Kauno apylinkės teismo sprendimas

2010-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-792-773/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-03
Bylos Nr.
2-792-773/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Linas Mažonas, Edgaras Paulius Staniukaitis
Civilinė byla Nr. 2-792-773/2010
Procesinių sprendimų kategorijos:30.5; 30.9.1; 30.10; 93.2.22(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m.gegužės 3 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovui A. M., atsakovo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 74-75) atsakovui A. M. ir teismo prašė nustatyti 1035 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2008-11-13 UAB „Architektų pastogė“ parengtą planą, nustatant ieškovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypo plotu pažymėtu plane „C“- 254 kv. m., atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotu pažymėtu plane „B“- 253 kv. m, ir paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „A“- viso 528 kv. m ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2002-01-10 Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V. patvirtinta dovanojimo sutartimi ieškovė R. B. ir atsakovas A. M. lygiomis dalimis įgijo po 1/2 gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 1/2 dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. kv.), esančių (duomenys neskelbtini). 2004-03-25 tarp ieškovės R. B. ir atsakovo A. M. buvo sudaryta statinių, esančių (duomenys neskelbtini, gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su garažu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, remiantis bendraturčių susitarimu ir VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo atliktu pastato dalių apskaičiavimo projektu, statiniai esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 50/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis garažo (duomenys neskelbtini) ir 50/100 dalių priklausinių- inžinierinių įrenginių-statinių. Tokiomis pačiomis dalimis kaip ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise pastatai priklauso ir atsakovui A. M.. Žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu šalims priklauso po 1/2 dalį. Ieškovė pažymėjo, kad jos netenkina dabartinė padėtis, kadangi faktinė naudojimosi patalpomis, pastatais tvarka yra pastovi ir nekintanti, tačiau atsakovas atsisako neginčo tvarka šią naudojimosi tvarką patvirtinti. Ieškovė nurodė, kad esant ginčui tarp bendrąja daline nuosavybės teises valdančių savininkų dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, teikdama UAB „Architektų pastogė“ planą kreipiasi į teismą ir prašo pagal šį planą nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovė laiko, kad tai atitiks abiejų šalių interesus ir nepažeis šalių teisių, nes tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2006 metais, taip šalys šiuo sklypu naudojasi iki šiol. Ieškovės nuomone, siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė nurodė, kad su atsakovo žemės pasidalinimo būdu nesutinka, nes jame ieškovei numatytas žemės sklypas pažymėtas raide B yra neproporcingas pagal išdėstymą, netenka naudingumo, nes ieškovės sklypo plotis 6.53 metro, o atsakovo 13.70 m., todėl negali tokiame plotyje planuoti jokios statybos (ūkinio statinių ir kt.). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo nurodytame plane, atsakovo namo dalies langai pažymėti indeksu 1-1, 1-9, 1-8 patenka į jai priskiriamą žemės sklypą, todėl atsakovas plane nurodo priėjimą 1.67 m. prie savo langų kaip bendrą naudojamą žemės plotą šią patalpų aptarnavimui-priežiūrai (remontui). Ieškovės nuomone, tokiu būdu nesuprantamas ir neatitinkantis protingumo kriterijų jai naudotis likęs 4 metrų ploto žemės ruožas, neaiškus šios žemės naudojimo tikslas ir kaip ją naudoti, be to, jame nutiestos komunikacijos, kurios gali sugesti ir prireikti remontuoti abiems bendraturčiams. Ieškovė nurodė, kad jai nepriimtina naudotis žemės sklypo dalimi iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nes neaiški jos paskirtis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas užsimurino įėjimą į savo namo dalį (patekimas į patalpą pažymėtu indeksu 1 -1), šis įėjimas yra šalia nurodyto naudotis žemės sklypo, likęs planuose ir nežinia, kada atsakovas vėl ims juo naudotis. Šiuos argumentus ieškovė nurodė ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį (b. l. 84).

Atsakovas A. M. patikslintu priešieškiniu ieškovei R. B. (b. l. 76-78) teismo prašė nustatyti 1035 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2007-06-15 UAB „Hidroprojektas“ parengtą planą, priskiriant išimtinai ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B“-330 kv. m, atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išimtinai žemės sklypo dalimi pažymėta plane „A“- 330 kv. m bei paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „C“ - viso 375 kv. m. Atsakovas teigė, kad priešieškiniu prašo teismo įteisinti iki dabar nusistovėjusią ir dabar galiojančią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, kuri yra nusistovėjusi jau seniai ir iki šiol tenkino abu bendrasavininkus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nesikreipė į jį, kaip į bendraturtį, nurodydama priežastis dėl ko jos netenkina šiuo metu nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, šių priežasčių nenurodė ieškinyje, savo ieškinį nepagrindžia jokiais dokumentais, įrodymais ir elgiasi nepagrįstai bei nesąžiningai. Atsakovas pažymėjo, kad kartu su pirminiu priešieškiniu pateikė planą, parengtą UAB „Hidroprojektas“, kuris tiksliai atitinka dabartinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, šiuo planu prašo vadovautis. Atsakovas nurodė, kad jo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitiks ir nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) tvarką. Atsakovas nurodė, kad jo prašoma priskirti bendram naudojimui žemės sklypo dalis yra būtina užtikrinti abiejų šalių patekimui į sklypą iš (duomenys neskelbtini)g., patekti į gyvenamąsias patalpas bei ūkio pastatą -garažą, kuris abiem ginčo šalims priklauso lygiomis dalimis. Atsakovas nurodė, kad prašoma priskirti R. B. naudojimui žemės sklypo dalis, pateiktame plane žymima raide „B“, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini)g., yra tik R. B. priklausančios namo dalies langai (tiek pirmame aukšte, tiek ir antrame aukšte), tad nėra jokio poreikio atsakovui ir jo šeimos nariams naudotis šia sklypo dalimi. Atsakovo nuomone, siekiant išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje, įvertinant tai, jog jau ir šiuo metu yra tarp ginčo šalių konfliktiniai santykiai dėl įvairių valdymo teisių pažeidimų, todėl vadovaujantis suformuotoje teismų praktikoje nustatytais principais, optimaliausia šią žemės sklypo dalį priskirti naudotis išimtinai ieškovei R. B.. Atsakovas taip pat nurodė, kad šia žemės sklypo dalimi faktiškai ir dabar naudojasi tik ieškovė R. B., nes atsakovui ir jo šeimos nariams jokio poreikio naudotis šia žemės sklypo dalimi nėra. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei R. B., šis žemės sklypas yra ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietryčių pusėje, todėl ginčo žemės sklypo pietrytinės pusės priskirimas naudotis išimtinai ieškovei R. B. atitiktų ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsakovo nuomone, UAB „Hidroprojektas“ parengtas ir jo pateiktas žemės sklypu naudojimosi projektas suteiks ginčo šalims maksimaliai autonomiškai naudotis jiems priklausančiomis tiek žemės sklypo, tiek jame esančių statinių dalimis, padės išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje, bei leis šalims apsaugoti savo interesus ir patogiai naudotis tiek žemės sklypu, tiek ir kiemo statiniais esančiais šiame žemės sklype. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad jos užsakymu parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka faktinę, dabar nusistovėjusią, žemės naudojimosi tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini

Teismas nustatė, kad ieškovei R. B. ir atsakovui A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, garažas, kiti kiemo statiniai, kurie šalims taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalis, šalys yra nusistačiusios naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir garažu (b. l. 14-15).

CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kauno miesto apylinkės teismas, aiškindamas ir taikydamas šias civilinės teisės normas, 2008 m. spalio 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad išanalizavus kasacinės instancijos teismo teisminius precedentus darytina išvada, jog vertinant bendraturčių reikalavimus patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančią žemės naudojimo tvarką, atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje; 4) kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus; 5) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; 6) ar teisės aktų nustatyta tvarka galima naudotis žemės sklypu pagal prašomą patvirtinti tvarką. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog bendraturčiams į teismą kreipusis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Dėl ieškovės R. B. ieškinio pagrįstumo

Teismas, spręsdamas, ar naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti patvirtinta pagal ieškovės R. B. pateiktą 2008-11-13 UAB „Architektų pastogė“ parengtą planą, nustatant ieškovei R. B. naudotis žemės sklypo plotu pažymėtu plane „C“- 254 kv. m., atsakovui A. M. žemės sklypo plotu pažymėtu plane „B“- 253 kv. m, ir paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu, pažymėtu plane „A“ – viso 528 kv. m (b. l. 59), visų pirma įvertina tai, kad ši naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka pirmojo teisminėje praktikoje suformuoto proporcingumo kriterijaus reikalavimų, nes pagal šį ją šalims, kurios turi lygias teises po ½ dalį nuosavybės teisių į žemės sklypą, paskiriamos naudotis dalys yra nelygios: ieškovei paskiriant naudotis 254 kv. m žemės sklypo dalimi, atsakovui – 253 kv. m žemės sklypo dalimi. Teismas pažymi, kad nors skirtumas tarp bendraturčiams paskiriamų naudotis žemės sklypo dalių nėra didelis ir sudaro vos 1 kv. m, tačiau tai iš esmės lemia konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimą, nes tai iš esmės reiškia, kad atsakovui neleidžiama naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalelyte (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo prasme negali būti toleruotinas net menkiausias nepagrįstas asmeninės nuosavybės teisės ribojimas, tuo tarpu akivaizdu, kad šios civilinės bylos aplinkybėmis šio pažeidimo objektyviai galima išvengti atitinkamai pakoreguojant ieškovės teikiamame plane šalims paskiriamų naudotis žemės sklypo dalių ribą tarp taškų 26 – 28, keliais centimetrais ją patraukiant į ieškovei paskiriamą naudotis žemės sklypo dalį, ir taip išlyginant šalims priskirtinų žemės sklypų plotus (b. l. 59). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovę šioje byloje atstovauja profesionalus teisininkas advokatas, kuris galėjo ir turėjo pasirūpinti teikiamo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atitikimu minėtam proporcingumo kriterijui, kad teikiama tvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka nebūtų pažeidžiamos kito žemės sklypo bendraturčio teisės, tuo tarpu teismas šalies pateiktos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir ją įtvirtinančio plano koreguoti negali ir neturi teisės, nes ieškinys nagrinėjamas pareikšto ieškinio ribose (CPK 265 straipsnio 2 dalis), o plano, kuris įtvirtina naudojimosi žemės sklypo dalis, korektūrą gali atlikti tik tam įgalioti asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės R. B. ieškinio reikalavimas patvirtinti jos pateiktą naudojimosi žemės sklypu 2008-11-13 UAB „Architektų pastogė“ parengtą planą negali būti tenkinamas, nes jis parengtas nesilaikant proporcingumo kriterijaus, pažeidžiantis atsakovo A. M. nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnis).

Teismo vidinį įsitikinimą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka teismo sprendimu negali būti patvirtinta, be aukščiau nurodytų teisinių motyvų sustiprina ir tai, kad pagal ieškovės teikiamą naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčiams paliekamo bendrai naudotis žemės sklypo dalis yra 528 kv. m, t. y. daugiau nei pusė viso bendro sklypo, šioje žemės sklypo dalyje tarp bendraturčių gali kilti nauji ginčai dėl šio žemės sklypo dalies naudojimo, jame esančių daiktų ir kitokių valdymo teisių, kas atsižvelgiant į konfliktinius šalių tarpusavio santykius yra labai tikėtina, todėl ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka racionalumo ir optimalumo reikalavimų, neminimizuojanti ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimo ateityje, palieka labai didelį bendro naudojimo žemės plotą. Be to, kaip matyti iš pateikto žemės sklypo plano (b. l. 59) ir šalių paaiškinimų (b. l. 96), ieškovės naudojamas šiltnamis stovi kiemo viduryje ir patenka į atsakovui paskirtiną naudotis žemės sklypo dalį, o tai taip pat sukelia nepagrįstą atsakovo naudojimosi teisių ribojimą. Teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad ieškovės R. B. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl atsakovo A. M. priešieškinio pagrįstumo

Teismas, spręsdamas, ar naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti patvirtinta pagal A. M. patikslintą priešieškinį ieškovei R. B., kuriuo jis teismo prašė nustatyti 1035 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal pateiktą 2007-06-15 UAB „Hidroprojektas“ parengtą planą, priskiriant išimtinai ieškovei R. B. naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B“-330 kv. m, atsakovui A. M. išimtinai žemės sklypo dalimi pažymėta plane „A“- 330 kv. m bei paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane „C“ - viso 375 kv. m, įvertina tai, kad tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovei R. B. bus apribota teisė prieiti ir naudotis malkine, esančia už garažo, plane pažymėto MN (b. l. 23). Pagal abiejų šalių paaiškinimus, ši malkinė priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui (b. l. 92), joje sudėti abiejų šalių daiktai, ginčo dėl teisės į malkinę tarp šalių nėra, todėl kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos galimybės prieiti prie malkinės, tačiau tokios galimybės pagal atsakovą pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tvarką (planą) ieškovei nelieka. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė abi šalys, ieškovės naudojamas šiltnamis ir pavėsinė stovi viduryje kiemo (b. l. 96), žemės sklypo dalyje, kuri pagal atsakovo planą atitenka naudotis atsakovui, todėl tarp šalių gali kilti ginčai dėl šios žemės sklypo dalies ir ant jos esančių statinių naudojimo. Teismas laiko, kad atsakovo A. M. siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ir bendraturčių interesų pusiausvyros principo, nes pagal atsakovo pateiktą planą ieškovei priskirta žemės sklypo dalis yra daugiau nei du kartus siauresnė nei atsakovui priskirta žemės sklypo dalis (13,70 m ir 6,53 m), bendro naudojimo žemės sklypo dalis tarp koordinačių 23-24-25 yra įsiterpusi į ieškovei priskirtino žemės sklypo dalies vidurį, tuo tarpu atsakovui priskirtina žemės sklypo dalis yra ženkliai labiau autonomiška. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal atsakovo planą į ieškovei priskirtiną žemės sklypo dalį išeina atsakovui priklausantys langai tiek pirmame, tiek antrame namo aukšte, o tai taip pat sumažina šio žemės sklypo dalies autonomiškumą ir sudaro sąlygas tarp šalių toliau kilti naujiems konfliktams. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovei R. B. priklauso šalia esantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, nes šie žemės sklypai yra savarankiški nuosavybės teisės objektai ir ieškovė jais laisvai gali disponuoti, todėl nuosavybės teisės turėjimas gretimame žemės sklype negali lemti naudojimosi kitu žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas kaip neįrodytus atmeta atsakovo A. M. argumentus, kad jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas civilinėje byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad nors ginčo žemės sklype šalys gyvena nuo vaikystės, tačiau jis nuosavybės teise šalims priklauso tik nuo 2002 m. sausio 10 d. Ieškovė R. B. teismui paaiškino, kad atsakovo prašoma nustatyti tvarka bandoma įvesti nuo 2008 metų, kai atsakovas jai nematant iškirto sodo medžius, užstatė įvažiavimą ir neįleido ieškovės į rūsį (b. l. 91). Atsakovas A. M. paaiškino, kad ieškovės šiltnamis ir pavėsinė stovi viduryje žemės sklypo, o tai patvirtina, kad taip, kaip nurodyta atsakovo teikiamame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane šalys žemės sklypu nesinaudojo (b. l. 96). Liudytojas A. V. parodė, kad konfliktai prasidėjo tada, kai atsakovas išpjovė ieškovės braškes ir suniokojo medžius (b. l. 93). Nors liudytojas R. J. parodė, kad lysvėse, kurios yra už tvoros matė tik atsakovą, tačiau kitas liudytojas B. B., buvęs ieškovės vyras, parodė, kad pora lysvių už garažo turėjo ir ieškovė (b. l. 95). Ir nors liudytojas M. M. parodė, kad atsakovo, jo tėvo, pateiktame plane yra pavaizduota nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 95), tačiau visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių dėl tarp šalių kylančių konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu būdo, jame auginant medžius ir turint daržo lysves, taip pat aplinkybės dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasikeitimų po šalių motinos mirties ir ieškovės naudojamų šiltnamio ir pavėsinės, stovinčios ant atsakovui paskirtinos naudotis žemės sklypo dalies, visuma patvirtina, kad tarp šalių nėra ir nebuvo tiksliai nusistovėjusios naudojimo žemės sklypu tvarkos, juo labiau atitinkančios atsakovo plane pavaizduotai naudojimosi tvarkai (b. l. 23). Atsižvelgiant į visų teismo nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad atsakovo A. M. teikiama tvirtinti naudojimo žemės sklypu tvarka nėra racionali ir optimali, neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principo, neminimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimo ateityje, bendro naudojimo žemės plotas ženkliai riboja ieškovei priskiriamo naudotis žemės sklypo dalies autonomiškumą, neatitinka naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai, nes tokios nėra. Įvertinus visų šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad priešieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 180 straipsnis).

Teismas pažymi, kad tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį atmetus, tai neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, parengus naujus naudojimo žemės sklypu tvarkos projektus, kurie atitiktų išanalizuotus teisinius reikalavimus, keliamus bendraturčių naudojimo žemės sklypu tvarkai. Teismas negali tvirtinti naudojimo žemės sklypu tvarkos, kuri neišsprendžia tarp šalių ginčų, pažeidžia šalių nuosavybės teises, bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nes toks teismo sprendimas neatitiktų teisėtumo reikalavimų, nepagrįstai būtų ribojamos bendraturčio daiktinės teisės, ir iš esmės tokiu būdu nebūtų realiai pasiektas Civilinio proceso tikslas atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šių principų įgyvendinimas bendraturčiams realizuojant bendrosios dalinės nuosavybės teises valdant ir naudojantis bendru turtu pasireiškia tuo, kad bendraturčiai negali beatodairiškai siekti tik savo interesų patenkinimo, o turi atsižvelgti ir į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kooperuotis ir siekti abiems pusėms priimtino naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. Teismas šioje civilinėje byloje nustatė, kad abi šalys, tiek ieškovė R. B., tiek atsakovas A. M., pateikdamos tvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkas tiesiogiai teismui, jas parengė nesivadovaudamos minėtais teisės principais, nesikooperavo, neišnaudojo visų galimybių pasiekti abiems pusėms priimtiną naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą, ir tai sudaro savarankišką šalių reikalavimų atmetimo pagrindą (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 4.75 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį ir priešieškinį visiškai atmetus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis), o valstybės patirtos 21,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos šalies po lygiai, t. y. po 10,55 Lt (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 10,55 Lt (dešimt litų penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis