- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-885-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08978-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Kreditorius
- RUAB „Molesta“
- Skolininkas
- UAB „Aliuminio konstrukcijos“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko UAB „Aliuminio konstrukcijos“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Nurodė, kad antstolis A. N. 2015 m. kovo 12 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522, nors tam neturėjo jokio pagrindo, be to, šiuo metu galioja Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyto išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 464 116,82 Lt sumos išieškojimo UAB „Molesta“ naudai. Nutartis yra galiojanti, nepanaikinta, be jokių galiojimo išimčių ir sąlygų. Byloje dalyvaujantys asmenys nesikreipė dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Skolininkas prašė teismo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522. Nurodė, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ir paneigta laikinųjų apsaugos priemonių prasmė bei tikslas. Nepagrįstai atnaujinus vykdymo veiksmus ir priverstinai išieškojus pinigus iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ negalės jų išieškoti pasinaudodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnio 1 dalies nuostata ir atlikdama įskaitymą, pateikus priešpriešinį vykdomąjį dokumentą, dėl ko ir buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. Įskaitymo galimybę konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. 2-1462/2014. Priverstinai ir nepagrįstai išieškojus pinigus, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ patirs dideles vykdymo išlaidas ir negalės išieškoti skolos bendra tvarka dėl prastos UAB „Molesta“ finansinės būklės, kuri yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje, ir restruktūrizavimo statuso.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą tenkino – sustabdė antstolio A. N. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 2015 m. kovo 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų.
Teismas pažymėjo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skundo patenkinimo atveju būtų gerokai apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, tikėtinai pareiškėjui atsirastų didesni nuostoliai ir susidarytų prielaidos kilti eilei kitų ginčų teismuose, tarp jų ir galimai dėl negalėjimo pasinaudoti CPK 687 straipsnio 1 dalies nuostata dėl priešpriešinio vykdomojo dokumento įskaitymo, kurio įskaitymo galimybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius RUAB „Molesta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 10 d. priėmė nutartį, kuria atmetė RUAB „Molesta“ apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014 nepakeistą. Minėtu sprendimu teismas atmetė RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ dėl netesybų priteisimo, o UAB „Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinį dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies. 2015 m. kovo 13 d. UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje civilinėje byloje ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“ buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-759-781/2014. Išnagrinėjus civilinę byla, iki kurios nagrinėjimo pabaigos buvo sustabdytas vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522, išnyko vykdomosios bylos Nr. 0157/13/01522 sustabdymo pagrindas, ir vykdymo procesas buvo pagrįstai ir teisėtai atnaujintas, todėl dar kartą stabdyti vykdymo veiksmus nebėra pagrindo, kaip ir nėra jokio pagrindo skundui dėl antstolio veiksmų, kadangi antstolis jokių teisės aktų nepažeidė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą.
2) 2014 m. kovo 27 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis iškelti UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą. Taigi, nuo 2014 m. kovo 27 d. RUAB „Molesta“ ir trečiųjų asmenų tykiai inter alia yra reglamentuojami specialiųjų teisės normų – Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ). Visi RUAB „Molesta“ kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki 2014 m. kovo 27 d., ir kurie iki tol teisėtai įvykdyti, bus vykdomi ĮRĮ nustatyta tvarka. Teismo teiginys, kad antstolis galėtų įskaityti priešpriešinius reikalavimus, yra neteisingas, kadangi toks įskaitymas yra negalimas. ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Įskaitymas taip pat yra skolos išieškojimo būdas, todėl šioje situacijoje yra negalimas. Tik jeigu restruktūrizavimo byla RUAB „Molesta“ nebūtų iškelta, toks įskaitymas būtų galimas ir vykdomosios bylos sustabdymas būtų pagrįstas, siekiant išvengti dviejų priverstinio išieškojimo procesų, kuomet viską galima atlikti vienu įskaitymo veiksmu.
Žemesnės instancijos teismas
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokio tikslo, kadangi įskaitymui esant negalimam, antstolis net ir gavęs vykdomąįį raštą dėl skolos iš RUAB „Molesta“ išieškojimo, turės vykdyti priverstinio vykdymo veiksmus, todėl, teismui pritaikius skolininko prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tik nepagrįstai vilkinamas skolininko atsiskaitymas su RUAB „Molesta“. UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašomos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis, vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 negali būti stabdomas.
Vilniaus apygardos teisme 2015 m. balandžio 3 d., t. y. per CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, gautas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimas į RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad RUAB „Molesta“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties buvo priimtas 2015 m. kovo 24 d. teisėjo rezoliucija ir tą pačią dieną t. y. nepasibaigus atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo terminui (CPK 317 straipsnio 2 dalis) atskirasis skundas išsiųstas Vilniaus apygardos teismui. Nors pagal CPK 318 straipsnio 2 dalį atsiliepimų į atskirąjį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla yra apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisėjas turi teisę atlikti veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 319 straipsnio 2 dalis), siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, byla pirmosios instancijos teismui negrąžintina, o skolininko UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimas priimamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1) Iškėlus restruktūrizavimo bylą, UAB „Molesta“ pakartotinai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, motyvuodamas pasikeitusiu įmonės statusu ir tuo, kad bet kokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės negalės būti įvykdytos. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014, UAB „Molesta“ atskirąjį skundą atmetė ir nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi pinigai sumokėti iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos draudžia vykdyti bet kokias finansines prievoles neįvykdytas iki teisino nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovo reikalavimo teisė atsirado iki 2014 m. kovo 27 d., t. y. iki restruktūrizavimo bylos UAB „Molesta“ iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d., t. y. iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Atskirajame skunde nurodomi tie patys motyvai dėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kurie jau buvo pateikti ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-759-781/2014 UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Molesta“ tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-256-407/2015 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, būtent šią nutartį antstolis mini skundžiamame patvarkyme kaip pagrindą panaikinantį laikinąsias apsaugos priemones. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai atskirai dėl laikinosios apsaugos priemonės nepasisakė, nepanaikino, o tai reiškia, kad ji liko galioti. Pati UAB „Molesta“ per EPP sistemą pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, priimant sprendimą dėl apeliacinio skundo, išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą bei panaikinti išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje. Taigi net UAB „Molesta“ yra suprantama, kad, net ir tenkinus jos apeliacinį skundą, kol laikinųjų klausimas bus atskirai išspręstas, laikinosios apsaugos priemonės galioja ir jas privaloma vykdyti.
3) Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinys tenkintas, laikinosios apsaugos priemonės nepanaikintos, A. N. 2015 m. kovo 12 d. patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr.0157/13/01522 ir 2015 m. kovo 23 d. patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skundą yra nesuprantamas, nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pažeidžiantis UAB „Aliuminio konstrukcijos“ teises. Bet kokie antstolio veiksmai atlikti galiojant 2013 m. spalio 21 d. nutarčiai prieštaraus imperatyvioms įstatymo normoms. Vilniaus miesto apylinkės teismui netaikius laikinos apsaugos priemonės, būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ir paneigta laikinųjų apsaugos priemonių prasmė bei tikslas. Paties antstolio A. N. 2013 m. spalio 23 d. patvarkyme sustabdyti vykdomąją bylą nurodytų aplinkybių atnaujinimui nėra. Aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta ir pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišnyko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Aplinkybes, kad konkrečiu atveju gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis). CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų paduodantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
CPK 18 straipsnyje reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas vykdymo procese gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo) užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Taikant pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese galimybę, kartu nustato bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir esminius ribojimus – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimą, ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Teismui pateiktu skundu UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ginčijo antstolio veiksmus atnaujinant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurie buvo sustabdyti dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - vykdymo veiksmų sustabdymas, atitinka byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismas tokios nutarties priėmimą vertina kaip aplinkybę prima facie patvirtinančią pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė.
Atskirąjį skundą apeliantas be kita ko grindžia argumentu, kad 2014 m. kovo 27 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarčiai iškelti UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, RUAB „Molesta“ ir trečiųjų asmenų santykiai yra reglamentuojami specialiųjų teisės normų – ĮRĮ, todėl visi RUAB „Molesta“ kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki 2014 m. kovo 27 d., ir kurie iki tol teisėtai įvykdyti, bus vykdomi ĮRĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėtos, RUAB „Molesta“ nurodomos aplinkybės, jau buvo įvertintos tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014, tiek įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje 2-759-781/2014, kuria teismas atmetė atsakovo RUAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl teismas pakartotinai šių atskirajame skunde dėstomų aplinkybių nevertina bei dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė prašymą iš RUAB „Molesta“ priteisti 319 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Tačiau, iš į bylą UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikto 2015 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymo nėra pagrindo daryti išvadą, kad 319 EUR sumą UAB „Aliuminio konstrukcijos“ sumokėjo už 2015 m. balandžio 3 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą, o ne kito procesinio dokumento parengimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Aliuminio konstrukcijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.