Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-07-15 · Civilinė byla Nr. e2-4699-1004/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-15
Bylos Nr.
e2-4699-1004/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01851-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Vaidotas Narvidas (pirm.)
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Trečiasis asmuo
UAB Babycare lt
Civilinė byla Nr. e2-4699-1004/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01851-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.8.2.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.1; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Monikai Statkutei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms Teisės skyriaus vyresniajai patarėjai A. G. ir patarėjai D. D.,

nedalyvaujant atsakovui A. L. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui A. L., dėl A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo taisyklių punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė ieškiniu (b. l. 1 – 12) prašė: 1. Pripažinti, kad pardavėjo A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.5 punktų sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, o Taisyklių 7.1, 7.2, 7.3, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y., netinkamai panaikina arba apriboja vartotojo teises verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo, ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. pripažinti Taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija įstatymų nustatyta tvarka atliko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę bei siekdama užtikrinti vartotojų teisių apsaugą išnagrinėjo A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. 081216, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) Taisykles ir 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-829 „Dėl A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. 081216, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo taisyklių“ (toliau – Nutarimas). Nutarime konstatavo, kad pagal CK 6.228¹ straipsnį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui (fiziniam asmeniui, veikiančiam su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais) prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.

3. Atkreipė dėmesį, kad vartotojui iš A. L. administruojamos elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) įsigyjant prekes savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, tarp vartotojo ir pardavėjo A. L. yra sudaroma nuotolinė sutartis ir tokiu būdu, tarp šalių susiklosto vartojimo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) Taisyklės nustato prekių įsigijimo, keitimo, grąžinimo tvarką, vartotojo teises bei pareigas, kurių jis privalo laikytis, siekdamas įsigyti, pakeisti arba grąžinti iš elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) įgytas prekes.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, laikė, kad Taisyklės yra sudedamoji nuotolinės pirkimo-pardavimo sutarties dalis, todėl Taisyklėms be bendrųjų pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančių nuostatų taikomos ir specialiosios, nuotolines pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Nutarime nurodė, kad CK 6.228⁴ straipsnyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurios yra preziumuojamos kaip nesąžiningos vartotojams.

5. Išnagrinėjusi pardavėjo A. L. Taisykles, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija Nutarimu pripažino, kad Taisyklių 4.2, 4.3, 4.7, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.5 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, o Taisyklių 7.1, 7.2, 7.3, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y., netinkamai panaikina arba apriboja vartotojo teises verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo, ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

6. 2021 m. kovo 26 d. ieškovė raštu Nr. 4E-7910 Nutarimo nuorašą pateikė pardavėjui A. L., kuris veikia pagal individualios veiklos pažymą, ir pasiūlė per 14 dienų nuo Nutarimo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti Nutarime nurodytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus ir apie priimtus sprendimus informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą per aukščiau nurodytą terminą. Atkreipė dėmesį, jog suėjus numatytam terminui, pardavėjas A. L. nepateikė atsakymo į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4E-7910. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2021 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 4E-34065 pakartotinai kreipėsi į pardavėją A. L., siūlydama panaikinti ar netaikyti Nutarime nurodytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Apie priimtus sprendimus dėl pateikto pasiūlymo pardavėjo A. L. buvo paprašyta informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iki 2022 m. sausio 13 d., tačiau suėjus numatytam terminui atsakymo iš pardavėjo A. L. negavo.

7. Ieškovė nurodė, jog 2022 m. vasario 7 d. el. p. (duomenys neskelbtini) pakartotinai nusiuntė pardavėjui A. L. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtą Nutarimą bei el. laiške nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad pardavėjas atsakymo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nėra pateikęs, pakartotinai siūlo pakeisti, panaikinti ar netaikyti Nutarime nurodytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Apie priimtus sprendimus pardavėjo buvo paprašyta informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iki 2022 m. vasario 21 d.

8. Pardavėjas 2022 m. vasario 9 d. el. paštu (reg. 2022 m. vasario 10 d. Nr. PA-3498) informavo ieškovę, kad kai kurias Nutarime nurodytas Taisyklių sąlygas pakeitė.

9. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pardavėjo paprašė pateikti pagal Nutarime pateiktas pastabas pakoreguotą Taisyklių redakciją. Tačiau pardavėjas pakoreguotos Taisyklių redakcijos, patvirtinančios pakeistas Taisyklių sąlygas, nepateikė. Pardavėjas A. L. 2022 m. vasario 10 d. el. p. (reg. 2022 m. vasario 10 d. Nr. PA-3499), be kita ko, informavo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad dėl Nutarime nurodytų nesąžiningų Taisyklių sąlygų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreiptųsi į teismą.

10. Tokiu būdu ieškovė daro išvada, kad pardavėjas A. L. neatsižvelgė į pateiktus siūlymus dėl Taisyklių sąlygų, kurios Nutarimu buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, pakeitimo, panaikinimo ar netaikymo, taigi nesutiko nutraukti viešojo intereso pažeidimo.

11. Įvertinusi Nutarimu pripažintas nesąžiningomis Taisyklių sąlygas, kurios ieškovės nuomone, esminės, suvaržančios ar panaikinančios, apribojančios vartotojų teises ir teisėtus interesus yra Taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.7 ir 8.8 punktuose įtvirtintos sąlygos, ieškinyje pateikė motyvus dėl šių Taisyklių punktų sąlygų atitikties CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams.

12. Taisyklių 4.3 punkte nurodyta, jog „Jei Pirkėjas nutraukia prekių pirkimo-pardavimo sutartį pagal 3.2 punkte numatytas sąlygas, Pardavėjas, gavęs grąžinama prekę, įsipareigoja per 14 (keturiolika) darbo dienų grąžinti Pirkėjui už prekę sumokėtus pinigus“. Minimas Taisyklių punktas įtvirtina, jog vartotojui nusprendus atsisakyti sudarytos sutarties, pardavėjas turi teisę vartotojo sumokėtus pinigus grąžinti per 14 darbo dienų, nuo daikto grąžinimo momento.

13. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pažymėjo, kad CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. Taigi, tokiu atveju, t. y. jeigu, pasibaigus 14 dienų laikotarpiui, pardavėjas gauna prekes arba įrodymus, kad prekės išsiųstos, jis turėtų nedelsdamas grąžinti vartotojo sumokėtas sumas.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Taisyklių 4.3 punkto sąlygą, nustatė, kad pinigų grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo to momento, kai gaunamas vartotojo pranešimas apie sutarties atsisakymą, kaip yra įtvirtinta įstatyme, o nuo momento, kai pardavėjas gauna vartotojo grąžinamas prekes. Be to, aptariamu atveju, pardavėjas įtvirtina savo teisę grąžinti pirkėjui už prekę sumokėtus pinigus ne per 14 kalendorinių dienų, kaip numatyta CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalyje, bet per 14 darbo dienų, kas sudaro 18 kalendorinių dienų laikotarpį. Tokiu būdu, daro išvadą, kad Taisyklių 4.3 punkto sąlyga, įtvirtinanti, kad pinigų grąžinimo vartotojui terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai pardavėjas gauna vartotojo grąžinamas prekes, o ne nuo momento, kai gaunamas vartotojo pranešimas apie sutarties atsisakymą, kaip yra įtvirtinta įstatyme ir nustatanti, kad vartotojo sumokėtos sumos bus grąžintos per 14 darbo dienų, o ne per 14 dienų, kaip tai numatyta CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalyje, nustato ženkliai ilgesnį nei CK numatytą pinigų grąžinimo terminą, ir prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui, taip iš esmės pažeidžiant šalių teisių, ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

15. Taisyklių 5.3 punkte įtvirtinta, kad „Pardavėjas turi teisę bet kuriuo momentu, neinformavęs Pirkėjo, keisti Parduotuvėje esančių prekių asortimentą, jų aprašymus, kainas, pristatymo sąlygas ir kitą Parduotuvėje esančią informaciją“. Minimoje Taisyklių 5.3 punkto sąlygoje įtvirtinama pardavėjo teisė keisti internetinėje parduotuvėje esančių prekių asortimentą, jų aprašymus, prekių pristatymo sąlygas ir kitą su internetine parduotuve susijusią informaciją.

16. Pažymėjo, jog tarp vartotojo ir pardavėjo sudaryta sutartis dėl vartotojo užsakytų prekių pirkimo–pardavimo yra taikoma tiek būsimiems, tiek ir esamiems vartotojams, kurie pardavėjui jau yra pateikę užsakymus, tačiau dar nėra jų gavę. Šiuo atveju, iš Taisyklių 5.3 punkto nuostatos nėra aišku, kas bus su tais vartotojų užsakymais, kurie yra pateikti, tačiau dar nėra gauti, tais atvejais, kai pardavėjas, pavyzdžiui, pakeis prekių pristatymo sąlygas ir kitą parduotuvėje esančią informaciją. Be to, nėra aišku, kaip šiuo atveju apie susiklosčiusią situaciją vartotojai bus informuojami.

17. Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš sutarties sudarymą, vartotojui pateikiama informacija, ypač prekių kaina, jų savybės bei pristatymo sąlygos turi esminę svarbą vartotojui apsisprendžiant sudaryti sutartį su pardavėju ar ne, kadangi vartotojas sudarydamas sutartį su pardavėju tikisi, jog ji bus vykdoma pagal jos sudarymo metu galiojusias sąlygas. Todėl, įvertinus tai, kad Taisyklių 5.3 punkte nėra nurodyta, kas bus su tais vartotojų užsakymais, kurie pardavėjui jau yra pateikę užsakymus, tačiau dar nėra jų gavę ir kaip apie susiklosčiusią situaciją bus informuojami vartotojai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtent pardavėjui kyla pareiga užtikrinti Taisyklių nuostatų aiškumą, daro išvadą, kad Taisyklių 5.3 punkto sąlyga iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus.

18. Taisyklių 5.5 punkte nurodyta, jog „Pirkėjas gali atsiskaityti už prekes grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu. Pasirinkus mokėjimo būdą atsiskaityti už prekes grynaisiais pinigais, taikomas papildomas 2.90 euro mokestis“. Taisyklių 5.5 punktu įtvirtinamas 2.90 Eur mokestis, taikomas vartotojui tuo atveju, jei jis pasirenka atsiskaityti už prekes grynaisiais pinigais.

19. Pabrėžė, kad vadovaujantis CK 6.228⁵ straipsnio 6 punktu, verslininkui draudžiama reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijančio verslininko išlaidas, patiriamas dėl tos mokėjimo priemonės naudojimo ar mokėjimo grynaisiais pinigais. Pastebėjo, kad šis draudimas yra įtvirtintas imperatyvia įstatymo forma. Taigi, vartotojui norint atsiskaityti už įsigyjamą prekę, turi būti suteikiama galimybė pasirinkti jam tinkamiausią atsiskaitymo būdą, kuris, remiantis CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali būti apmokestintas papildomais mokesčiais.

20. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas vadovaudamasis Taisyklių 5.5 punktu, vartotojui taiko 2,90 Eur mokestį, kai jis pasirenka už įsigyjamas prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais, taip pat įvertinus tai, kad CK 6.228⁵ straipsnio 6 punktas imperatyviai draudžia verslininkui reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais, daro išvadą, kad minima Taisyklių sąlyga prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui ir tokiu būdu iš esmės pažeidžia šalių teisių, ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo nenaudai.

21. Taisyklių 6.2.1 punkte nurodyta, jog „Pristatymas į K. N. yra papildomų sąlygų“. Vadovaujantis aukščiau minėta Taisyklių sąlyga, prekių pristatymui į Kuršių neriją yra taikomos papildomos sąlygos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nei šiame, nei kituose Taisyklių punktuose nėra nurodyta, kokios būtent sąlygos yra taikomos prekių pristatymams į Kuršių neriją.

22. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad verslininkui, kaip savo srities profesionalui, tenka pareiga užtikrinti su vartotojais sudaromų sutarčių (taisyklių) sąlygų teisinį apibrėžtumą, jų suderinamumą su galiojančių teisės aktų nuostatomis bei aiškumą vartotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad verslininkas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, jo sutartyje pateikiamos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, kadangi jos nustato šalių teises, pareigas atsakomybę, jose pateikta visa sutarčiai sudaryti reikšminga informacija ir pan., o įtrauktos į sudarytą sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-45/2008).

23. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad Taisyklių 6.2.1 punkte įtvirtinant, jog prekių pristatymui į Kuršių neriją yra taikomos papildomos sąlygos, tačiau nedetalizuojant, kokios būtent sąlygos pristatymui yra taikomos, neužtikrinamas civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. Tokiu būdu Taisyklių 6.2.1 punkto sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

24. Taisyklių 6.6 punkte numatyta, jog „Kai kurios prekės gali būti pristatytos nesurinktos“. Minimas Taisyklių punktas numato, kad kai kurios pardavėjo vartotojui parduodamos prekės gali būti vartotojui pristatytos nesurinktos.

25. Vertinant Taisyklių 6.6 punkto sąlygą sąžiningumo aspektu, ieškovė pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.228⁷ straipsniu pardavėjas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, taip pat ir informaciją apie parduodamas prekes, įskaitant informaciją apie tai, kad norint naudotis preke, ji papildomai turės būti surinkta. Pastebėjo ir tai, kad ne kiekvieną prekę vartotojas galės susirinkti pats, todėl informacija apie tai, ar prekė bus pristatyta surinkta (arba apie galimybę užsisakyti prekės surinkimo paslaugą papildomai, įsigyjant prekę) jam gali būti itin svarbi apsisprendžiant sudaryti sutartį su pardavėju ar ne.

26. Atkreipė dėmesį, kad minima informavimo pareiga įtvirtinta imperatyvia įstatymo norma, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių (CK 6.157 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Taisyklių 6.6 punkte įtvirtinama, jog tam tikros internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) parduodamos prekės gali būti pristatomos nesurinktos, tačiau pastebėtina, kad iš šios Taisyklių sąlygos formuluotės nėra aišku, ar ši informacija vartotojui bus pateikiama prieš vartotojui patvirtinant užsakymą. Kaip buvo minėta, ši informacija vartotojui gali turėti esminės reikšmės apsisprendžiant sudaryti sutartį su pardavėju ar ne, todėl informacija apie tai, jog tam tikros prekės vartotojui bus pristatomos nesurinktos, turi būti aiškiai pateikiama vartotojui prieš jam patvirtinant užsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija Taisyklėse nėra pateikiama, darytina išvada, kad Taisyklių 6.6 punkto sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

27. Taisyklių 6.7 punkte įtvirtinta, jog „Procedūra „PERADRESAVIMAS“ – sutartinių santykių vykdymo metu susiklosčiusi situacija, kai siunta peradresuojama kitam gavėjui arba kitu adresu ir pristatoma kitą darbo dieną. Procedūra „PERADRESAVIMAS“ atliekama jeigu kurjeriui atvykus pristatyti siuntos pristatymo adresu paaiškėja, kad klientas nurodė neteisingą gavėjo adresą, arba siuntos gavėjas pageidauja , kad siunta būtų pristatyta kitu adresu ar kitam gavėjui. Ši paslauga kainuoja papildomai 3 eur“. Vadovaujantis minima Taisyklių sąlyga, jeigu kurjeriui atvykus pristatyti siuntos pristatymo adresu paaiškėja, kad vartotojas nurodė neteisingą gavėjo adresą, arba siuntos gavėjas pageidauja, kad siunta būtų pristatyta kitu adresu ar kitam gavėjui, siunta yra peradresuojama už papildomą 3,00 Eur mokestį.

28. Įvertinus Taisyklių 6.7 punkto sąlygą sąžiningumo aspektu, nėra aišku, kodėl vartotojui kyla pareiga papildomai sumokėti 3,00 Eur mokestį už peradresavimo paslaugą, t. y. siuntos pristatymą kitam gavėjui arba kitu adresu visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar pardavėjas dėl to patyrė nuostolių, pavyzdžiui, ir tuomet, kai siuntos pristatymo adresas yra pakeičiamas pardavėjui dar neišsiuntus prekės vartotojui. Taip pat ieškovė pastebėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 6.1 punktu, prekes vartotojui gali pristatyti tiek pats pardavėjas, tiek pardavėjo pasitelkti tretieji asmenys. Tokiu būdu, jei vartotojo užsakytos prekės pristatymo paslauga rūpinasi pardavėjo pasitelkti tretieji asmenys, neaišku kodėl vartotojas papildomą 3,00 Eur mokestį už peradresavimo paslaugą turi sumokėti pardavėjui. Taip pat neaišku, kodėl vartotojas privalo mokėti 3,00 Eur mokestį už gavėjo ar gavėjo adreso pakeitimą, jei, pavyzdžiui, pardavėjo pasitelkti tretieji asmenys netaiko papildomo mokesčio už pristatymo adreso pakeitimą. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, vadovaujantis civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais, pardavėjas privalo užtikrinti sutarties (Taisyklių) sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą su galiojančių teisės aktų nuostatomis bei aiškumą vartotojui.

29. Atsižvelgiant į minimus aspektus, t. y. į tai, kad siuntos pristatymo adresas gali būti pakeičiamas pardavėjui dar neišsiuntus prekės vartotojui (pardavėjas nepatiria jokių papildomų nuostolių), taip pat, į tai, kad užsakytos prekės pristatymo paslauga gali rūpintis ne pardavėjas, o jo pasitelkti tretieji asmenys bei į tai, kad pardavėjo pasitelkti tretieji asmenys gali netaikyti papildomo mokesčio už pristatymo adreso pakeitimą, daro išvadą, kad Taisyklių 6.7 punkto sąlyga pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, kadangi įtvirtina peradresavimo paslaugos mokesčio vartotojui taikymą visais atvejais.

30. Taisyklių 7.1 punkte įtvirtinta, jog „Pardavėjo parduodamoms prekėms yra suteikiama gamintojo garantija“. Minima Taisyklių sąlyga numato, kad pardavėjo parduodamoms prekėms yra suteikiama gamintojo garantija.

31. Pažymėjo, kad pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis). Garantija pagal įstatymą yra pripažįstama pagrindine pardavėjo garantija ir ji siejama su pirkėjo teisine apsauga dėl parduotos prekės trūkumų, t. y., kad pardavėjas privalo pateikti prekes, kurios atitinka pardavimo sutartį. Šalys papildomai sutartimi gali sutarti dėl garantijos, kuri bus laikoma papildoma (kokybės garantija), tačiau ir tokiu atveju, pagrindine pardavėjo garantija bus laikoma garantija pagal įstatymą. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.228¹⁴ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio CK 6.363 straipsnyje. Taigi, vadovaujantis išdėstytu įstatyminiu reglamentavimu, pardavėjui tenka pareiga užtikrinti parduodamų prekių 2 metų garantijos pagal įstatymą terminą, nepriklausomai nuo to, kokios trukmės yra gamintojo nustatyta garantija.

32. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Taisyklių 7.1 punkto sąlygos formuluotę, nėra aišku, ar pardavėjas neapriboja vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę, t. y. ar vartotojui neribojama teisė dėl atsiradusių prekės trūkumų kreiptis į pardavėją per 2 metų laikotarpį. Tokiu būdu, daro išvadą, kad Taisyklių 7.1 punkte įtvirtinant nuostatą, jog pardavėjo parduodamoms prekėms suteikiama gamintojo garantija, tačiau nenurodant, jog vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų į pardavėją gali kreiptis per garantinį 2 metų laikotarpį, yra panaikinama arba apribojama vartotojo teisė, susijusi su pardavėju tuo atveju, kai pardavėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo, ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

33. Taisyklių 7.2 punkte įtvirtinta, jog „Prekės keičiamos arba grąžinami pinigai, jeigu gedimų, kurie atsirado eksploatuojant garantijos laikotarpiu, - negalima pašalinti“. Taisyklių 7.3 punkte įtvirtinta, jog „Garantinio termino laikotarpiu paaiškėjus, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų, trūkumai nėra netinkamo Prekės sandėliavimo, laikymo, eksponavimo ar naudojimo pasekmė ir Pirkėjas apie tokius trūkumus pranešė Pardavėjui nedelsiant jiems paaiškėjus, Pardavėjas savo nuožiūra arba pašalina trūkumus, arba, jeigu trūkumų neįmanoma pašalinti, pakeičia Prekę nauja Preke. Garantinis remontas atliekamas Pardavėjo patalpose. Prekę garantiniam remontui atlikti pristato Pirkėjas“. Minimi Taisyklių punktai įtvirtina prekių grąžinimo tvarką, tuo atveju, jeigu prekė yra nekokybiška. Taisyklių 7.2 punktas numato, jog prekės keičiamos arba sumokėta suma grąžinama tik tuo atveju, jei kokybės trūkumų nėra galimybės pašalinti, o Taisyklių 7.3 punkte įtvirtinama, kad esant prekės kokybės trūkumams pardavėjas savo nuožiūra arba pašalina esamus trūkumus, arba jei jų pašalinti nėra galimybės, netinkamos kokybės prekė yra keičiama tinkamos kokybės preke. Taigi, vadovaujantis minimomis Taisyklių sąlygomis, būtent pardavėjas (o ne vartotojas) nusprendžia, jog pirmiausia netinkamos kokybės prekė bus taisoma, t. y. šalinami prekės kokybės trūkumai, ir tik tuo atveju, kai nėra galimybės prekės pataisyti, pardavėjas pakeis vartotojo įsigytą netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybes preke.

34. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pažymėjo, kad pirkėjas, kuriam parduotas neatitinkantis įstatyme įtvirtintų reikalavimų, t. y. netinkamos kokybės, daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. Remiantis Taisyklių vertinimo nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu metu galiojusio CK 6.363 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, vartotojui, kaip specialiam civilinių teisinių santykių subjektui – silpnesniajai vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių šaliai, suteikiami platesni nei kitų pirkimo–pardavimo teisinių santykių atvejais pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynybos būdai. Šiuo teisiniu reglamentavimu pirkėjui buvo suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

35. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo tam tikri CK pakeitimai, kuriais, be kita ko, išsamiai reglamentuotos vartotojo teisės, jeigu įsigyta prekė yra netinkamos kokybės, įtvirtinta dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema. Vadovaujantis CK 6.364¹ straipsniu, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė t. y. reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti; 2) reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą; 3) reikalauti vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų, prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą, bei tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui.

36. Taigi, vadovaujantis minimu teisiniu reglamentavimu, kai vartotojo įsigyta prekė turi kokybės trūkumų, vartotojas savo pasirinkimu turi teisę pirmiausia reikalauti pardavėjo, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, t. y. reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, o pardavėjui nepataisius prekės ir jos nepakeitus, vartotojas turi teisę reikalauti sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė pažymėjo tai, kad pastarosiomis teisėmis vartotojas taip pat gali pasinaudoti iš karto, jeigu prekės trūkumas yra esminis. Taigi, būtent pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą ir pardavėjas neturi daryti įtakos įstatyme įtvirtintai vartotojo pasirinkimo galimybei ar jos apriboti.

37. Nagrinėjamu atveju nustatė, kad pardavėjas Taisyklių 7.2 ir 7.3 punktų sąlygose įtvirtina sau teisę nuspręsti, kokiu būdu bus ginamos pažeistos vartotojo teisės, jam įsigijus netinkamos kokybės prekę, numatant, kad pirmiausia netinkamos kokybės prekė bus taisoma ir tik, kai nėra galimybės prekės pataisyti, pardavėjas pakeis vartotojo įsigytą netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybes preke. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad tokiu būdu pardavėjas apriboja vartotojo teisę pačiam pasirinkti jo pažeistų teisių, įsigijus netinkamos kokybės prekę, gynimo būdą, o tai neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Todėl Taisyklių 7.2 ir 7.3 punktų sąlygos laikytinos iš esmės pažeidžiančiomis vartotojo teises ir interesus, kadangi panaikina vartotojo teisę pačiam pasirinkti, kokiu būdu bus ginamos jo teisės, įsigijus netinkamos kokybės prekę.

38. Taisyklių 8.1 punkte įtvirtinta, jog „Pardavėjo parduodamoms prekėms yra suteikiama 14 d. grąžinimo arba keitimo garantija. Prekės grąžinimo išlaidas turi padengti pirkėjas. Grąžindamas prekes Pirkėjas privalo nurodyti siuntėjo adresą ir tinkamai supakuoti prekę, kad ji nebūtų pažeista siuntimo metu. Pardavėjas, iš kurio Pirkėjas įsigijo prekę, turi teisę negrąžinti pinigų už prekes, kurios grąžintos su trūkumais. Pardavėjas neatsako už siuntinius, kurie Pirkėjo buvo išsiųsti netinkamai supakuoti, netinkamai nurodžius adresą, taip pat jei siuntiniai buvo prarasti ar sugadinti grąžinimo Pardavėjui metu. Grąžinti Prekes Pirkėjas gali pristatydamas jas adresu: (duomenys neskelbtini), grąžindamas per kurjerį arba tiesiogiai Pardavėjui atskirai suderindami telefonu paskambinęs Elektroninėje parduotuvėje nurodytu numeriu“. Taisyklių 8.2 punkte įtvirtinta, jog „Grąžinama prekė turi būti originalioje nepažeistoje pakuotėje, prekė turi būti nenaudota ir Pirkėjo nesugadinta, prekė turi būti nepraradusi prekinės išvaizdos. Nepažeistos etiketės, nenuplėštos apsauginės plėvelės ir kt. Grąžinama prekė turi būti tos pačios komplektacijos, kokios buvo pirkėjo gauta“. Taisyklių 8.6 punkte įtvirtinta, jog „Pirkėjas įsipareigoja tinkamai ir saugiai supakuoti transportuojamas prekes. Už žalą patirtą transportuojant netinkamai supakuotas grąžinamas prekes pardavėjas atsakomybės neprisiima“. Minimose Taisyklių sąlygose įtvirtinta vartotojo teisė grąžinti įsigytas prekes bei reikalavimai grąžinamai prekei, t. y. įtvirtinama, kad grąžinama prekė turi būti originalioje nepažeistoje pakuotėje, prekė turi būti nenaudota, nesugadinta, nepraradusi prekinės išvaizdos, nepažeistos etiketės, nenuplėštos apsauginės plėvelės, grąžinama prekė turi būti tos pačios komplektacijos bei tinkamai supakuota. Jeigu vartotojas neužtikrina grąžinamos prekės tinkamo supakavimo, pardavėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamo prekės supakavimo.

39. Atkreipė dėmesį, kad vartotojas prekę gali grąžinti įgyvendindamas savo teisę per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos atsisakant nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, arba per įstatyminį 2 metų garantijos terminą, išaiškėjus prekės trūkumams. Įvertinus Taisyklių 8.1 ir 8.2 punktų formuluotes, preziumuoja, kad šiuose Taisyklių punktuose įtvirtinami reikalavimai grąžinamai prekei yra taikomi tiek grąžinus prekę pardavėjui, vartotojui įgyvendinant savo teisę per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, tiek ir tuo atveju, kai per įstatyminį 2 metų garantijos terminą išaiškėja prekės trūkumai. Ieškovė pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu vartotojas atsisako nuotolinės sutarties, vadovaudamasis CK 6.228¹⁰ straipsnio nuostatomis, tokiu atveju, vartotojas atsako tik už prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti. Tačiau kitų vartotojo atsakomybės už grąžinamos prekės kokybę, jam atsisakant nuotolinės sutarties per 14 dienų, sąlygų CK nenustato.

40. Pasisakant dėl vartotojo teisės grąžinti prekę dėl kokybės trūkumų per įstatyminį 2 metų garantinį laikotarpį, ieškovė pažymėjo, kad vadovaujantis Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Mažmeninės prekybos taisyklės) 20 ir 21 punktais, prekės keičiamos ir grąžinamos vartotojo rašytiniu prašymu, prie prašymo pridedamas kasos aparato kitas ar pirkimo-pardavimo kitas arba kitas prekės pirkimą-pardavimą iš pardavėjo pavirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pirkėjas, siekiantis grąžinti ar pakeisti prekę dėl jos netinkamos kokybės per teisės aktuose nustatytą garantinį terminą, t. y. 2 metus, turi pateikti kasos aparato kvitą ar pirkimo-pardavimo kvitą, arba kitą prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą, tačiau kitų reikalavimų, pavyzdžiui, netinkamos kokybės prekę grąžinti su nepažeista pakuote ar nenaudotą, grąžinamai prekei, įstatymas neįtvirtina. Kartu ieškovė pažymėjo, kad nustatytas 14 dienų terminas vartotojui pakeisti (grąžinti) įgytą daiktą nuo jo perdavimo dienos nėra siejamas su paaiškėjusiais daikto kokybės trūkumais, dėl to šią teisę pirkėjas gali įgyvendinti ir nesant daikto kokybės trūkumų, jeigu daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas, išsaugotos jo vartojamosios savybės ir nepraradęs prekinės išvaizdos bei pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktą pirko iš to pardavėjo (CK kodekso 6.362 straipsnio 3 dalis).

41. Atkreipė dėmesį, kad daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimai, kurie buvo būtini norint apžiūrėti gautą daiktą, negali būti vertinami kaip esminiai daikto išvaizdos pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pirkėjas, įsigijęs prekes įprastai parduotuvėje ar iš internetinės parduotuvės ir reikalaudamas grąžinti prekę bei atgauti pinigus (pasinaudodamas įstatyme nustatyta teisę grąžinti prekę nenurodydamas priežasties), kartu turėtų pateikti originalią pakuotę. Tokia pakuotė gali būti pažeista, jei ją pažeisti buvo būtina norint apžiūrėti prekę.

42. Taip pat pastebėjo, kad nors Taisyklių 8.1 ir 8.6 punktuose yra įtvirtinamas įpareigojimas vartotojui tinkamai supakuoti grąžinamą prekę, tačiau iš šių sąlygų formuluočių nėra aišku, kas laikoma grąžinamos prekės tinkamu supakavimu, t. y. nėra aišku, kaip turi būti sukomplektuota bei supakuota prekė, jog pardavėjas laikytų, kad prekė yra tinkamai supakuota ir priimtų vartotojo grąžinamą prekę.

43. Akcentuoja, jog vadovaujantis civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais, pardavėjas privalo užtikrinti Taisyklių nuostatų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą. Taisyklėse įtvirtintos sąlygos turi būti aiškios, konkretizuotos ir tinkamai atskleistos, kadangi būtent nustato šalių teises, pareigas bei atsakomybę. Tokiu būdu Taisyklių 8.1 ir 8.6 punktuose įtvirtinant, jog tuo atveju, jei vartotojas netinkamai supakuos grąžinamą prekę, pardavėjas bus atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamo prekės supakavimo, tačiau nedetalizuojant kas laikoma grąžinamos prekės tinkamu supakavimu, neužtikrinamas civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas bei apribojama pardavėjo civilinė atsakomybė.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Taisyklių 8.1, 8.2 ir 8.6 punktų sąlygos neatitinka įstatyminio reglamentavimo bei pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

45. Taisyklių 8.4 punkte įtvirtinta, jog „Įstatymų numatyta tvarka Pardavėjas įsipareigoja grąžinti pinigus per 14 d. po to, kai yra patikrinama, kad prekė yra tinkamos būklės, t. y. nenustatyti pažeidimai, sugadinimai, nepakeistos detalės, yra visi įpakavimai, etiketės. „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai turi teisę iš klientui grąžinamos sumos išskaičiuoti suteiktą papildomos nuolaidos sumą, jei klientas pasinaudojo papildoma pasiūlymo nuolaida ir vėliau atšaukė (grąžino) bent vieną prekę iš pasiūlymo, kuriam buvo pritaikyta nuolaida“.

46. Vadovaujantis minima Taisyklių sąlyga, vartotojui atsisakius nuotoliniu būdu sudarytos prekės pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas per 14 d. po to, kai yra patikrinama, kad prekė yra tinkamos būklės grąžina vartotojui jo sumokėtus pinigus. Šioje sąlygoje taip pat įtvirtinta pardavėjo teisė vienašališkai iš vartotojui grąžinamos sumos išskaičiuoti suteiktą papildomos nuolaidos sumą, jei vartotojas pasinaudojo papildoma pasiūlymo nuolaida ir vėliau atšaukė (grąžino) bent vieną prekę iš pasiūlymo, kuriam buvo pritaikyta nuolaida.

47. Pasisakant dėl Taisyklių 8.4 punkte įtvirtinto vartotojo sumokėtų pinigų už įsigytą ir grąžinamą prekę grąžinimo, ieškovė pabrėžė, kad kaip jau buvo minėta aukščiau, vadovaujantis CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalimi, verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. Taigi, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, jeigu pasibaigus 14 dienų laikotarpiui, pardavėjas gauna prekes arba įrodymus, kad prekės išsiųstos, jis turėtų nedelsdamas grąžinti vartotojo sumokėtas sumas.

48. Nagrinėjamu atveju nustatė, kad pardavėjas Taisyklių 8.4 punkte įtvirtina, jog pinigų grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo to momento, kai gaunamas vartotojo pranešimas apie sutarties atsisakymą, kaip yra įtvirtinta įstatyme, o nuo momento, kai pardavėjas patikrina, jog prekė yra tinkamos būklės, taip pažeidžiant vartotojo teises ir interesus.

49. Be to, įvertinus tai, jog minimame Taisyklių punkte įtvirtinama pardavėjo teisė išskaičiuoti iš vartotojo grąžinamos sumos jam suteiktą papildomos nuolaidos sumą, tais atvejais, kai vartotojas nusprendžia grąžinti bent vieną prekę iš pasiūlymo, kuriam buvo pritaikyta nuolaida, nėra aišku, kodėl pardavėjas įsitvirtina teisę išskaičiuoti visą vartotojui pritaikytą nuolaidos sumą, kai vartotojas nusprendžia grąžinti bent vieną prekę iš užsakymo, kuriam buvo pritaikyta nuolaida. Taip pat nėra aišku, kodėl pardavėjas įtvirtina sau teisę iš vartotojui grąžinamos pinigų sumos išskaičiuoti vartotojui suteiktos nuolaidos sumą visais atvejais, t. y. net ir tuomet, kai nuolaida buvo suteikta ne vartotojo grąžinamai, o kitai prekei, kurios vartotojas grąžinti nepageidauja.

50. Pažymėjo, kad vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti sutarties, pardavėjas, vadovaujantis CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalimi, turi grąžinti jam visas sumokėtas sumas, todėl vertinant minimą Taisyklių punkto sąlygą nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis pardavėjas įtvirtina sau teisę iš vartotojui grąžinamos pinigų sumos išskaičiuoti papildomą nuolaidos sumą, kuri buvo taikyta prekei, kurios vartotojas negrąžintų.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad Taisyklių 8.4 punkto sąlyga, įtvirtinanti kitokį, nei CK numatytą pinigų grąžinimo termino skaičiavimo momentą (kai pardavėjas patikrina, jog prekė yra tinkamos būklės) bei nustatanti pardavėjo teisę iš vartotojui grąžinamos pinigų sumos išskaičiuoti vartotojui suteiktos nuolaidos sumą visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar vartotojo grąžinamai prekei nuolaida faktiškai buvo pritaikyta, prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui ir iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir interesus bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

52. Taisyklių 8.5 punkte įtvirtinta, jog „Nekokybiškų prekių grąžinimas ar keitimas yra nemokamas. Kokybiškų prekių grąžinimas vykdomas pirkėjo lėšomis. Grąžintų prekių būklė patikrinama jei grąžinamos prekės yra kokybiškos iš grąžinamos sumos išskaičiuojamas prekių pristatymo Lietuvoje mokestis, jei Pirkėjas pasirinko kitą negu Pardavėjas siūlė pigiausią prekės pristatymo būdą. Administravimo mokestis 6 Eur (įskaitant PVM) už kiekvieną grąžinamos Prekės vienetą pagal Pardavėjo pateiktą sąskaitą skirtas padengti sandėlio sistemų palaikymo ir prekių paruošimo/grąžinimo proceso, sąnaudas, bei mokestis už grynų pinigų operacija (jeigu buvo pasirinktas apmokėjimo būdas grynais pristatymo metu)“. Minima Taisyklių sąlyga įtvirtina, jog tais atvejais, kai vartotojas grąžina kokybiškas prekes, t. y. pasinaudoja jam suteikiama teise per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, vartotojui yra taikomas 6,00 Eur administravimo mokestis už kiekvieną gražinamą prekę, kuris skirtas padengti sandėlio sistemų palaikymo ir prekių paruošimo (grąžinimo) proceso sąnaudas bei mokestis už grynų pinigų operaciją.

53. Atsižvelgiant į tai, be kita ko, pastebėjo, kad mokestis už grynųjų pinigų operaciją, vadovaujantis Taisyklių 5.5 punktu yra 2,90 Eur. Be to, vadovaujantis minimu Taisyklių punktu, iš vartotojui grąžinamos sumos yra išskaičiuojamas prekių pristatymo mokestis, jei pirkėjas pasirenka kitą, negu pardavėjo pasiūlytas pigiausias prekės pristatymo būdas. Taigi, nagrinėjamu atveju, pagal Taisyklių 8.5 punkto sąlygą, vartotojas, pasinaudodamas teise per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, yra įpareigojamas sumokėti, tiek 6,00 Eur administravimo mokestį, tiek 2,90 Eur mokestį už grynų pinigų operaciją, tiek prekių pristatymo mokestį, jei vartotojas pasirenka kitą, negu pardavėjo pasiūlytas pigiausias prekės pristatymo būdas.

54. Įvertinus aukščiau minimą Taisyklių punktą ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog vartotojui atsisakius nuotolinės sutarties per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos, vartotojui tenka tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas. Vadovaujantis išdėstytu įstatyminiu reglamentavimu, nustatė, jog pardavėjas gali reikalauti vartotojo padengti tik tas patirtas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su prekės grąžinimu, pavyzdžiui, prekės pristatymo (siuntimo) išlaidos. Be to, pardavėjas yra verslo subjektas ir laikytinas savo srities profesionalu ir jam, o ne vartotojui taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl pardavėjas, vykdydamas elektroninę prekybą turi įsivertinti galimas išlaidas, vartotojams pareiškus reikalavimą atsisakyti nuotolinės sutarties.

55. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 8.5 punktu pardavėjas įsitvirtina teisę iš vartotojui grąžinamos sumos išskaičiuoti visą prekių pristatymo mokestį, jei vartotojas pasirenka kitą, negu pardavėjo pasiūlytas pigiausias prekės pristatymo būdas, pastebėtina, kad vadovaujantis CK 6.228¹¹ straipsnio 3 dalimi, verslininkas neprivalo grąžinti vartotojui papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad vartotojas aiškiai pasirinko kitą negu verslininko pasiūlytas pigiausias įprastinis pristatymo būdas. Vadovaujantis šia įstatymine nuostata, nustatė, jog pardavėjas turi teisę išskaičiuoti iš vartotojui grąžinamos sumos ne visą pristatymo mokesčio sumą, o tik papildomas išlaidas, kurios susidarė dėl brangesnio pristatymo būdo pasirinkimo.

56. Taip pat ieškovė pabrėžė, kad vadovaujantis CK 6.228⁵ straipsni 6 punktu, verslininkui draudžiama reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijančio verslininko išlaidas, patiriamas dėl tos mokėjimo priemonės naudojimo ar mokėjimo grynaisiais pinigais. Tokiu būdu Taisyklių 8.5 punkto sąlygoje įtvirtinamas įpareigojimas vartotojui sumokėti mokestį už grynų pinigų operaciją, yra nesuderinamas su Civiliniu kodeksu ir tokiu būdu, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

57. Taisyklių 8.7 punkte įtvirtinta, jog „Teise grąžinti prekes Pirkėjas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu nebuvo praleistas prekės grąžinimui numatytas 14 dienų terminas“. Taisyklių 8.8 punkte įtvirtinta, jog „Jei Pirkėjui buvo pristatytos ne tos prekės, nepilnos komplektacijos ar nekokybiškos prekės. Pirkėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 14 dienų, informuoti apie tai Pardavėją el. paštu (duomenys neskelbtini) arba paskambinęs Elektroninėje parduotuvėje nurodytu numeriu paskambinęs Elektroninėje parduotuvėje nurodytu telefono numeriu. Pardavėjas savo sąskaita įsipareigoja pasiimti tokias prekes ir jas pakeisti tinkamomis prekėmis ar papildyti trūkstamomis komplektuojančiomis dalimis“. Minimi Taisyklių punktai įtvirtina vartotojo įsigytų prekių grąžinimo tvarką.

58. Įvertinus Taisyklių 8.7 punktą ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojas pasinaudoti jam suteikiama teise grąžinti įsigytą prekę gali, tiek įgyvendindamas savo teisę per 14 dienų nuo prekės gavimo dienos atsisakant nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, tiek per įstatyminį 2 metų garantinį terminą išaiškėjus prekės trūkumams. Vadovaujantis Taisyklių 8.8 punkto sąlygos formuluote, matyti, jog vartotojas apie kokybės trūkumus įpareigojamas informuoti pardavėją ne vėliau kaip per 14 dienų laikotarpį, nuo prekės pristatymo dienos. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad CK 6.338 straipsnis nustato bendrąjį 2 metų garantinį terminą, per kurį pirkėjas gali pareikšti reikalavimus dėl daikto kokybės trūkumų. Tokiu būdu, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, pardavėjas Taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų sąlygomis apriboja vartotojo teisę per įstatyminį 2 metų garantinį terminą kreiptis į pardavėją dėl prekės grąžinimo, išaiškėjus prekės trūkumams.

59. Minėta, jog vadovaujantis civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais, pardavėjas privalo užtikrinti sutarties (taisyklių) sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą su galiojančių teisės aktų nuostatomis bei aiškumą vartotojui.

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad Taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų sąlygomis panaikinama vartotojo teisė verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. Taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų sąlygomis vartotojui yra panaikinama galimybė kreiptis į pardavėją dėl nekokybiškų prekių per 2 metų garantinį laikotarpį bei panaikinama vartotojo teisė pastebėjus trūkumus teikti pardavėjui reikalavimus, nors tokia teisė esant tam tikroms sąlygoms, vartotojui yra suteikta pagal įstatymą.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir siekdama užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą ieškovė pateikė ieškinį dėl pardavėjo A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, Taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

62. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovės ieškinio reikalavimus prašė tenkinti visiškai. Iš esmės ieškovės atstovės vadovavosi ieškinyje bei rašte dėl atsakovo tinkamumo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais.

63. Ieškovės atstovė 2022 m. liepos 13 d. vykusio posėdžio metu išdėstytus argumentus papildė, jog tenkinus ieškinį ir pripažinus Taisyklių punktų sąlygas negaliojančiomis, jų sąlygų nebūtų galima taikyti vartotojų atžvilgiu. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, jog jau prieš 1,4 metus yra tinkamai pakeistos Taisyklių punktų sąlygos, net ir jei jomis šiuo metu vadovaujasi UAB (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad atsakovas nepateikė vientiso Taisyklių dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie tinkamai atliktus Taisyklių punktų sąlygų pakeitimus.

64. Kaip nurodė atstovė, – Taisyklių 4.3 punktas nėra tinkamai pakoreguotas, nes nėra nurodyta, jog per kokias 14 dienų (darbo ar kalendorines) pardavėjas įsipareigoja grąžinti prekę pirkėjui (vartotojui).

65. Taisyklių 5.3 punktas nėra koreguotas dėl parduotuvės prekių asortimento, nes pateikta informacija apie prekės pristatymo mokesčio skaičiavimą.

66. Taisyklių 5.5 punkto korekcijos atsakovas nepateikė, tik pateikė nuomonę dėl pirkėjo atsiskaitymo už prekes.

67. Taisyklių 6.2.1 ir 6.6 punktai nėra koreguoti prieš 1,4 metų, nes nepateikta įrodymų.

68. Taisyklių 6.7 punktas nėra tinkamai pakoreguotas prieš 1,4 metų, nes atsakovas pateikė tik nuomonę dėl šio punkto sąlygų.

69. Taisyklių 7.2 punktas nėra tinkamai koreguotas, nes nurodoma, jog ieškovė nesuprato šio punkto sąlygų. Pažymėjo, jog pirkėjas (vartotojas) turi nuspręsti dėl grąžinamos prekės tvarkos.

70. Taisyklių 7.3 punktas nėra koreguotas prieš 1,4 metų, nes nepateikta įrodymų.

71. Taisyklių 8.1 ir 8.2 punktai nėra tinkamai koreguoti, nes atsakovas pateikdamas paaiškinimą netinkamai vertina vartotojo teisę grąžinti prekę atsisakius sutarties ir/ar paaiškėjus prekės trūkumams.

72. Taisyklių 8.4 punktas nėra pakoreguotas, nes atsakovas pateikia savo nuomonę dėl kitokios vartotojui sumokėtos pinigų sumos grąžinimo, kai jis prekę sugrąžina.

73. Taisyklių 8. 5 punktas nėra tinkamai pakoreguotas, nes užsakymo administravimas ir kitos atsakovo nurodytos sąnaudos turi būti įskaičiuotos į galutinę prekės kainą.

74. Taisyklių 8.7 ir 8.8 punktai nėra tinkamai pakoreguoti, nes atsakovas netinkamai vertina du skirtingus atvejus, kada vartotojas turi teisę sugrąžinti prekę.

75. Dėl Taisyklių 9.2 punkto sąlygų ginčo nėra ir jo įpareigoti koreguoti ieškovė neprašo.

76. Atsakovas atsiliepimu (b. l. 58) nesutiko, kad yra atsakingas dėl ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų. Mano, jog viešoje erdvėje galima patikrinti, kad domenas (duomenys neskelbtini) jau 1 metai priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog pirkimo-pardavimo taisyklių pažeidimai buvo pakeisti prieš daugiau nei 1 metus. Pažymėjo, kad daugiau nei 7 metus nebuvo nei vieno nusiskundimo iš vartotojų dėl pirkimo-pardavimo taisyklių. Pateikė teismui domeno išrašą.

77. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje atsiliepimu (b. l. 73, 74 – 75) nesutiko su pateiktu ieškovės ieškiniu. Pateikė motyvus, kurie įrodo dėl ko nesutinkama su ieškiniu.

78. Nurodyta, jo Taisyklių punktas 4.3. Pakoreguota buvo prieš 1,4 metų.

„Jei Pirkėjas nutraukia prekių pirkimo-pardavimo sutartį pagal 3.2 punkte numatytas sąlygas, Pardavėjas, gavęs grąžinama prekę, įsipareigoja per 14 (keturiolika) dienų grąžinti Pirkėjui už prekę sumokėtus pinigus.“

79. Taisyklių punktas 5.3. Pakoreguota buvo prieš 1,4 metų.

„Prekės pristatymo mokestis į prekės kainą nėra įskaičiuotas, jei aiškiai nenurodyta kitaip.“

80. Taisyklių punktas 5.5.

„Vartotojas gali pasirinkti kitą nemokamą apmokėjimą (Bankiniu pavedimu vėliau arba bankiniu mokėjimu iš karto). Apmokėjimas grynais pristatymo metu, kurjeriai mus apmokestina papildomai, kadangi šitas apmokėjimas yra kurjeriui už mokesčio administravimą.“

81. Taisyklių punktas 6.2.1. Pakoreguota buvo prieš 1,4 metų.

82. Taisyklių punktas 6.6. Pakoreguota buvo prieš 1,4 metų.

83. Taisyklių punktas 6.7. Procedūra „PERADRESAVIMAS“

Kurjeriai mus apmokestina papildomai už kiekvieną peradresavimą. Kiekvienas peradresavimas kurjerių įmonėms kainuoja papildomai ir mes esame galutiniai mokėtojai už pristatymą. Yra buvę atvejų kai vartotojai peradresuodavo po kelis kartus ir tekdavo mums apmokėti kurjeriams ženkliai išaugusias pristatymo kaštus. Vartotojas susimoka už pristatymą 3 eur. arba dažnu atveju pasinaudoja nemokamu pristatymu kurį mes taikome įsigijus prekių nuo 59 eur. Ir mums išaugina pristatymo kaštus net iki 400 %.

84. Taisyklių punktas 7.1. Pakoreguota buvo prieš 1,4 metų.

85. Taisyklių punktas 7.2. Nelabai aišku kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba suprato iš šio punkto taisyklių:

„7.2 Prekės keičiamos arba grąžinami pinigai, jeigu gedimų, kurie atsirado eksploatuojant garantijos laikotarpiu, - negalima pašalinti.“

Citata iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinio: „Jog prekės keičiamos arba sumokėta suma grąžinama tik tuo atveju, jei kokybės trūkumu nėra galimybės pašalinti.

86. Taisyklių punktas 7.3. Pakoreguota buvo prieš 1,4 metų.

87. Taisyklių punktas 8.1, 8.2.

Reikėtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atskirti kas yra 7 punktas taisyklėse ir kas yra 8 punktas. 7 punktas yra garantinis (Kadangi garantiniam aptarnavimui parašytą aiškiai kad pristato pirkėjas), o 8 punktas yra Prekių grąžinimas ir keitimas per 14 dienų, kas irgi yra parašytą aiškiai. Tai reikėtų nemaišyti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2 metų garantinio termino su grąžinimu per 14 dienų.

88. Taisyklių punktas 8.4.

Citata iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinio: „Jeigu pasibaigus 14 dienų laikotarpiui, pardavėjas gauna prekes arba įrodymus, kad prekės išsiųstos, jis turėtų nedelsdamas grąžinti vartotojo sumokėtas sumas.“

Kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsivaizduoja ?

Kad vartotojas mums atsiunčia įrodymus kad prekės išsiųstos ir mes jų negavę turime nedelsiant grąžinti sumokėtas sumas. Jeigu mes gausime tuščia pakuotę, nebetinkamą prekę grąžinti į prekybą ir mes būsime jau sugrąžinę sumokėtą sumą, kas padengs nuostolius, gal Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už nesąžiningą vartotoją ?

89. Taisyklių punktas 8.5.

Yra pasitaikę ne vienas atvejis, kai vartotojai piktavališkai mūsų geranoriškumu. Kadangi mums viskas kainuoja (užsakymo administravimas, prekės suradimas sandėlyje, prekės paruošimas, prekės pakavimas, prekės išsiuntimas, prekės grąžinimas, prekės patikrinimas ir t.t.).

90. Taisyklių punktas 8.7 ir 8.8.

Vėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sumaišė taisyklių 8 punktą su 7 punktu. 14 dienų grąžinimo garantija su 2 metų garantinio terminu.

Labai keista kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri peržiūrėjo internete mūsų pirkimo pardavimo taisykles (kas buvo labai senai daugiau nei prieš 1.4 metų), nepastebėjo punkto 9.2: „Tuo atveju, jei Pirkėjas nesutinka su Pardavėjo parengtu ir (duomenys neskelbtini) perduotu atsakymu į Pirkėjo rašytinę pretenziją, savo prašymą/skundą dėl (duomenys neskelbtini) įsigytos prekės iš Pardavėjo Pirkėjas (fizinis asmuo, vartotojas) gali pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, el. p. tarnyba@vvtat.lt, tel. 85 262 67 51, faks. (85) 279 1466, interneto svetainėje www.vvtat.lt (taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teritoriniams padaliniams apskrityse) – ar užpildyti prašymo formą EGS platformoje https://ec.europa.eu/odr/.”

91. Būtent šitoje internetiniame puslapyje ec.europa.eu. galima patikrinti prieš įteikiant ieškinį teismui ar vis dar galioją A. L. PVM kodas, ar jis aplamai tebevykdo individualią veiklą, ar pasikeitė pirkimo-pardavimo taisyklės. Taip pat ieškovė galėjo prieš įteikiant ieškinį teismui patikrinti (viešai prieinama informacija www.domreg.lt) kam ir nuo kada priklauso (duomenys neskelbtini) domenas (kad domenas nuo 2021-05-11 15:52:17 priklauso įmonei). Trečiajam asmeniui labai keista, kodėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasirinko teismų maratoną, nes niekada per daug metų nebuvo nei vieno vartotojo skundo dėl pirkimo-pardavimo taisyklių.

92. Atsakovas A. L. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo bei prie jų neprisijungė nuotolinio konferencinio ryšio priemonėmis. A. L. raštu nurodė, jog 2022-06-20 teismo posėdyje nedalyvaus, nes visus argumentus jau nurodė (b. l. 76).

93. Atsakovui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje tinkamai pranešta apie parengiamojo ir teismo posėdžių datas, laiką ir vietą. Atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus atsiliepimų motyvus, gautą atsakovo prašymą raštu dėl nedalyvavimo teismo posėdyje bei ieškovo ieškinio reikalavimų pobūdį, nesant svarbių atsakovo ir trečiojo asmens atstovo neatvykimo į parengiamąjį ir teismo posėdžius priežasčių, byla buvo išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės.

94. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog ieškovė pateikė elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo taisykles (b. l. 13 – 20). Pateikti ieškovės susirašinėjimo su atsakovu el. paštu duomenys (b. l. 21 – 33). 2021 m. kovo 18 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10E-829 „Dėl A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. 081216, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo taisyklių“ (b. l. 33 – 42), kurį teikė A. L. (b. l. 43, 44 – 53, 54). VĮ Registrų centro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) yra įsteigta 2021-04-01, jos vadovu yra A. L., duomenys registruoti registre 2021-05-05 (b. l. 65, 66, 68 – 69).

95. Atsakovas A. L. pateikė domeno tikrinimo kopiją, pagal kurią domenas (duomenys neskelbtini) yra registruotas domeno turėtojo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 59).

96. Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais bei tuo, jog pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį yra įtvirtinta valstybės institucijų teisė įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTĮ) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. VTĮ 32 straipsnio 2 dalis nurodo, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.

97. VTĮ 32 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuria ieškovė ir pasinaudojo. Nors trečiajam asmeniui keista, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo gynimo, tačiau teismas vertina, jog ieškovė tokią teisę turėjo. Pažymėtina, jog ir atsakovui apie šią teisę buvo žinoma, jis dėl šios teisės yra ieškovei išdėstęs savo nuomonę. Ieškovės teigimu, internetinės parduotuvės nesąžiningų sąlygų taisyklių pažeidimas nėra nutrauktas, todėl ji pagrįstai kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui dėl viešojo intereso gynimo. Teismas šiam ieškovės argumentui pritaria.

Žemesnės instancijos teismas

98. Nors teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje argumentu, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra registravusi nei vieno vartotojo skundo dėl taisyklių, tačiau šis argumentas esminės reikšmės ginčo sprendimui nesudaro.

99. Kasacinis teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr.3K-3-502/2009; kt.).

100. Todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, jog esant ne vienai vartotojų teises ir interesus pažeidžiančiai ir nesąžiningai pardavėjo Taisyklių punktų sąlygai, egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys atsakovo veiksmai (neveikimas) gali būti atlikti ar padaryta žala pirkėjui (vartotojui) arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas ir atitinkamai yra pagrindas spręsti ar yra teisės aktais nustatytas pagrindas taikyti atsakovui ieškinyje prašomus reikalavimus dėl Taisyklių punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Dėl A. L. prielaidų dėl jo tinkamumo būti procese atsakovu.

101. Atsiliepimu atsakovas A. L. nesutiko, kad yra atsakingas dėl ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų. Teismas šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

102. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje įstatymo normoje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (atsakovais). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šioje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta ieškovo teisė atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad tik ieškovas turi teisę į atsakovo pakeitimą. Šias įstatymo normas aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais, darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašymo tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnis).

103. Ieškovė raštu (b. l. 62 – 64) ir teismo posėdžių metu nesutiko A. L. pakeisti kitu atsakovu šioje byloje. Pažymėjo, jog vertinant elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) Taisyklių atitiktį CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintiems nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams, buvo nustatyta, kad elektroninę parduotuvę, iš kurios vartotojai gali įsigyti prekes savo asmeniniams poreikiams ar šeimos poreikiams tenkinti administruoja A. L., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 081216. Kitų Taisyklių redakcijos nei ieškovei nei teismui atsakovas nepateikė. Anksčiau pateiktų Taisyklių 1.1 punkte pardavėju yra nurodomas A. L., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 081216. Nuo 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr.10E-829 priėmimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos A. L. neinformavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apie jo valdomos elektroninės parduotuvės domeno perleidimo trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė pastebėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra registruota Juridinių asmenų registre jau po Nutarimo priėmimo, todėl priimant Nutarimą A. L., kaip elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) administratoriaus, atžvilgiu neturėjo teisinio pagrindo abejoti dėl A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. 081216, būti byloje atsakovu, tinkamumo.

104. Teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl atsakovo tinkamumo šioje byloje. Iš pateiktos informacijos apie elektroninės parduotuvės domeno perleidimą nėra galimybės nustatyti, ar A. L. perleisdamas jo valdomos elektroninės parduotuvės domeną UAB (duomenys neskelbtini), kartu perleido ir visas savo teises ir pareigas, kylančias iš įsipareigojimų vartotojams pagal iki domeno perleidimo sudarytas prekių pirkimo-pardavimo elektroninėje parduotuvėje sutartis, vykdymu. Teismas pažymi, jog A. L. nėra nutraukęs individualios veiklos, nors ir yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 79 – 80).

Dėl atsakovo A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, elektroninės parduotuvės taisyklių punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

105. CK 6.228⁴ straipsnyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurios yra preziumuojamos kaip nesąžiningos vartotojams.

106. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytos Taisyklių punktų sąlygos nėra nesąžiningos, tenka verslininkui, t. y. šiuo atveju atsakovui.

107. Taisyklės yra sudedamoji nuotolinės pirkimo-pardavimo sutarties dalis, todėl Taisyklėms be bendrųjų pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančių nuostatų taikomos ir specialiosios, nuotolines pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios CK nuostatos bei CPK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus.

108. Teismas konstatuoja, jog atsakovas nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad jo, kaip pardavėjo, veikiančio pagal individualios veiklos pažymą Taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.5 punktų sąlygos neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrojo vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir interesų, o Taisyklių 7.1, 7.2, 7.3, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygos neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

109. Dėl Taisyklių 4.3 punkto teismas konstatuoja, jog ši punkto sąlyga, įtvirtinanti, kad pinigų grąžinimo vartotojui terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai pardavėjas gauna vartotojo grąžinamas prekes, o ne nuo momento, kai gaunamas vartotojo pranešimas apie sutarties atsisakymą, kaip yra įtvirtinta įstatyme ir nustatanti, kad vartotojo sumokėtos sumos bus grąžintos per 14 darbo dienų, o ne per 14 dienų, kaip tai numatyta CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalyje, nustato ženkliai ilgesnį nei CK numatytą pinigų grąžinimo terminą, ir prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui, taip iš esmės pažeidžiant šalių teisių, ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

110. Dėl Taisyklių 5.3 punkto teismas konstatuoja, jog šiame punkte nėra nurodyta, kas bus su tais vartotojų užsakymais, kurie pardavėjui jau yra pateikę užsakymus, tačiau dar nėra jų gavę ir kaip apie susiklosčiusią situaciją bus informuojami vartotojai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtent pardavėjui kyla pareiga užtikrinti Taisyklių nuostatų aiškumą. Todėl ši punkto sąlyga iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus.

111. Dėl Taisyklių 5.5 punkto teismas konstatuoja, jog pardavėjas vadovaudamasis šiuo punktu, vartotojui taiko 2,90 Eur mokestį, kai jis pasirenka už įsigyjamas prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais, taip pat įvertinus tai, kad CK 6.228⁵ straipsnio 6 punktas imperatyviai draudžia verslininkui reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais. Todėl minima Taisyklių sąlyga prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui ir tokiu būdu iš esmės pažeidžia šalių teisių, ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo nenaudai.

112. Dėl Taisyklių 6.2.1 punkto teismas konstatuoja, kad šiame punkte įtvirtinant, jog prekių pristatymui į Kuršių neriją yra taikomos papildomos sąlygos, tačiau nedetalizuojant, kokios būtent sąlygos pristatymui yra taikomos, neužtikrinamas civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. Todėl punkto sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

113. Dėl Taisyklių 6.6 punkto teismas konstatuoja, kad pardavėjo informacija vartotojui gali turėti esminės reikšmės apsisprendžiant sudaryti sutartį su juo ar ne, todėl informacija apie tai, jog tam tikros prekės vartotojui bus pristatomos nesurinktos, turi būti aiškiai pateikiama vartotojui prieš jam patvirtinant užsakymą. O atsižvelgiant į tai, kad ši informacija Taisyklėse nėra pateikiama, todėl ši punkto sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

114. Dėl Taisyklių 6.7 punkto teismas konstatuoja, kad siuntos pristatymo adresas gali būti pakeičiamas pardavėjui dar neišsiuntus prekės vartotojui (pardavėjas nepatiria jokių papildomų nuostolių), taip pat, į tai, kad užsakytos prekės pristatymo paslauga gali rūpintis ne pardavėjas, o jo pasitelkti tretieji asmenys bei į tai, kad pardavėjo pasitelkti tretieji asmenys gali netaikyti papildomo mokesčio už pristatymo adreso pakeitimą. Todėl ši punkto sąlyga pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, kadangi įtvirtina peradresavimo paslaugos mokesčio vartotojui taikymą visais atvejais.

115. Dėl Taisyklių 7.1 punkto teismas konstatuoja, jog pagal šio punkto sąlygos formuluotę, nėra aišku, ar pardavėjas neapriboja vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę, t. y. ar vartotojui neribojama teisė dėl atsiradusių prekės trūkumų kreiptis į pardavėją per 2 metų laikotarpį. Todėl ši punkto nuostata, jog pardavėjo parduodamoms prekėms suteikiama gamintojo garantija, tačiau nenurodant, jog vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų į pardavėją gali kreiptis per garantinį 2 metų laikotarpį, panaikina arba apriboja vartotojo teisę, susijusią su pardavėju tuo atveju, kai pardavėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo, ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

116. Dėl Taisyklių 7.2 punkto teismas konstatuoja, jog, kai vartotojo įsigyta prekė turi kokybės trūkumų, vartotojas savo pasirinkimu turi teisę pirmiausia reikalauti pardavėjo, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, t. y. reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, o pardavėjui nepataisius prekės ir jos nepakeitus, vartotojas turi teisę reikalauti sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį Todėl būtent pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą ir pardavėjas neturi daryti įtakos įstatyme įtvirtintai vartotojo pasirinkimo galimybei ar jos apriboti.

117. Dėl Taisyklių 7.2 ir 7.3 punktų teismas konstatuoja, jog pardavėjas apriboja vartotojo teisę pačiam pasirinkti jo pažeistų teisių, įsigijus netinkamos kokybės prekę, gynimo būdą, o tai neatitinka nurodyto teisinio reglamentavimo, todėl šių punktų sąlygos laikytinos iš esmės pažeidžiančiomis vartotojo teises ir interesus, kadangi panaikina vartotojo teisę pačiam pasirinkti, kokiu būdu bus ginamos jo teisės, įsigijus netinkamos kokybės prekę.

118. Dėl Taisyklių 8.1, 8.2 ir 8.6 punktų teismas konstatuoja, pirkėjas, įsigijęs prekes įprastai parduotuvėje ar iš internetinės parduotuvės ir reikalaudamas grąžinti prekę bei atgauti pinigus (pasinaudodamas įstatyme nustatyta teisę grąžinti prekę nenurodydamas priežasties), kartu turėtų pateikti originalią pakuotę. Tokia pakuotė gali būti pažeista, jei ją pažeisti buvo būtina norint apžiūrėti prekę. Nors Taisyklių 8.1 ir 8.6 punktuose yra įtvirtinamas įpareigojimas vartotojui tinkamai supakuoti grąžinamą prekę, tačiau iš šių sąlygų formuluočių nėra aišku, kas laikoma grąžinamos prekės tinkamu supakavimu, t. y. nėra aišku, kaip turi būti sukomplektuota bei supakuota prekė, jog pardavėjas laikytų, kad prekė yra tinkamai supakuota ir priimtų vartotojo grąžinamą prekę. Tuo 8.1 ir 8.6 punktuose įtvirtinant, jog tuo atveju, jei vartotojas netinkamai supakuos grąžinamą prekę, pardavėjas bus atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamo prekės supakavimo, tačiau nedetalizuojant kas laikoma grąžinamos prekės tinkamu supakavimu, neužtikrinamas civilinių santykių subjektų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas bei apribojama pardavėjo civilinė atsakomybė. Todėl Taisyklių 8.1, 8.2 ir 8.6 punktų sąlygos neatitinka įstatyminio reglamentavimo bei pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

119. Dėl Taisyklių 8.4 punkto teismas konstatuoja, jog ši punkto sąlyga, įtvirtinanti kitokį, nei CK numatytą pinigų grąžinimo termino skaičiavimo momentą (kai pardavėjas patikrina, jog prekė yra tinkamos būklės) bei nustatanti pardavėjo teisę iš vartotojui grąžinamos pinigų sumos išskaičiuoti vartotojui suteiktos nuolaidos sumą visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar vartotojo grąžinamai prekei nuolaida faktiškai buvo pritaikyta, prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui ir iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir interesus bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

120. Dėl Taisyklių 8.5 punkto teismas konstatuoja, jog šioje punkto sąlygoje įtvirtinamas įpareigojimas vartotojui sumokėti mokestį už grynų pinigų operaciją, yra nesuderinamas su Civiliniu kodeksu ir tokiu būdu, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

121. Dėl Taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų teismas konstatuoja, jog šių punktų sąlygomis panaikinama vartotojo teisė verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. Taisyklių 8.7 ir 8.8 punktų sąlygomis vartotojui yra panaikinama galimybė kreiptis į pardavėją dėl nekokybiškų prekių per 2 metų garantinį laikotarpį bei panaikinama vartotojo teisė pastebėjus trūkumus teikti pardavėjui reikalavimus, nors tokia teisė esant tam tikroms sąlygoms, vartotojui yra suteikta pagal įstatymą.

122. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teismas daro išvadą, jog siekdama užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą ieškovė pateikė pagrįstą ieškinį dėl pardavėjo A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, Taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

123. Teismas, įvertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovės atstovių teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus bei atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, sprendžia, kad atsakovui nesutikus nutraukti viešojo intereso pažeidimo veikos ir siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinys dėl A. L., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, elektroninės parduotuvės Taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.7 ir 8.8 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis tenkinamas visiškai (CK 6.228⁴ straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

124. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 94,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

125. 31,36 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti pardavėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, elektroninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo taisyklių 4.3, 5.3, 5.5, 6.2.1, 6.6, 6.7, 8.1, 8.2, 8.4 ir 8.5 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, 94,00 Eur (devyniasdešimt keturių eurų, 00 centų) dydžio žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurų, 36 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas