Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Griškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui A. M. P. C. G. (toliau ir – atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas gyvena Portugalijoje, dukros neišlaiko ir ja nesirūpina. Atsakovas nuo pat dukros gimimo nedaug prisidėjo prie jos išlaikymo. Nuo 2018 m. vasario 14 d. dukros išlaikymui atsakovas yra pervedęs 60 svarų (68,5 Eur). Atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis dirbti ir išlaikyti dukrą, todėl priteistinos 200,00 Eur periodinės išmokos. Portugalijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, todėl 200,00 Eur suma atsakovui būtų labai minimali. Taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėnesius - 1 731,5 Eur (200 Eur x 9 mėn. - 68,5 Eur) (e. b. l. 1-3).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 28, 48).

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė išvadoje ir posėdyje nurodė, kad ieškovės šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą neįtraukta, ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ieškinys tenkintinas (e. b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 7).

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, laikytina kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Teismo vertinimu šios nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju nesikeistų vaikui įprasta aplinka, jis būtų su savo motina prie kurios prisirišęs, kuri vaiku rūpinosi nuo pat gimimo, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas – nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove S. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad nepilnametės poreikiams per mėnesį reikalinga 410,00 Eur suma, kurią sudaro: maistas – 100,00 Eur, baldai – 30,00 Eur, švaros prekės – 20,00 Eur, apranga, avalynė – 40,00 Eur, vitaminai, vaistai – 20,00 Eur, lavinamieji žaislai – 40,00 Eur, būstas – 30,00 Eur, sauskelnės - 50,00 Eur, vitaminai, maisto papildai motinai – 20,00 Eur, pramogos – 40,00 Eur, baseinas – 20,00 Eur (e. b. l. 12).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaiko poreikių neginčijo.

Teismo vertinimu kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos (pvz. kūdikio baldai, vitaminai maitinančiai motinai, sauskelnės) nėra/nebus nuolatinės arba skirtos ne vaiko poreikių tenkinimui, tačiau iš esmės ieškovės nurodomi poreikiai nepilnamečiui vaikui yra realūs ir neišdidinti. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė transporto priemonių neturi, VSDFV duomenimis pajamų negauna (e. b. l. 8-11). Atsakovas duomenų apie turtinę padėtį neteikė, todėl teismas negali palyginti šalių turtinės padėties. Tačiau bet kokios abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai.

Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nurodo, kad vaiko poreikiams reikalinga 410,00 Eur suma, taigi pati ieškovė laiko, kad prie vaiko išlaikymo šalys turi prisidėti beveik vienodomis dalimis. Teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jo būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Bylos duomenimis atsakovas gyvena Portugalijoje (ten jam buvo įteikti procesiniai dokumentai). Eurostat duomenimis Portugalijoje minimalus darbo užmokestis 2018 metais buvo 677,00 Eur, 2019 - 700,00 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl jam privalu vykdyti vieną iš tėvų pareigų - teikti išlaikymą savo vaikui. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Pats atsakovas savo sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių dėl ko negalėtų teikti 200,00 Eur išlaikymo vaikui neįrodinėjo, byloje buvo neaktyvus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (tokių duomenų byloje nėra), bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas konstatuoja, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Iš atsakovo A. M. C. G. nepilnamečiui vaikui A. M. priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 10 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė S. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2019 m. sausio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. pilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą -1 731,50 Eur. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, yra pervedęs 68,50 Eur, kuriuos ieškovė iš išlaikymo įsiskolinimo išskaičiavo.

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, teismo posėdyje nedalyvavo. Laikytina, kad ginčo byloje nėra. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės keitėsi išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, todėl teismas laiko, kad nepilnamečio išlaikymui reikėjo ieškovės nurodomos sumos mėnesiui. Atsakovas yra sveikas, darbingas (kitokių duomenų byloje nėra), gali dirbti ir užsidirbti, teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau gera valia to nedarė, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei A. M. 1 731,50 Eur (už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (e. b. l. 23-24, CPK 99 straipsnis), ji taip atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Valstybė šioje byloje patyrė 762,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 199,54 Eur vertimo išlaidų ir 4,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 26, 33, 49). Byloje mokėtinas žyminis mokestis 168,00 Eur (75,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 54,00 Eur už reikalavimą priteisti periodines išmokas (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x7 5 proc.); 39,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (1 731,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.), CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas tenkindamas ieškinį visiškai, tenkino 100 procentų ieškinio, kaip jau minėta ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 762,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 199,54 Eur vertimo išlaidų, 4,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 168,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M. P. C. G., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. gruodžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M. P. C. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 713,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trylikos eurų 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. P. C. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 168,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 199,54 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 54 ct) vertimo išlaidas ir 4,81 Eur (keturių eurų 81 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. P. C. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 762,10 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 10 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. sausio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.