Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-185-241/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
e2-185-241/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
G. M.
Ieškovas
K. J.
Trečiasis asmuo
D. J., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-185-241/2015Proceso Nr. 2-59-3-00228-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovo K. J. prašymas dėl bylos sustabdymo, civilinėje byloje Nr. e2-220-198/2015 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei G. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo; tretieji asmenys – D. J., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P., antstolis L. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. išrašytą 117 800 Eur vekselį, panaikinti Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P. 2014 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DP-2516 dėl 117 800 Eur ir 5 procentų palūkanų išieškojimo bei nutraukti vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą.

Ieškovas pateikė prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo motyvuodamas tuo, kad atsakovei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00677-14 pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimo požymius (sukčiavimas), kad ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl atsakovės veiklos, kuri tiesiogiai susijusi su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir prie bylos prijungė ieškovo ir atsakovės pokalbių garso įrašus ir jų stenogramas; išdavė ieškovui liudijimą apie teisę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti įrodymus; šalių dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu; sustabdė civilinę bylą iki Utenos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00677-14. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, į LITEKO informacinės sistemos duomenis apie bylas, kuriose atsakovė buvo dalyvaujantis byloje asmuo, padarė išvadą, kad atsakovė nepateiks visų prašomų ieškovo įrodymų arba vengs juos pateikti, tuo apsunkindama įrodymų išreikalavimą bei jų tyrimą. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo atstovų argumentus, kad jei teismas civilinę bylą nagrinėtų ir priimtų procesinį sprendimą vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl atsakovės galbūt nusikalstamų veiksmų, tai ikiteisminio tyrimo metu nustačius naujas aplinkybes, iškiltų klausimas, ar teismas tinkamai įgyvendino CPK 259 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys padės nagrinėjamoje byloje nustatyti tiesą, todėl vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta iki Utenos apskrities Vyriausiajame komisariate bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00677-14, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo sustabdyti civilinę bylą netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė, dėl kokių konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo sustabdė civilinę bylą, o tik abstrakčiai pažymėjo, kad teismo įsitikinimu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys padės nagrinėjamoje byloje nustatyti tiesą. Tokia nutartis yra nekonkreti, nemotyvuota, neatitinkanti teisinio apibrėžtumo reikalavimų ir pažeidžianti civilinio proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus.

2. Ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.

3. Ieškovas civilinėje byloje įrodinėja, kad dėl ekonominio bei psichologinio grasinimo jis su sutuoktine buvo priverstas pasirašyti 117 800 EUR vekselį, nors minėta suma ieškovui niekada nebuvo perduota. Minėtas aplinkybes šalys gali įrodyti ir/ar paneigti pateikdamos teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat duodamos paaiškinimus, kviesdamos liudytojus. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, jog šalys neturi galimybės pateikti bylai reikšmingų įrodymų, o teismas neturi galimybės pats nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje civilinėje byloje.

4. Skundžiama nutartis nėra motyvuotai pagrįsta, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, todėl skundžiamoje nutartyje yra nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 164 straipsnio 4 punkto aiškinimo praktikos.

Ieškovas prašo nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta iki Utenos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate bus baigtas ikiteisminis tyrimas, palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos specifiškumą, visas tiek ieškovo rašytiniame prašyme stabdyti bylą, tiek ir 2014 m. spalio 13 d. įvykusio teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

2. Ieškovas šioje civilinėje byloje yra pareiškęs reikalavimą CK 1.91 straipsnio pagrindu – dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo – pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. vekselį. Atliekant ikiteisminį tyrimą yra tiriami tų pačių asmenų (ieškovo ir atsakovės), tie patys veiksmai, tai yra aplinkybės, kuriomis savo ieškinio reikalavimus grindžia ieškovas ir kuriomis atsakovė atsiliepime i ieškinį prieštarauja pareikštam ieškiniui, todėl nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.

3. Tiek teismo, tiek dalies ieškovo prašomų išreikalauti įrodymų atsakovė nepateikė motyvuodama aplinkybe, jog visi duomenys pateikti ikiteisminiam tyrimui ir jų atsakovė neturi. Taigi dalis šios bylos išsprendimui būtinų įrodymų yra tik ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą pas atsakovę namuose ir transporto priemonėje buvo atliktos kratos, buvo apklausti liudytojai, susiję su atsakovės vykdoma galbūt neteisėta kreditavimo veikla ir lupikavimu. Esant tokioms aplinkybėms šalys civilinėje byloje neturės galimybių pateikti bylai reikšmingų įrodymų, o teismas neturės galimybės pats nustatyti visų teisiškai reikšmingų faktų nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Ypač, kai ieškovas savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovė užsiėmė profesionalia neteisėta kreditavimo veikla tretiesiems asmenims, o ieškovas iš atsakovės buvo ne kartą girdėjęs, kaip ji susidoroja su nemokiais „klientais“.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutarties dalį palikti galioti, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Trečiojo asmens nuomone, teismas tinkamai nustatė visas aplinkybes, leidžiančias teismui daryti išvadą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Utenos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui yra pateiktas pareiškimas dėl galbūt nusikalstamų atsakovės veiksmų ir yra grindžiamas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Civilinė byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas yra neatsiejamai susiję ir ikiteisminio tyrimo rezultatai bus reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, turės tirti visas aplinkybes, susijusias su vekselio išrašymu, įskaitant ir aplinkybę apie atsakovės veiksmus naudojant prieš ieškovą psichologinę prievartą, grasinimus, ekonominį spaudimą. Tokiu būdu teismas faktiškai turėtų dubliuoti šiuo metu atliekamą tyrimą dėl galbūt nusikalstamų atsakovės veiksmų, susijusių su vekselio išrašymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas CK 1.91 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 2 d. išrašytą 117 800 Eur vekselį. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė, grasindama kreiptis į policiją ir iškelti ieškovui baudžiamąją bylą dėl vengimo grąžinti skolą, privertė jį pasirašytą vekselį, nors tokios sumos niekada iš atsakovės nėra gavęs ir piniginių prievolių atsakovei neturi. Ieškovas pateikė duomenis, kad kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo atsakovei pradėjimo; nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo manymu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai bus reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai, todėl prašė ją sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas su šia ieškovo pozicija sutiko, ieškovo prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas sustabdė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos; civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios; byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki bus baigtas dėl atsakovės veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, dėl kurio taikymo ir aiškinimo byloje yra kilęs ginčas. Apeliantės manymu, teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė nepagrįstai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka.

Bylos sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Teismas civilinėje byloje turi spręsti, ar neišreikalauti rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintų nuorašų, kad civilinės bylos aplinkybės civiliniame procese būtų tiriamos operatyviai ir intensyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialine prasme civilinių teisinių padarinių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei ikiteisminis tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokiems duomenims rinkti ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas yra reikšminga aplinkybė sudaranti pagrindą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys padės nagrinėjamoje byloje nustatyti tiesą. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju teismas nepagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytinas, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Teismo argumentas, kad atsakovė nepateiks dalies įrodymų ar liudytojai neatvyks į teismo posėdį, nesudaro bylos sustabdymo pagrindo. Jeigu dalis įrodymų yra pateikti ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, teismas gali kreiptis dėl šių įrodymų nuorašų pateikimo. Teiginiai dėl liudytojų neatvykimo į posėdį yra hipotetiniai. Jeigu ieškovas bylai svarbias aplinkybes ketina įrodinėti liudytojų parodymais, jis turi būti suinteresuotas tokių liudytojų dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimu. Kokie konkrečiai liudytojai gali bijoti atvykti į teismo posėdį dėl atsakovės sąsajų su nusikalstamo pasaulio asmenimis, ieškovas nenurodo. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad vekselį pasirašė kartu su sutuoktine nuvykęs į atsakovės namus, todėl kokie dar liudytojai, išskyrus ieškovo sutuoktinę, gali patvirtinti šią aplinkybę ieškovas nenurodo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės veiksmų yra pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėja, kad vekselį jis pasirašė dėl atsakovės panaudotos apgaulės. Ieškinyje nurodoma, kad vekselis pasirašytas dėl atsakovės grasinimo kreiptis į policiją dėl baudžiamosios bylos ieškovui iškėlimo šiam vengiant grąžinti skolą ieškovei. Taigi civilinėje byloje ieškovo įrodinėtinos aplinkybės yra susijusios su tuo, kad jis vekselį pasirašė dėl atsakovės grasinimo ir, kad prievolės mokėti vekselyje nurodytą sumą neturėjo. Nėra pagrindo daryti išvados, jog šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti civilinio proceso tvarka. Minėta, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais teismas gali vadovautis kaip papildomais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą, todėl dėl reikiamos medžiagos suteikimo teismas gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją.

Ieškovas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu tiriama atsakovės galbūt vykdyta nusikalstama kreditavimo veikla, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla, kadangi civilinėje byloje sprendžiamas vekselio galiojimo klausimas, o ne tiriamas atsakovės vykdytos veiklos teisėtumas.

CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio ginčo pobūdį, negali daryti išvados, kad dėl kažkokių priežasčių bylai reikšmingi įrodymai negali būti ištirti ar tai netikslinga daryti civilinėje byloje, todėl bylos sustabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, neaišku kokiam laikui ir dėl kokių įrodymų, neatitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo pagrindo sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 164 straipsnio 4 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo K. J. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Teisėja Danutė Gasiūnienė