo taip sutvarkyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino pinigų, kuriuos imant paskolą iš banko privalu buvo turėti pačiai, tačiau realiai iš nieko skolintasi ir pinigų gauta nebuvo. Žemės pardavėjams realiai avansų jokių irgi nemokėjo. Gavus kreditą pervesti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. nurodė Z. U.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė patvirtina ne tik R. V. parodymai, tačiau ir liudytojų K. Z., I. A. parodymai. Pastarosios parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, iš turto turėjo kompiuterius ir baldus. Nors įmonę pardavę su visu turtu, tačiau R. V. kompiuterių ir baldų net nepasiėmė. Taip pat liudytojas K. V. parodė, kad R. V. buvo prašęs pasirašyti kažkokius dokumentus. Nuvykę į kavinę susitiko su R. V., Z. U. bei V. P., kur pasirašė kažkokius dokumentus, tik R. V. pasakė, jog bus įmonės akcininkas. Tačiau jis įmonėje nieko nedarė, 2006 m. birželio 4 d. kasos nurodytų orderyje 50 000 litų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios Z. U. parodymai, kad ne K. B., ne A. G., ir ne M. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad todėl R. V. kažkokiu būdu susitarė su minėtais asmenimis, kad jie padengs jo įsiskolinimą, ji tikrai neturėjo žinoti ir nežinojo kokių susitarimų pagrindu nurodyti asmenys įsipareigojo padengti R. V. įsiskolinimą, prieštarauja byloje esančių duomenų visumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip kaltinamosios gynybinę versiją.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistosios Z. U. gynėjas apeliaciniame skunde kritikuodamas nuteistojo R. V., liudytojų D. S., V. S. parodymus, apeliaciniame skunde cituoja atskirus, gynybai palankius parodymų fragmentus, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vertino įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė išsamias ir motyvuotas išvadas. Teisiamojo posėdžio matu apklausta liudytoja D. S. išsamiai parodė aplinkybes dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo eigoje kitos jos parodymai. Analogiškas aplinkybes liudytoja parodė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek pirmosios instancijos teisme liudytoja parodė, kad po to, kai Zita, t. y. Z. U. padėjo gauti paskolą namo statybai, jai paskambino V. S., kuris pasakė, jog reikia paskolinti pinigų, šio pokalbio metu Vitas ragelė perdavė Z. U., kuri reikalavo fiktyvios paskolos. Liudytojos teigimu ji suprato, kad realiai skolinti pinigų nereikės. Po kiek laiko ji atsidarė sąskaitą Medicinos banke, kur buvo pervesti pinigai, maždaug 148 000 Lt, kuriuos nuvykusi su Vitu išgrynino ir perdavė jam. Taip pat liudytojos parodymais nustatyta, kad ji M. B. nepažinojo, jai pinigų pagal paprastąjį vekselį neskolino. Liudytojos D. S. nurodytos aplinkybės teismui abejonių nekelia, jos yra įtikinamos, todėl nėra pagrindo abejoti jos parodymais. Ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S. parodė, kad buvo pokalbis tarp ir D. S., kurio metu ragelį jis perdavė Z. U., kurios kažką kalbėjo. Vėliau Z. U. pasakė, kad pinigai yra pervesti D. S. į sąskaitą. Jis kartu su D. S. buvo, pastarajai išgryninant pinigus. Iš tų pinigų pasiliko sau sumą kurią buvo sumokęs M. B. avansu už sutartą parduoti žemę ir pastatus, o kitus – virš 100 000 Lt nuvežė ir atidavė Z. U., kuri kartu buvo su R. V. bei V. P.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta gynėjo skundo argumentus ir dėl specialisto išvados vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistųjų kaltę grindė ir specialisto išvadomis. Kaip jau buvo minėta apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Dž. Pietaraitienė patvirtino savo išvadą ir išsamiai atsakė į visų proceso dalyvių klausimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Dž. Pietaraitienė paaiškino, kad ji, atlikdama tyrimą, nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų ar padarytų klaidų, nes tai yra ne jos kompetencija. Tyrimas buvo atliktas būtent vertinant pateiktus dokumentus, todėl išvadoje pateiktas teiginys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų likutis kasoje 2006-12-31 – 2007-01-07 buvo 202 944 Lt nesuponuoja išvados, kad bendrovė gavo pajamas ir vykdė veiklą, nes reikia vertini aplinkybių visumą. Šis skaičius įvairiuose dokumentuose yra pateiktas skirtingas. Kasos pajamų orderis, pagal kurį į kasą užpajamuoti pinigai, buvo be kasininko ir buhalterio, bei asmenų, kurie gauna ir, kurie įmoka parašų. Įrašas apie pinigų įnešimą nėra įrodymas, kad pinigai realiai buvo įnešti į kasą. Pagal pateiktus dokumentus buvo padaryta visa eilė pažeidimų, kurie nurodyti specialisto išvadoje. Taip pat specialistė paaiškino, kad tyrimą atliko už laikotarpį, kuris buvo nurodytas užduotyje, todėl 2005 m, nebuvo vertinamas, pateikti duomenys rodė, kad 2006 m. iki rugsėjo mėnesio įmonėje nebuvo vykdoma veikla. Duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselį nebuvo. Specialistės teigimu, jos išvadą, kad realiai pinigai į kasą nebuvo įnešti lėmė, kad dokumentuose nebuvo žmonių parašų, kurie gavo pinigus ir kuriems iš kasos mokėjo. Specialisto išvadoje minimi duomenys apie 2005 m. yra įrašyti iš duomenų gautų iš Socialinio draudimo fondo valdybos, nes jie pateikė duomenis už 2005 m. ir 2006 m. Kadangi jokiuose dokumentuose nebuvo nurodyta nei kasininko, nei buhalterio, tai nėra galimybės nustatyti kas tai per asmenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ne tik nuteistojo R. V., bet ir specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės veiklos nevykdė. Pagal pateiktus duomenis nėra aišku, kas atliko kasininko ir buhalterio funkcijas. Taigi nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu atliktu specialisto tyrimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Tiek nuteistojo R. V., tiek byloje esančios specialisto išvados bei specialistės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės veiklos nevykdė ir neketino vykdyti, buvo tik priedanga gauti kreditą iš banko. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad būtent Z. U. veika atitinka sukčiavimo sudėtį sudarančius požymius, ji buvo baigta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai jos padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl organizuotos grupės

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistosios Z. U. gynėjo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl organizuotos grupės buvimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra neargumentuotos ir nepagrįstos. Pažymima, kad priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai argumentavo organizuotos grupės buvimą. Detaliai įvertino kiekvieno nuteistojo veiksmus ir dėl to motyvuotai pasisakė.Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad šios nusikalstamos veikos bendrininkai turėjo aiškų savo vaidmenį, ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai, bendrininkai buvo pasidaliję vaidmenimis. Skundžiamame teismo nuosprendyje detaliai motyvuota, kuo pasireiškė nustatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – požymiai, nurodant kiekvieno grupės nario vaidmenį bei atliktas užduotis, pagrindžiant susitarimo daryti sunkų nusikaltimą tarp šios grupės narių buvimą. Kaip nustatyta byloje, Z. U. organizavo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir per kelių mėnesių laikotarpį (nuo 2006 m. balandžio pradžios. iki 2006 m. rugsėjo 12 d.) įgyvendino nusikalstamą sumanymą dėl didelės vertės turto įgijimo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nusikaltimo bendrininkai iš anksto ruošėsi daryti jiems inkriminuotą nusikaltimą ir atliko parengiamuosius veiksmus, palengvinančius siekti numatyto rezultato – įsigijo realios veiklos nevykdančią bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurie buvo pateikti UAB „Medicinos bankui“. Dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys sudarė įspūdį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka visus reikalavimus kreditui gauti bei gali vykdyti savo įsipareigojimus. Surado žmones, kurie apie nusikalstamos veikos padarymą nieko nežinojo, surašė vekselius pagal, kuriuos realių piniginių operacijų nebuvo. Taigi siekdami vieningo nusikalstamo rezultato, t. y. panaudojant apgaulę užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, organizuotos grupės nariai veikė vieninga tiesiogine tyčia: suprato, kokią nusikalstamą veiką daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo.Kadangi organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas, todėl pirmiau paminėtos aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo plano parengimas, bendras rezultato siekimas) rodo akivaizdžius organizuotos grupės narių tarpusavio santykius ir nuolatinius ryšius. Kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, kiekvienas grupės narys buvo pasiskirstęs vaidmenimis ir tai palengvino nusikalstamos veikos padarymą bei sustiprino jų ketinimą elgtis nusikalstamai. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi būtini organizuotos grupės požymiai: trijų asmenų (nusikalstamos veikos bendrininkų), turinčių atitinkamą apibrėžtą vaidmenį, susitarimas daryti sunkų nusikaltimą, todėl tiek Z. U., tiek V. P. bei tiek R. V. pagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės požymis.Nuteistosios Z. U. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su Z. U. taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirta baudžiamojo poveikio priemone per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismas parenka tokias suderintas pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje..Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs Z. U. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatęs jai pareigą per dvejus metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, kad tokios pareigos, kuri įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, pažeidžia BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas visų pirma nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Būtent šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose numatytos probacijos sąlygų keitimo galimybės ir probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas ir byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje Z. U., V. P. ir R. V. pripažinti kaltais padaręs sunkų nusikaltimą – sukčiavimą. Byloje nustatyta, kad dėl Z. U. kartu su kitais asmenimis padaryto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, apgaule buvo įgytas UAB ‚(duomenys neskelbtini) turtas, t. y. dalis (682 600 Lt, kas atitinka 197 694,92 Eur) suteikto kredito ir taip padaryta didelė turtinė žala civiliniam ieškovui. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje buvo visos minėtos sąlygos civiliniam ieškiniui pareikšti, nagrinėti ir tenkinti. Teismas pagrįstai patenkino byloje tik dalį UAB „Medicinos banko“ pareikšto ieškinio. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuota, dėl ko priteisiama būtent tokia suma. Byloje nėra jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimą ir tai reiškia, kad civiliniam ieškovui turi būti atlyginta visa nusikalstama veika padaryta turtinė žala.

Dėl nuteistosios V. P. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. P. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jos kaltės padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagrįsdama šiuos teiginius, apeliantė kelia savo versijas, ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti ją kaltinančių nuteistojo R. V. ir kitų liudytojų parodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad V. P. kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Pažymima, kad nuteistoji V. P. atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo jų visumos.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Nuteistoji V. P. neigia savo kaltę, teigia, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji su kuo nors tarėsi dėl nusikalstamos veikos. Nuteistosios teigimu ji yra paskolinusi R. V. 175 000 Lt, dėl to ir buvo surašytas vekselis. Taip pat nuteistosios teigimu R. V. duodamas parodymus galimai siekia išvengti savo prievolės pagal vekselį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Kaip jau buvo minėta, vertinant nuteistosios Z. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis R. V. pirmosios instancijos teisme davė išsamius parodymus tiek apie Z. U., tiek apie V. P. veiksmus šios nusikalstamos veikos padaryme. R. V. parodymais nustatyta, kad V. P. tvarkė visus fiktyvių vekselių surašymus bei visus mokėjimus. Taip pat V. P. mokėjo ir notarei už suteiktas paslaugas. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. V. parodė, kad kai nuvyko pasirašyti dokumentų dėl įmonės įsigijimo, kavinėje buvo ne tik R. V. ir Z. U., tačiau ir V. P.. Taip pat V. S. parodymais nustatyta, kad V. P. visada dalyvaudavo kartu su Z. U., ji buvo ir tuo metu, kai jis atvežė iš D. S. sąskaitos nuimtus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas žymi, kad tiek Z. U., tiek V. P. parodymus apie neva realų pinigų buvimą ir perdavimą pagal vekselius paneigia net tik liudytojų parodymai, tačiau ir byloje esančios specialisto išvados, kurie paneigia nuteistųjų Z. U. ir V. P. parodymus.Teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių byloje apklausti liudytojai bei nuteistasis R. V. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus tiek prieš V. P., tiek prieš Z. U., norėtų jas apkalbėti, melagingai apkaltinti. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje apklausto R. V. bei pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai apie nusikaltimo faktines aplinkybes sutampa, jų parodymai nuoseklūs, aiškūs, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningą įrodomąją medžiagą bei atskleidžia nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. U., V. P. ir kitas nuteistasis veikdami organizuotoje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - dalį UAB „(duomenys neskelbtini) suteikto kredito, t. y. pinigines lėšas, kurios 2006-09-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jos tą pačią dieną buvo pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. ir D. S. sąskaitas, kas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies gautų pinigų negrąžino, nenaudojo savo veikloje. Pažymima, kad pasirašant paprastuosius vekselius, įrašant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis, nuteistieji suklaidino banką ir tai lėmė, kad šis perleido jiems savo turtą. Šiuo atveju svetimas turtas įgytas panaudojant apgaulę. t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę, turtinę padėtį, nuslėpus, jog ši įmonė nevykdo jokios veiklos. Pažymima ir tai, kad sprendžiant nuteistųjų Z. U. ir V. P. bei kito nuteistojo veikos kvalifikavimo klausimą reikšmingos aplinkybės yra tai, kad vekseliai buvo reikalingi ne tam, kad sukurtų juose numatytas abipuses teises ir pareigas, o kad šių sandorių dėka, t. y. esant formaliam pagrindui, būtų įgyvendintas tikslas neteisėtai įgyti svetimą turtą ir jo negrąžinti, kas rodo, jog nuteistųjų tyčia buvo susiformavus dar iki paskolos gavimo.Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų Z. U. ir V. P. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė jų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo Z. U. ir V. P. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų Z. U. ir V. P. parodymus. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad Z. U. ir V. P. bei kitas nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Tenkinti nuteistosios Z. U. gynėjo ir nuteistosios V. P. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šie skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Edvino Sergaičio ir nuteistosios V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.