Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikoje, pilietybė nenustatyta, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent – jis, 2022 m. gegužės 2 d., apie 10.45 val., būdamas laikinų namų (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ant palangės palikto rankinuko šoninės kišenės pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai G. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6C“ 500 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiosios G. L.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, bet tuo metu dar gyveno laikinuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas minėtuose namuose jis vienas nuėjo į bendro naudojimo virtuvę. Ten ant palangės pamatė, kad yra paliktas rankinukas. Kieno jis nežinojo. Neprisimena rankinukas buvo tiesiai ant palangės padėtas, ar gal buvo sudėtas į maišą, dabar tiksliai to neprisimena. Jei neklysta tuo metu virtuvėje nieko nebuvo. Gal kartas nuo karto užeidavo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Tada jis nusprendė pasižiūrėti kas yra rankinuke, ir pamatė, kad yra mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“, koks modelis tiksliai neprisimena. Jis jį išėmė ir įsidėjo į savo kelnių kišenę. Tuo momentu užėjo moteris, jei neklysta valytoja, ir pradėjo jam sakyti, kad gražintų jai tai, ką paėmė. Jis iš pradžių sakė, kad nieko nepaėmė, kad ji išsigalvoja. Tada moteris pradėjo kviesti administracijos darbuotoją, jis tada išsigando ir ištraukė iš savo kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir gražino jį moteriškei sakydamas „imk“, atsiprašė jos. Atėjusi administratorė, jei neklysta jos vardas V., moteriškė (valytoja) papasakojo kas buvo. Tada jis buvo pašalintas iš laikinųjų namų (duomenys neskelbtini). Negali dabar ten apsigyventi, turi praeiti pusę metų, todėl ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jis labai gailisi dėl to, kad norėjo pavogti telefoną. Nežino kas jam užėjo. Negali paaiškinti kodėl norėjo pavogti telefoną, bet susigundė ir norėjo tikrai pavogti, bet buvo užkluptas, todėl jam to padaryti nepavyko. Jis tai sugalvojo padaryti vienas, niekam apie tai nesakė. Gal tuo metu buvo kas virtuvėje, bet tik todėl, kad atėjo savo reikalų. Narkotinių medžiagų nevartoja, psichinėmis ligomis neserga (b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta G. L. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) atlikinėja teismo paskirtą bausmę – viešuosius darbus, tvarko patalpas. Ten turi išdirbti apie 70 valandų. 2022 m. gegužės 2 d., 10.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarkė patalpas, o savo daiktus buvo padėjusi pirmojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje, ant palangės. Į didelį juodos spalvos maišą sudėjo savo rankinuką su daiktais ir striukę. Tvarkėsi netoliese, girdėjo, kad į telefoną jai kažkas skambino. Užėjo į virtuvę ir pamatė, kad joje stovi du vyrai, vienas arčiau palangės, ant kurios stovėjo jos daiktai, tačiau jie buvo išvartyti. Kitas vyras stovėjo arčiau įėjimo į virtuvę, mano, kad jis stebėjo, jog niekas neužeitų. Suprato, kad minėtas vyras prie palangės, galėjo pasisavinti jos daiktus. Iš karto iš jo pareikalavo, kad atiduotų ką paėmė, o jis atsakė, kad nieko nepaėmė. Kelis kartus klausė ką jis paėmė, o jis atsakydavo, kad nieko. Tuomet pradėjo garsiai kviesti administratorę V. ir vyras staiga iš dešinės pusės priekinės kelnių kišenės išsitraukė jos pilkos spalvos telefoną „Iphone 6C“, kurio vertė apie 500 Eur. Tuomet jis pasakė: „gerai, imk, atsiprašau“. Netrukus atėjo administratorė V., kuriai viską paaiškino ir ji, peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kameros įrašus, pamatė kaip minėtas vyras iš jos rankinės ištraukė telefoną. Tuomet V. jai perdavė to vyro duomenis (A. A., telefono numeris (duomenys neskelbtini)). Jos telefoną paėmęs vyras buvo apie 180 cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpų plaukų, apsirengęs tamsios spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos striukę. Kitas viską stebėjęs vyras buvo apie 160 cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes. Jai jokia žala nepadaryta, prašo jos nepripažinti nukentėjusiąja. Telefoną atgavo. Prie apklausos savanoriškai prideda telefono, kurį bandė pavogti, nuotraukas (b. l. 21-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Nuo rudens pas jas laikinuosiuose namuose gyveno A. A. 2022 m. gegužės 2 d. ji buvo savo darbo kabinete, esančiame pirmame aukšte, prie bendros dienos virtuvės patalpų. Tuo metu G. L. tvarkė patalpas. Būdama savo kabinete išgirdo kaip skamba mobiliojo ryšio telefonas, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Vėliau G. ją pakvietė į virtuvę, pasakė, kad A. A. iš jos rankinuko pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną. Kai atėjo į virtuvę, virtuvėje buvo A. ir G. A. G. atidavė mobiliojo ryšio telefoną, sakydamas, kad jis norėjo tik pažiūrėti ir jai atiduoti. Neprisimena, ar kas nors dar buvo virtuvėje. Ji nuėjo peržiūrėti vaizdo įrašą. Peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad A., atriša maišą, kuris gulėjo ant palangės iš ten išima mobiliojo ryšio telefoną ir įsideda sau į kišenę. G. pasakė kreiptis į policiją, o A. pašalino iš laikinųjų namų. Daugiau ji jo nematė (b. l. 41-44).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. gegužės 2 d. protokole nurodoma, kad liudytoja G. L. atpažino ir patvirtino, kad nuotraukoje Nr. 5 yra vyras, kuris 2022 m. gegužės 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), bandė pavogti jos telefoną. Nuotraukoje Nr. 5 yra jai nepažįstamas vyras, kiek žino jo vardas ir pavardė A. A. Vyriškį atpažįsta iš veido formos, ilgos nosies, plaukų juostos, akių formos. Kai 2022 m. gegužės 2 d. matė šį vyrą, jis atrodė taip pat. Yra visiškai įsitikinusi, kad nuotraukoje Nr. 5 yra pavaizduotas būtent jos minėtas asmuo (b. l. 31-38).

Kitų objektų 2022 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra keturi vaizdo įrašai pavadinimais: „2022-05-05-08-23-24.mp4“, „2022-05-05-08-23-37.mp4“, „2022-05-05-08-23-50.mp4“, „2022-05-05-08-24-05.mp4“. Įrašai yra aplankale pavadinimu „OneDrive_1_2022-05-05“. Vaizdo įrašai yra spalvoti, begarsiai. Juose filmuojamos vidaus patalpos, virtuvė. Įrašuose matoma data 2022 m. gegužės 2 d. ir einantis laikas nuo 09:49:35 val. iki 11:48:58 val. Ties 11:00 val. į virtuvę užeina vyras Nr. 1, kuris apsirengęs juodos ir pilkšvos spalvų prasegtą džemperį, žalsvas kamufliažines kelnes. Tuo metu virtuvėje vaikšto vyras Nr. 2, kuris apsirengęs tamsios spalvos striukę ir treningines kelnes, pilkšvos spalvos batus su baltu padu. Vyras Nr. 2 atsistoja virtuvės gale, prie virtuvinio baldų komplekto. Vyras Nr. 1 atsistoja po vaizdo stebėjimo kamera, prie palangės, apsidairo ir pradeda žiūrėti kas yra maiše ant palangės. Ties 11:01:35 val. į patalpą užeina moteris, apsirengusi oranžinės spalvos megztinį, juodos spalvos kelnes, rankoje nešasi kibirą. Taip pat įeina vyras, apsirengęs juodos spalvos megztinį, paraitotomis rankovėmis, kuris rankoje laiko lapus. Moteris prieina prie vyro Nr. 1 ir dešiniąja ranka jį paliečia. Vyras Nr. 1 iš kelnių kišenės išsitraukia baltą mobiliojo ryšio telefoną ir duoda jį moteriai. Į virtuvę pradeda rinktis kiti asmenys. Vyras Nr. 1 kažką intensyviai kalba, o moteris apžiūrinėją maišą. Vyras Nr. 1 vis dar turi mobiliojo ryšio telefoną, o moteris tvarko virtuvę. Ties 11:11 val. iš virtuvės išeina minėta moteris ir vyras Nr. 1. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 48-55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikaltimo požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K- 183- 511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškianti tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Būdamas laikinuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), jis vienas nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kurioje ant palangės pamatė paliktą rankinuką. Nusprendęs pasižiūrėti kas yra rankinuke, pamatė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, kurį išėmęs įsidėjo į savo kelnių kišenę. Tuo momentu užėjusi moteris pradėjo reikalauti, kad šis gražintų jai tai, ką paėmė. Moteriai pradėjus kviesti administracijos darbuotoją, jis išsigando ir ištraukė iš savo kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir gražino jį. Sugretinus pastarojo parodymus su nukentėjusiosios G. L. bei liudytojos V. S. parodymais, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodytais duomenimis, aplinkybių, sąlygojančių pagrindą abejoti kaltinamojo parodymais, nenustatyta. Nukentėjusiąja apklausta G. L. parodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., 10.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarkė patalpas, o savo daiktus buvo padėjusi pirmojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje, ant palangės. Išgirdusi, kad telefonu jai kažkas skambina, užėjo į virtuvę ir pamatė joje stovint du vyrus, vienas kurių arčiau palangės ant kurios gulėjo jos daiktai. Suprato, kad minėtas vyras prie palangės, galėjo pasisavinti jos daiktus, todėl iš jo pareikalavo, kad atiduotų ką paėmė, tačiau pastarasis atsakė, kad nieko nepaėmė. Pradėjus garsiai kviesti administratorę V., vyras staiga iš dešinės pusės priekinės kelnių kišenės išsitraukė jos pilkos spalvos telefoną „Iphone 6C“, kurio vertė apie 500 Eur. Pabrėžtina, kad nukentėjusioji parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu asmenį, kuris pasikėsino pasisavinti jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, atpažino būtent A. A. Nukentėjusios G. L. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoja apklausta V. S., kuri parodė, kad ji 2022 m. gegužės 2 d. buvo savo darbo kabinete, esančiame pirmame aukšte, prie bendros dienos virtuvės patalpų. Tuo metu G. L. tvarkė patalpas. Vėliau G. ją pakvietė į virtuvę ir pasakė, kad A. A. iš jos rankinuko pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną. Kai atėjo į virtuvę A. G. atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Ji nuėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pamatė, kad A. atriša maišą, kuris gulėjo ant palangės, ir iš ten išima mobiliojo ryšio telefoną bei įsideda sau į kišenę. Aptartus kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus taip pat patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašų apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 11.00 val. vyras Nr. 1 atsistoja po vaizdo stebėjimo kamera, prie palangės, apsidairo ir pradeda žiūrėti kas yra maiše ant palangės. Apie 11.01 val. į patalpą užeina moteris, kuri priėjusi prie minėto vyro dešiniąja ranka jį paliečia, o pastarasis iš kelnių kišenės išsitraukia baltą mobiliojo ryšio telefoną ir duoda jį moteriai.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. 2022 m. gegužės 2 d. apie 10.45 val., būdamas laikinų namų (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ant palangės palikto rankinuko šoninės kišenės pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai G. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6C“ ir norėjo taip veikti. Bendra pasikėsinto pagrobti turto vertė, o būtent – 500 Eur, viršijo 5 MGL (250 Eur) dydį, bet neviršijo didelės vertės turto rodiklio – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog A. A. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užtiktas nusikaltimo vietoje, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pasikėsinto pagrobti turto vertę sudaro 500 Eur – viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, darytina išvada, jog A. A. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti vagystę, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 143-146).

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiajai G. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (b. l. 151-153).

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Minėta nusikalstama veika nebuvo baigta - nutruko pasikėsinimo stadijoje, buvo padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. A. yra teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o taip pat baustas administracine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba, tačiau nuo 2022 m. birželio 29 d. užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, A. A. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, tačiau jo kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 2 metų laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 20 d., o šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. A. paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė nėra atlikta bei kaltinamasis pritaria bausmių subendrinimui, šiuo baudžiamuoju įsakymu ir minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis), A. A. paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas A. A. laikinajame sulaikyme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 19 d., 13.45 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d., 10.08 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir skirti A. A. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 19 d., 13.45 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d., 10.08 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.