Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-870/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
1A-168-870/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56734-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
K. U.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-870/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56734-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.11.11; 1.2.4.1.2.9; 1.2.28.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė ketveri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. Š. įpareigotas atlyginti turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė ‑ asmens dokumentų paėmimas ‑ panaikinta ir asmens tapatybės kortelė grąžinta A. Š.

Iš A. Š. nukentėjusiojo K. U. naudai priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai ir 512 Eur (penki šimtai dvylika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 294 straipsnio 2 dalį už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą teisę susigrąžinti skolą, tuo padarant didelės žalos nukentėjusiojo K. U. asmens teisėms, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą. 2017 m. gegužės mėn., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos stadione, adresu (duomenys neskelbtini) prie futbolo vartų spirdamas nukentėjusiajam K. U. nenustatytą kiekį kartų į dešinę koją, reikalavo 60 Eur, ir mokykloje vieną kart spirdamas į koją, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. spalio 31 d. apie 18–19 val. (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmame aukšte, panaudodamas fizinę prievartą, reikalaudamas atiduoti skolą, tyčia sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis K. U. į krūtinės ir pilvo sritį, tuo padarydamas krūtinės ir pilvo sumušimą, blužnies plyšimą, dėl ko nukentėjusysis po blužnies pašalinimo operacijos prarado didelę dalį – 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo, t. y. savavaldžiavo ir dėl savanaudiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių atsiliepimai ir prašymai

2. Nuteistojo A. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir A. Š. išteisinti arba sumažinti už abi nusikalstamas veikas teismo paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

2.1. Nuteistojo gynėjo nuomone skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas rėmėsi prielaidomis, byloje nepašalintų abejonių nevertino kaltinamojo naudai, be to, neteisingai išsprendė civilinį ieškinį bei paskyrė neteisingą bausmę.

2.2. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas tuo, jog mokykloje vieną kartą spyrė į koją nukentėjusiajam, kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad jis mokykloje, antro aukšto koridoriuje ne mažiau du kartus suduodamas nukentėjusiajam į pilvo sritį, klausė jo, kada bus pinigai – 60 Eur. Nuosprendyje nenurodoma kodėl ši kaltinimo dalis laikyta nepasitvirtinusia ir kodėl ji buvo pakeista, teismo naujai nustatytos aplinkybės nepatvirtina ir nukentėjusiojo parodymai.

2.3. Teismas turėjo remtis nukentėjusiojo parodymais tik toje dalyje, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, kadangi nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, jis pats pripažino tiesą sakęs tik paskutinį kartą apklausiamas teisme 2019 m. Nors teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, jis, remdamasis išimtinai nukentėjusiojo tėvo parodymais laikė, kad tam įtakos turėjo nuteistojo poveikis, nors nukentėjusysis apie tai ir neparodė.

2.4. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nukentėjusiojo versijos, kad nuteistasis 2017 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) prie mokyklos stadiono vartų spyrė nukentėjusiajam tris kartus į koją reikalaudamas grąžinti skolą už cigaretę. Liudytoja M. K. matė, kaip galima suprasti iš jos parodymų, vieną spyrį, o konflikto priežasčių nežinojo. Be to, liudytoja M. K. parodė, kad nuteistasis spyrė į sugipsuotą koją, o nukentėjusiojo teigimu ją gipsuoti reikėjo būtent po šio įvykio, taigi neatmestina, kad nukentėjusysis ir liudytoja kalbėjo apie skirtingus įvykius. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliantas daro išvadą, kad šioje dalyje A. Š. buvo nuteistas remiantis prielaidomis, kilusių abejonių nevertinant jo naudai.

2.5. Dėl 2017 m. spalio 31 d. įvykio nukentėjusiojo parodymai taip pat nenuoseklūs – pradžioje jis teigė buvęs laiptinėje tik su nuteistuoju, vėliau, kad juos laiptinėje matė ir kiti asmenys. Dalis jų – D. M. ir L. A. nebuvo apklausti, kitų liudytojų parodymai (E. S., E. Z., E. M.) jo parodymų nepatvirtino. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. Z. parodė, jog yra iš nukentėjusiojo gavęs SMS žinutę, kad nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) kažkas sumušė užpuolęs jį iš nugaros, tačiau ši aplinkybė tyrimo metu nebuvo tikrinama, teismas neanalizavo šio liudytojo parodymų.

2.6. Apeliantų manymu, nuosprendyje daroma nepagrįsta išvada, kad liudytojo E. M. parodymai patvirtina nukentėjusiojo K. U. nurodytas aplinkybes (nuosprendžio 15 psl.), liudytojas teigė jokių smurto veiksmų nematęs, pabrėžė girdėjęs vieną pliaukštelėjimą, tačiau lauke. Taigi, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtų matęs nukentėjusiojo sumušimą 2017 m. spalio 31 d. jo nurodomomis aplinkybėmis. Teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, kuriuos šis nuolat keitė bei jo tėvų parodymais, tačiau pastarieji visas aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo.

2.7. Liudytojų V. B. ir M. J. parodymai nuosprendyje taip pat nurodomi kaip patvirtinantys nuteistojo kaltę, tačiau teismas nesusiejo liudytojos V. B. parodymų su 2017 m. spalio 31 d. įvykiu bei ignoravo aplinkybę, jog liudytojas M. J. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodęs, kad nukentėjusiojo tėvas jį spaudė liudyti prieš nuteistąjį. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę ne tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalį. Teismas padarė išvadą, kad vėliau liudytojas pakeitė savo parodymus dėl nuteistojo A. Š. įtakos, šią išvadą grindė aplinkybėmis, nustatytomis iš išreikalautos policijos tyrimo medžiagos dėl M. J. sumušimo bei liudytojos L. J. parodymais (nuosprendžio 15–16 psl.). Visgi M. J. pareiškimą dėl sumušimo atsiėmė teigdamas, kad nurodė netiesą, tačiau teismas tik deklaratyviai, neanalizuodamas tyrimo medžiagos konstatavo, kad liudytojas pakeitė parodymus dėl nuteistojo įtakos.

2.8. Nuosprendyje taip pat išdėstyti policijos pareigūnių R. B. bei I. B. parodymai, tačiau neatlikta jų analizė. Apelianto nuomone šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad nuteistasis padarė poveikį liudytojui M. J. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad bet kuriuo atveju liudytojas M. J. teigė tik girdėjęs, o ne matęs nukentėjusiojo K. U. sumušimą. Be to, žinant, kad net keli liudytojai pasakojo iš nukentėjusiojo girdėję apie sumušimą, bandymas paveikti tik vieną liudytoją yra nelogiškas ir beprasmis.

2.9. Teismas nepagrįstai neįvertino nukentėjusiojo tėvo D. U. poveikio liudytojams M. J., L. J. bei pačiam nukentėjusiajam. Apklausiamas 2020 m. vasario 25 d. pirmosios instancijos teisme ir susierzinęs dėl proceso dalyvių klausimų nukentėjusysis pareiškė, kad „tėtė prikūrė“. Tai užfiksuota posėdžio garso įraše, kuris yra sudėtinė bylos dalis. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į liudytojo E. S. parodymus – liudytojas parodė, kad nukentėjusysis byloje nagrinėjamu laikotarpiu vengė bendravimo su tėvu, net pabėgo pamatęs jo automobilį ir šią aplinkybę liudytojas parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir apklausiamas teisme, nors tarp apklausų buvo dvejų su puse metų laikotarpis. Apelianto nuomone šios aplinkybės kelia abejonių dėl kategoriškos teismo išvados, kad nukentėjusysis neturėjo motyvo apkalbėti nuteistąjį.

2.10. Pats nuteistasis A. Š. savo kaltės nepripažino. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė apie spyrį nukentėjusiajam, nes jam buvo grasinta uždarymu į areštinę, o 2017 m. spalio 31 d. buvo pas močiutę. Tokius parodymus nuteistasis davė visų vėlesnių apklausų metu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi pirmine jo apklausa.

2.11. Net ir apklausoje, kurioje savo kaltę pripažino iš dalies, nuteistasis nurodė kitas 2017 m. spalio 31 d. spyrio nukentėjusiajam aplinkybes. Vėliau apklausiamas jis nurodė, kad anksčiau kalbėjo apie kitą įvykį, kurio metu negalėjo sukelti jokių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, o 2017 m. spalio 31 d. buvo pas močiutę, vakare naudojosi kompiuteriu. Apeliantas nurodo, kad iš nuteistojo buvo paimti du kompiuteriai, kurių vienas 2017 m. spalio 31 d. naudojamas nebuvo, tačiau kitas neįsijungė. Nepaisant to, teismas rėmėsi išvada, kad vienas iš rastų kompiuterių įvykio dieną nebuvo naudojamas ir šią aplinkybę laikė paneigiančia nuteistojo parodymus, kad 2017 m. spalio 31 d. jis buvo pas močiutę. Be to, teismas nuosprendyje supainiojo kompiuterius ir neteisingai nurodė, kad buvo nustatyta, jog neįsijungė būtent kompiuteris (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone šių aplinkybių visuma rodo, kad byloje surinkti įrodymai buvo tiriami paviršutiniškai, painiojant vienus su kitais ir nesigilinant į surinktų duomenų esmę. Kaltinimui prieštaraujantys duomenys nebuvo paneigti, o likusios abejonės nevertintos nuteistojo naudai.

2.12. Pirmosios instancijos teismas paminėjo specialisto išvadą Nr. pG 237/2018 (06) bei specialisto išvadą Nr. pG 1182/2018 (6), tačiau nei vienos jų neanalizavo ir nenurodė argumentų, paneigiančių išvadose nustatytas aplinkybes, kad nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičiaus, o susižalojimas galėjo būti padarytas krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Teismas tik nurodė, kad specialisto išvada Nr. pG 237/2018 (06) kartu su kitomis išvadomis patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Aplinkybę, kad minėtose specialistų išvadose esančių duomenų sukeltos abejonės liko nepašalintos aiškiai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu gauti specialisto L. U. paaiškinimai, kuriuose jis tik pakartojo išvadų teiginius ir neatsakė į iškilusius klausimus.

2.13. Nukentėjusiojo parodymai apie kritimą nuo laiptų kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodyti abstrakčiai, tačiau visas sužalojimo mechanizmas detaliai paaiškinamas L. U. paaiškinimuose, specialisto išvadoje Nr. pG 1182/2018 (6), iš kurių galima spręsti, kad nukentėjusiojo blužnis galimai plyšo jam nugriuvus nuo laiptų. Taigi teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, kad sužalojimus, dėl kurių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis patyrė būtent laiptinėje ir dėl nuteistojo veiksmų. Nepaisant to, teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojama praktika, pagal kurią kaltinamojo parodymus, kaip ir kiekvieną versiją, teismas privalo patikrinti ir įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2005). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo teisių įgyvendinimą vertino neigiamai ne vien šiuo atveju, patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas teiginys, kad tai, jog kaltinamasis parodymus davė tik po liudytojų ir nukentėjusiojo „neatspindi nekalto asmens pozicijos“, tai yra, kaltinamojo pasinaudojimą savo teise vertino kaip netiesioginį jo kaltės įrodymą.

2.14. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė nuteistajam bausmes – nepagrindė bausmių dydžio, be to, aplinkybių, kurios įtakojo teismo sprendimą atidėti bausmės vykdymą teismas nevertino spręsdamas dėl paties bausmės dydžio – apelianto nuomone ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymą, yra neproporcingai didelė, ypač atsižvelgiant į įstatyme numatytą bausmės minimumą – vieną su puse mėnesio laisvės atėmimo. Neteisinga ir bausmė paskirta už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – teismas nurodė skirsiantis bausmę, artimą minimumui, tačiau skyrė net dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra artima vieno su puse mėnesio laisvės atėmimo minimaliai bausmei.

2.15. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio – nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti 1 500 Eur turtinę žalą (past. apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma – neturtinę žalą), tačiau iš jo pateiktų įvairių vaistų, vitaminų ir kt. daiktų įsigijimo dokumentų susidaro tik 952 Eur suma. Dalies ieškinio dėl turtinės žalos nukentėjusysis atsisakė ir prašė priteisti tik sumą už ieškinyje nurodytus vaistus, vitaminus ir maistą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino ir priteisė 512 Eur, tačiau apelianto nuomone ši suma negalėjo būti didesnė kaip 482 Eur. Be to, išlaidos už maistą civiliniame ieškinyje nurodytos kartu su išlaidomis už kurą ir teismas visiškai neanalizavo kokio dydžio buvo šios išlaidos bei nenurodė kodėl priteisia tai, ko nukentėjusysis neprašė priteisti. Jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų patirtos turinės žalos dydį nukentėjusysis nepateikė.

2.16. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas nurodė, kad atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau šio argumento nedetalizavo, nenurodė, kodėl jokio turto ir pajamų neturintis asmuo galėtų atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą. Į padarytą turtinę žalą teismas išvis neatsižvelgė, nors priteistos neturtinės žalos dydis trisdešimt kartų viršija priteistos turtinės žalos dydį. Taigi, nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia faktinėms aplinkybėms. Apelianto nuomone, nustačius, kad negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, teismas turėjo perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 294 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad savavaldžiavo ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. U. sveikatą. Nuteistojo A. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nenuoseklius, prieštaringus ir netikslius nukentėjusiojo parodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

5. Įvertinus nukentėjusiojo K. U. duotų parodymų visumą matyti, kad byloje reikšmingas aplinkybes dėl 2017 m. spalio 31 d. sužalojimo jis pasakojo nenuosekliai – tyrimo pradžioje nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų (t. 1, b. l. 183–194), vėliau parodė, kad jį sumušė A. Š., keitė parodymus dėl sužalojimo aplinkybių (t. 1, b. l. 185–186, 188–189, 192–195, t. 2, b. l. 6–9, t. 4, b. l. 44–45). Vis dėlto, išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad pirminiuose parodymuose nukentėjusysis neįvardijo nuteistojo dėl baimės, kad šis gali vėl pasikėsinti į jo sveikatą. Pažymėtina, kad byloje apklaustų liudytojų (D. U., L. U., V. B., I. R. – J., M. K., G. V. (B.), t. 4, b. l. 28–29, 29–31, 68, 85–87, 118–120, 125) parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis bijojo nuteistojo A. Š., kad šis jį persekiojo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis turėjo pakankamą pagrindą bijoti nuteistojo, be to, nukentėjusysis parodė po sužalojimo sulaukęs dar ir nuteistojo A. Š. žinutės socialiniame tinkle Facebook, kurioje nuteistasis nurodė ką papasakoti policijai, jis parodė tai supratęs kaip grasinimą (t. 1, b. l. 188–189, 192–195, t. 2, b. l. 6–9, t. 4, b. l. 44–45).

6. Pakeitęs parodymus ir įvardijęs A. Š. kaip savo skriaudiką, nukentėjusysis apie esmines sužalojimo aplinkybes pasakojo nuosekliai – jis teigė, kad 2017 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas nuteistojo A. Š. dėl to, kad, anot A. Š., jam buvo skolingas pinigų už elektroninę cigaretę. Liudytojų D. U. ir L. U., taip pat liudytojos M. K. parodymai atitinka šiuos vėlesnius nukentėjusiojo parodymus, kuriuose jis nurodė, kad buvo sužalotas A. Š. dėl skolos (t. 4, b. l. 28–29, 29–31, 68). Nukentėjusiojo parodymus dėl 2017 m. spalio 31 d. patirto sužalojimo vietos ir įvykių eigos patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris jį sumušė 2017 m. spalio 31 d. (t. 2, b. l. 20–34, 45–48).

7. Nuteistojo A. Š. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatas nukentėjusysis dar kartą keitė parodymus, tačiau pažymėtina, kad parodymus jis keitė ne dėl esminių aplinkybių (nusikalstamos veikos padarymo laiko, kaltininko, įvykių eigos ir pan.). Įvertinus akistatų metu nukentėjusiojo parodytas aplinkybes matyti, kad jo parodymuose atsiradę prieštaravimai gali būti paaiškinami jo amžiumi ir branda, ir, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, jo parodymų patikimumo nepaneigia.

8. Pastebėtina, kad nuteistojo A. Š. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs, o dalis jo pirmosios apklausos metu parodytų aplinkybių, kurias jis vėliau bandė paneigti, atitinka nukentėjusiojo parodymus. Nuteistasis A. Š. pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas dėl skolos už elektroninę cigaretę, 2017 m. gruodžio 20 d. apklausos metu jis parodė, kad 2017 m. spalio 31 d. iš kaimo apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) pas draugę, buvo susitikęs nukentėjusįjį, sudavė jam kelis kartus, o po įvykio, naudodamasis socialiniu tinklu Facebook, rašė nukentėjusiajam K. U., kad šis niekam nesiskųstų ir ištrintų susirašinėjimą (t. 3, b. l. 150–151). Pakeitęs parodymus nuteistasis A. Š. tvirtino, kad 2017 m. spalio 31 d. buvo kaime pas močiutę, o kai kalbėjo apie nukentėjusiojo sumušimą, žinučių nukentėjusiajam rašymą socialiniame tinkle, kalbėjo apie kitą įvykį (t. 3, b. l. 155–156). Vis dėlto, pirmojoje apklausoje nuteistasis du kartus nurodė, kad įvykis kai sudavė smūgius nukentėjusiajam įvyko 2017 m. spalio 31 d., o ne kitu laiku, kalbėdamas apie būtent šį įvykį papasakojo ir apie nukentėjusiajam rašytas žinutes, jo pirminiai parodymai, kad liepė ištrinti susirašinėjimą atitinka nukentėjusiojo parodymus (t. 1, b. l. 188–189, 192–195, t. 3, b. l. 150–151). Šios aplinkybės taip pat suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad 2017 m. spalio 31 d. jį sumušė A. Š. ir vėliau prašė neišduoti jo policijai.

9. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Š. teigė, kad pirmosios apklausos metu jam buvo daromas spaudimas, raginama pripažinti, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam (t. 4, b. l. 127–128). Visgi atsižvelgiant į jo pirminių parodymų turinį teisėjų kolegijos tokie argumentai neįtikina. Jau minėtoje dalyje nuteistojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Be to, pirmoje jo apklausoje dalyvavo nuteistajam paskirtas gynėjas bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, protokole pastabų dėl to, kas surašyta, nei vienas iš apklausoje dalyvavusių asmenų nepateikė (t. 3, b. l. 150–151).

10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino nuteistojo versijos, kad 2017 m. spalio 31 d. jis buvo pas močiutę kaime ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Su šiais gynėjo argumentais taip pat negalima sutikti. 2018 m. rugpjūčio 3 d. apklausos metu nuteistasis A. Š. parodė, kad 2017 m. spalio 31 d. žaidė kompiuteriu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 158–159). Tačiau atliekant stacionaraus kompiuterio (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyta, kad minėtu kompiuteriu 2017 m. spalio 31 d. nebuvo naudotasi, nebuvo naršoma bei nebuvo naudotos programos be interneto (t. 3, b. l. 51–55), taigi apžiūros metu nustatytos aplinkybės nuteistojo parodymus paneigė. Apžiūrint kompiuterį (duomenys neskelbtini), jis neįsijungė ir galimybės nuskaityti informaciją apie kompiuterio naudojimą įvykio metu nebuvo (t. 3, b. l. 59), tačiau kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tokia abejonė nėra pakankama konstatuoti, kad nuteistasis 2017 m. spalio 31 d. nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad versija dėl kompiuterio (duomenys neskelbtini) naudojimosi nepasitvirtino, nors nuteistasis ir teigė juo naudojęsis.

11. Nuteistojo gynėjo teigimu, neskaitant nukentėjusiojo artimųjų, kurie apie jo sumušimą 2017 m. spalio 31 d. sužinojo iš nukentėjusiojo, parodymų, byloje daugiau nėra įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nesiejo liudytojos V. B. parodymų su nagrinėjamais įvykiais, be to, neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad liudytojas M. J. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei nurodė, kad jo parodymams įtaką darė liudytojas D. U.

12. Atsakant į apelianto argumentus pažymėtina, kad liudytojos V. B. parodymai patvirtina tai, kad nukentėjusysis vengė ir bijojo nuteistojo A. Š., taigi netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo psichinę prievartą. Liudytojas M. J. 2018 m. balandžio 13 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino apie K. U. sumušimą, šias aplinkybes jam papasakojo pats K. U., jis sakė, kad jį sumušė A. (past. A. Š.) (t. 2, b. l. 176). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 23 d. M. J. pateikė protokolą – pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 17:30 val. jį sumušė pažįstamas A. Š. Apklausos metu M. J. parodė, kad A. Š. reikalavo 200 Eur už tai, kad šis kitoje byloje davė jam nepalankius parodymus. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 24 d. M. J. savo pareiškimą atsiėmė, pareigūnams nurodė, kad melagingai apkaltino A. Š. dėl asmeninių paskatų. Savo parodymus šioje byloje liudytojas taip pat pakeitė. Apklausos 2019 m. rugpjūčio 26 d. metu nurodė, kad liudyti prieš A. Š. jį įkalbėjo nukentėjusiojo tėvas D. U. (t. 2, b. l. 177), tokios pat pozicijos jis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 110–111). Liudytojai D. U. ir L. J. parodė, kad įvykis kai buvo sumuštas M. J. ir iš jo reikalauta 200 Eur sumos, buvo tikras. Liudytoja L. J. teigė, kad sūnus neatskleidė dėl kokių priežasčių atsiėmė pareiškimą, tik nurodė, kad melavo (t. 4, b. l. 28–29, 110–111, 138–139). Akivaizdu, kad M. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, bet tik teismas gali juos tinkamai įvertinti, atsižvelgdamas į įrodymų visumą.

13. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad remdamasis pirminiais liudytojo M. J. parodymais pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatą įpareigojančią nuosprendį grįsti įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka, ir kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-73-511/2021).

14. Šioje baudžiamojoje byloje tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo bei kai kurių liudytojų (įskaitant liudytojo M. J.) parodymai skirtingose proceso stadijose skyrėsi, todėl teismas pagrįstai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu duotus proceso dalyvių parodymus siekdamas pašalinti parodymuose esančius prieštaravimus, patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes matyti, jog liudytojo M. J. protokolo – pareiškimo surašymo metu parodytos aplinkybės atitinka liudytojų D. U. ir L. J. parodymus, o nurodytos pareiškimo atsiėmimo aplinkybės neaiškios. Išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti pirmosios instancijos teisme duotų liudytojo M. J. parodymų patikimumu.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirminiai liudytojo M. J. parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau savarankišku įrodymu liudytojo M. J. pirminių parodymų nelaikė ir jais nesirėmė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

16. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas neanalizavo liudytojų R. B. ir I. B. parodymų. Įvertinus liudytojų parodymų turinį matyti, kad liudytojos papasakojo M. J. pareiškimo pateikimo ir atsiėmimo aplinkybes, tačiau daugiau bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, todėl tai, kad teismas jų detaliai neanalizavo neturi įtakos teismo nuosprendžio teisingumui (t. 4, b. l. 125–126, 126–127).

17. Be liudytojo M. J. parodymų, byloje daugiau nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad liudytojas D. U. liepė M. J. duoti A. Š. nepalankius parodymus. Liudytoja L. J. parodė, kad ji ir liudytojas D. U. ragino M. J. parašyti pareiškimą policijai, nes jis buvo sumuštas, tačiau apie neteisėtą įtaką sūnaus parodymams liudytoja neparodė. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas D. U. galėjo daryti įtaką nukentėjusiojo parodymams, tačiau ši apelianto keliama versija taip pat nepagrįsta. Nepaisant pirminių parodymų, kurių keitimo priežastis jis paaiškino, nukentėjusiojo K. U. parodymai, kad jį sužalojo A. Š., buvo nuoseklūs, taigi pagrindo teigti, kad jis apkalbėjo nuteistąjį A. Š. dėl tėvo liudytojo D. U. įtakos ar kitų priežasčių, nėra.

18. Apeliantas skunde teigia, kad teismas neanalizavo liudytojo E. Z. parodymų, nesiaiškino kodėl nukentėjusysis jam atsiuntė melagingą SMS žinutę apie tai, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Iš bylos matyti, kad liudytojo nepavyko apklausti, nes jis išsikraustė į užsienį ir nėra žinoma jo gyvenamoji vieta ar kontaktiniai duomenys (t. 4, b. l. 94), taigi teismas dėjo pakankamas pastangas apklausti liudytoją, bet to nepavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. iš tiesų parodė, kad gavo minėto turinio žinutę (t. 2, b. l. 147–148), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė nukentėjusiojo parodymų patikimumo nesumenkina, kadangi nukentėjusysis paaiškino, jog neteisingas sužalojimo aplinkybes iš pradžių pasakojo bijodamas A. Š.

19. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nepaisant to, kad nukentėjusysis teigė, jog buvo mušamas kitų asmenų akivaizdoje, vienintelis liudytojas E. M. parodė atsimenantis A. Š. ir K. U. susitikimą (nors tikslios susitikimo dienos nenurodė) bei jo metu girdėjęs pliaukštelėjimą, lyg kažkas būtų trenkęs į petį (t. 4, b. l. 42–43, t. 2, b. l. 57–59, 150). Šio liudytojo parodymai nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų pilna apimtimi, tačiau sugretinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismo posėdžio metu jis patvirtino, su nukentėjusiojo vėlesniais bei nuteistojo pirminiais parodymais, matyti, kad liudytojas E. M. pasakojo apie byloje nagrinėjamą įvykį. Jis parodė, kad tądien buvo susitikęs A. Š., vakarop jie ėjo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono ir ties (duomenys neskelbtini) namu sutiko K. U. A. Š. kalbėjosi su K. U., o liudytojas parodė nesikišęs, stovėjęs toliau. Liudytojas parodė vienu metu išgirdęs pliaukštelėjimą ar bumbtelėjimą, po to jis su A. Š. nuėjo link (duomenys neskelbtini), o K. U. link (duomenys neskelbtini). A. Š. savo pirminiuose parodymuose taip pat teigė, kad 2017 m. spalio 31 d. po pietų buvo susitikęs su E. M., jie susitiko K. U. ties (duomenys neskelbtini) namu (past. šis namas yra netoliese (duomenys neskelbtini) esančio namo), ten tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė nukentėjusiajam (t. 3, b. l. 150–151). Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, liudytojo E. M. parodymai, nuteistojo A. Š. pirminiai parodymai, taip pat liudytojų D. U., L. U., M. K. parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad 2017 m. spalio 31 d. jis buvo sumuštas A. Š. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismui nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2017 m. spalio 31 d. nuteistasis susitiko su nukentėjusiuoju pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jį sumušė, buvo įrodyta.

20. Visgi ne mažiau svarbu nustatyti, ar nuteistojo padaryti sužalojimai lėmė tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadose Nr. G 1127/2017 (06), Nr. pG 237/2018 (06) nurodyta, kad krūtinės ir pilvo sumušimai bei blužnies trūkimas galėjo įvykti dėl kieto buko daikto poveikio. Trauminių poveikių skaičiaus nustatyti nebuvo galimybės. Blužnies plyšimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 70, 74). Specialisto išvadoje Nr. pG 1182/2018 (06) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajam blužnis galėjo plyšti ir jam nugriuvus nuo laiptų ir pilvo sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tačiau didesnė tikimybė, kad nukentėjusiajam blužnis plyšo nuo poveikio, patirto smūgiavimo metu (t. 3, b. l. 85). 2019 m. liepos 23 d. specialistas L. U. teikė paaiškinimus, kurių metu patvirtino, kad patikimai nustatyti ar blužnis plyšo nukentėjusiajam nukritus nuo laiptų ar dėl smūgių sudavimo, nėra galimybės, tačiau didesnė tikimybė, kad sužalojimas buvo padarytas smūgiuojant. Specialisto paaiškinime nurodyta, kad nukentėjusysis po patirto sužalojimo galėjo nueiti 3,44 km atstumą, taip pat neatmestina tikimybė, kad skausmas galėjo sustiprėti nuėjus šį atstumą (t. 3, b. l. 87–88).

21. Nukentėjusysis K. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad šoną jam pradėjo skaudėti beveik iš karto po sumušimo, iki nukrentant nuo laiptų. Nukentėjusysis teigė, kad krito, nes nuo sužalojimų jam jau temo akyse, buvo sunku eiti. Apie tai, kad krisdamas nuo laiptų jis būtų atsitrenkęs į kokį nors kietą buką daiktą jis neparodė, tvirtino tik susitrenkęs petį (t. 1, b. l. 188–189, 192–195, t. 2, b. l. 6–9, t. 4 , b. l. 44–45). Nustačius šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija neabejoja, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas smūgiuojant, o ne nukritus nuo laiptų, bei, kad šias pasekmes sukėlusius smūgius sudavė nuteistasis A. Š.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė taip pat ir tai, kad nuteistasis A. Š. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dar ir iki šio įvykio – 2017 m. gegužės mėnesį mokyklos stadione spyrė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į dešinę koją, reikalavo 60 Eur, taip pat, vieną kartą spyrė į koją mokykloje. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė kitas faktines aplinkybes apie šiuos įvykius nei buvo nurodoma kaltinamajame akte, tačiau argumentų dėl to nenurodė. Apelianto nuomone byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl šių nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių.

23. Nukentėjusysis parodė, kad tokie įvykiai buvo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo parodymai skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tvirtino, kad A. Š. jam sudavė į koją mokyklos stadione, tuomet reikėjo dėti longetę. Kitą kartą susirado jį mokyklos antrame aukšte, tąkart porą kartų sudavė į pilvą (t. 2, b. l. 6–9, 50–53). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis 2017 m. gegužės mėnesį reikalavo pinigų už elektroninę cigaretę ir tris kartus spyrė į kairę koją mokyklos stadione, tačiau nukentėjusysis parodė tiksliai neatsimenantis į kurią koją spyrė nuteistasis, patikslino, kad buvo dedama longetė. Anot nukentėjusiojo nuteistasis buvo atėjęs ir į mokyklą, ten vėl reikalavo 60 Eur, tačiau mokykloje nemušė. Vėliau taip pat patikslino, kad gal A. Š. ir sudavė kelis smūgius į pilvą (t. 4, b. l. 44–45). Liudytoja M. K. parodė mačiusi kaip nuteistasis A. Š. spyrė nukentėjusiajam į koją, tačiau jos teigimu K. U. koja tuo metu jau buvo sugipsuota, todėl neatmestina tikimybė, kad liudytoja kalbėjo apie kitą įvykį. Kita vertus pastebėtina, kad liudytoja parodė, jog tokių atvejų kai A. Š. kabinėjosi prie K. U., buvo ne vienas (t. 4, b. l. 68). Nukentėjusysis taip pat parodė, jog atvejų kai A. Š. prie jo kabinėjosi, buvo daug, A. Š. be pagrindo reikalavo pinigų ne tik iš jo, bet ir iš kitų asmenų (t. 2, b. l. 6–9).

24. Liudytojai D. U. ir L. U. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį nukentėjusysis buvo sumuštas, tąkart reikėjo dėti koją į longetę, tačiau sūnus prašė policijai apie įvykį nepranešti, todėl liudytoja L. U. ligoninėje apie įvykį pamelavo (t. 4, b. l. 28–29, 29–31). Iš 2019 m. kovo 14 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo K. U. medicininius dokumentus nustatyta, kad 2017 m. gegužės 15 d. nukentėjusysis kreipėsi į medikus dėl buityje patirtos traumos, nurodė, kad krito, užkliudė koją (t. 3, b. l. 92–93).

25. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. Š. 2017 m. gegužės mėnesį mokyklos stadione prie futbolo vartų spyrė nukentėjusiajam K. U. nenustatytą skaičių į dešinę koją reikalaudamas 60 Eur, nes tai patvirtina aukščiau išdėstyti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei duomenys apie nukentėjusiojo patirtą sužalojimą. Tačiau aplinkybės, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam taip pat ir mokykloje, užtikrintai negalėjo patvirtinti net ir pats nukentėjusysis, jos nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies ši aplinkybė šalintina.

26. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis reikalavo iš nukentėjusiojo K. U. pinigų už elektroninę cigaretę, tiek nukentėjusysis tiek nuteistasis parodė, kad tarp jų konfliktas kilo būtent dėl pinigų už elektroninę cigaretę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis vykdė tariamą nerealizuotą teisę – nuteistasis parodė galvojęs, kad jam ar E. B. K. U. turėjo grąžinti pinigus už pavogtą elektroninę cigaretę, o nukentėjusysis tvirtino, kad elektroninę cigaretę pavogė ne vienas, bet sutiko, kad pasisavinęs elektroninę cigaretę pinigų nemokėjo (t. 4, b. l. 44–45, 127–128).

28. Pagrįstai nustatyta ir tai, kad vykdydamas savo tariamą teisę nuteistasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinę ir psichinę prievartą. Nukentėjusysis K. U. parodė, kad bijojo nuteistojo, kad šis jam grasino, o taip pat nustatyta, kad nuteistasis, reikalaudamas 60 Eur už elektroninę cigaretę fiziškai sužalojo nukentėjusįjį mokyklos stadione bei reikalaudamas sumokėti pinigus sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teisėjų kolegija sutinka, kad naudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį nuteistasis padarė jam didelę žalą – nukentėjusysis parodė bijojęs nuteistojo, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, dėl nuteistojo veiksmų (sunkaus sveikatos sutrikdymo) jis neteko 30 proc. darbingumo (t. 3, b. l. 78).

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistasis būtų siekęs sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą – jis mušė nukentėjusįjį suvokdamas dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta nuteistojo A. Š. veiką kvalifikuojanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas iš savanaudiškų paskatų taipogi nustatyta pagrįstai, kadangi nuteistasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl to, kad šis nesumokėjo tariamos skolos ir siekdamas priversti nukentėjusįjį tai padaryti. Taigi, įvertinus visų išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo kvalifikuotos tinkamai.

Dėl bausmės

30. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams, o už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą veiką – laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę. Apėmimo būdu subendrinęs už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes teismas nuteistajam paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, su kuria nuteistojo A. Š. gynėjas nesutinka. Apelianto nuomone, aplinkybes, dėl kurių teismas nutarė taikyti BK 92 straipsnio nuostatas, teismas turėjo vertinti taip pat ir paskirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, tačiau to nepadarė.

31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistasis jauno amžiaus, padarė apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus, kuriais sukėlė sunkias pasekmes, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba, padarytos žalos neatlygino, šeimos nesukūręs, charakterizuojamas teigiamai, t. 3, b. l. 121–140). Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skiria bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui, tačiau bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė ir paskyrė nuteistajam atitinkamuose BK straipsniuose įtvirtintų sankcijų vidurkio neviršijančias bausmes bei, vadovaudamasis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėjo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės yra teisingos, jų švelninti nėra pagrindo.

32. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pašalino dalį pirmosios instancijos teismo nustatytų nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Vis dėlto, tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtas teisingas ir proporcingas bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis kartu su skundžiamame nuosprendyje jam nustatyta auklėjamojo poveikio priemone bei egzistuojančia galimybe atlikti paskirtą bausmę tuo atveju jei nuteistasis nesilaikys nustatytų apribojimų, sudaro pakankamą ir adekvačią garantiją, kad bus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl civilinio ieškinio

33. Nukentėjusiojo K. U. atstovas pagal įstatymą civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1 500 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos už prarastus drabužius (t. 2, b. l. 103–105, t. 4, b. l. 44–45). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu civiliniame ieškinyje prašomas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sumažino ir nukentėjusiajam priteisė 512 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

34. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė turtinę žalą ir jam buvo būtina įsigyti įvairių medikamentų, pleistrų patirtiems sužalojimams gydyti. Vis dėlto, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nukentėjusysis ir jo atstovas nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam atlygintinos turtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas priteisiant žalą tik už tuos medikamentus, kurių būtinumas tokio sužalojimo atveju teismui nekelia abejonių: pooperaciniai pleistrai (50 Eur), jodas (3 Eur), tepalas „Bepanthen“ (8 Eur), tepalas „Hemagel“ (10 Eur), raminamoji tinktūra „Rameval“ (1 Eur), vitaminai BIOCA K+MG+ZN (10 Eur), vitaminai „Feroglobin“ (60 Eur). Taigi viso nukentėjusiajam priteistina 142 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

35. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo nustatytu nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžiu nurodydamas, kad teismas nevertino nuteistojo turtinės padėties, priteisiamos turtinės žalos dydžio. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiojo prašomą 50 000 Eur sumą ir priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiojo atstovo prašoma suma neatitinka teismų praktikos, Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vertinamos ne tik įstatyme numatytos aplinkybės bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui..

36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nuteistojo priteista 15 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui būtų pernelyg didelė, neproporcinga našta nuteistajam – iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis tėvų neturi, nuomojasi butą, mokosi, nedirba, ir tai patvirtina, kad pagal esamą turtinę padėtį jis neturėtų realios galimybės atlyginti padarytą žalą. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad panašaus pobūdžio bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (pavyzdžiui, kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-511/2019, Nr. 2K-160-507/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-84-458/2020; Nr. 2K-517-303/2015). Nukentėjusysis nors ir prarado didelę dalį darbingumo, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl kurių jam neabejotinai turi būti kompensuota, teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus labiau atitiktų neturtinės žalos atlyginimui iš nuteistojo priteista 10 000 Eur dydžio suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (nusikalstamos veikos aprašymo) pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis A. Š. mokykloje vieną kartą spyrė nukentėjusiajam K. U. į koją.

Sumažinti iš A. Š. nukentėjusiojo K. U. naudai priteistiną sumą turtinei žalai atlyginti iki 142 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų).

Sumažinti iš A. Š. nukentėjusiojo K. U. naudai priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti iki 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasAlgimantas Valantinas