Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2024-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-27-963/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-11-26
Bylos Nr.
A6.-27-963/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00300-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kategorijos
  • 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-27-963/2024Proceso Nr. 4-06-3-00300-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 7.12. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. lapkričio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2024 m. rugsėjo 9 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. rugsėjo 06 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą (toliau – Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB (duomenys neskelbtini) vadovei L. J. ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 23 763,51 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, AB SEB bankas 2024 m. gegužės 3 d. išsiųsti paklausimai dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo nuo 2022 m. birželio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. 2024 m. gegužės 8 d. gautas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. Įvertinus AB SEB bankas banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu yra atidaryta AB SEB banko atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini). Mintoje banko sąskaitoje per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. gauta 55 844,30 Eur išlaidų ir likutis laikotarpio pabaigoje sudarė 0,01 Eur. Iš sąskaitos buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais. Didžiausios sumos buvo išmokėtos: 2022 m. lapkričio 11 d. UAB „S.“ išmokėta 391 Eur, SIA „C.“ Lietuvos filialui išmokėta 388 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. UAB „P.“ išmokėta 450 Eur; 2023 m. sausio 26 d. MB „O.“ išmokėta 980 Eur; 2023 m. vasario 13 d. SIA „C.“ Lietuvos filialui išmokėta 880,07 Eur; 2023 m. kovo 2 d. UAB „I.“ išmokėta 993,63 Eur; 2023 m. kovo 8 d. UAB „O.“ išmokėta 800 Eur; 2023 m. kovo 30 d. UAB „I.“ išmokėta 993,63 Eur; 2023 m. balandžio 3 d. UAB „N.“ išmokėta 825 Eur; 2023 m. gegužės 7 d. ir 9 d. UAB „O.“ išmokėta po 1000 Eur; 2023 m. birželio 9 d. UAB „I.“ išmokėta 993,63 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. UAB „O.“ išmokėta 1400 Eur; 2023 m. lapkričio 7 d. SIA „C.“ Lietuvos filialui išmokėta 1400 Eur. UAB (duomenys neskelbtini)vadovė L. J., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VM prie FM. Dėl tokių L. J. veiksmų buvo pažeisti VM prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytą, byla nagrinėtina L. J. nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, yra VMI skolininkė. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. J. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. eina UAB (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas (b. l. 32, 38-40), todėl L. J., kaip įmonės vadovė, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 23 763,51 Eur, iš jų 23 600,66 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigiai, 160,94 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigiai (b. l. 6-7).

2022 m. gegužės 2 d. VMI prie FM ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-28808, kuria bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas dalimis laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. vasario 25 d. (b. l. 33-36). 2023 m. gruodžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu mokestinės paskolos sutartis nutraukta, nes UAB (duomenys neskelbtini) sutarties nevykdė (b. l. 37).

Taigi, mokėjimai VMI prie FM nebuvo vykdomi periodiškai, skola buvo mažinama minimaliai, tačiau tuo pat metu Bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą matyti, kad L. J., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, per administracinio nusižengimo bylai reikšmingą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI – UAB „S.“, SIA „C.“ Lietuvos filialu, MB „O. G.“, UAB „I.“ ir kt.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nebuvo laikomasi. Teismui nekyla abejonių, kad L. J. suvokė, jog ji, pervesdama pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jos vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad net sudarius sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų matyti, kad kitiems kreditoriams tuo laikotarpiu buvo mokama. L. J., turėdama galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais bei vykdė mokėjimus, neužtikrindama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.

L. J. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiama pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad ji būtų bausta už kitos rūšies administracinių nusižengimų padarymą, šiuo metu yra dirbantis, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-27-963/2024 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė