- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- eA-392-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02210-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Ekoagros“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK) paduoti ir panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas, VšĮ „Ekoagros“) 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-14-02029, VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2015 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1/2015 bei 2015 m. kovo 24 d. VAGK sprendimą Nr. 2R-77(4R-99).
Pareiškėjas teigė, jog VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus nutarimas nesertifikuoti viso jo ūkio ir VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas netenkinti jo apeliacijos bei VAGK sprendimas atsisakyti priimti jo skundą yra nepagrįsti. Paaiškino, kad VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas jam buvo siųstas neregistruotu laišku, todėl negali tiksliai pasakyti kada jį gavo. Ant voko yra 2015 m. sausio 14 d. antspaudas, o teikdamas skundą VAGK skaičiavo, kad nepraeitų 30 dienų nuo tos dienos, kai skundžiamą sprendimą rado savo pašto dėžutėje. Pažymėjo, kad neturėdamas teisinių žinių neatkreipė dėmesio į antspaudo datą. Neregistruotas laiškas galėjo savaitę išgulėti pašto dėžutėje, nes kasdien pašto dėžutės netikrina. Pasak pareiškėjo, net jei būtų galima laikyti, kad sprendimą jis gavo 2015 m. sausio 14 d., tai jo apskundimo terminas praleistas labai nežymiai. Be to, vasario 14 d. ir 15 d. buvo savaitgalis, o vasario 16 d. – šventinė diena.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) neleistinas chemines medžiagas panaudojo kiti asmenys be pareiškėjo žinios ir sutikimo. Pažymėjo, kad dar 2014 m. balandžio mėn. nurodė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra), kad minėtas žemės sklypas buvo užgrobtas kaimynystėje gyvenančio asmens T. L., kuris dirbdamas greta esantį savo sklypą neva per klaidą suarė ir apsėjo pareiškėjo valdomą sklypą. Pabrėžė, jog apie T. L. neteisėtus veiksmus informavo ir Garliavos seniūną bei sklypo savininkę, į neteisėtus T. L. veiksmus reagavo kaip išmanė. Pažymėjo, kad nežinojo, jog T. L. panaudos atimtoje žemėje chemines medžiagas, ši aplinkybė paaiškėjo tik patikrinimo metu, todėl nepranešė apie tai ir sertifikavimo įstaigai. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų, nuo jo nepriklausiusių įvykių pritaikyta poveikio priemonė yra per griežta. Pareiškėjo teigimu, nesertifikavus viso ūkio, jis bankrutuos, nesugebės toliau vykdyti veiklos, nes į šį ūkį investavo visus turimus pinigus. Mano, kad esama situacija, kai be jo žinios nuomojamame žemės sklype buvo panaudotos cheminės medžiagos, yra artimesnė tokiam atvejui, kai laukas užteršiamas cheminėmis medžiagomis gretimo lauko dirbimo metu, nes T. L., dirbdamas greta esančiame lauke, neva per klaidą suarė ir užsėjo ir didesnę dalį pareiškėjo nuomojamo sklypo ir panaudodamas chemines medžiagas savo lauke, jis šias medžiagas panaudojo ir pareiškėjo lauke. Tokiu atveju, anot pareiškėjo, laukui, kuriuo pasinaudojo T. L., iš naujo taikytinas pereinamasis laikotarpis, šis laukas tokiu atveju būtų nesertifikuotinas, tačiau tai netrukdo sertifikuoti likusios ekologinio ūkio dalies, kur nebuvo ir negalėjo būti rasta jokių neleistinų cheminių medžiagų.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007) 2 straipsnio d punkte nustatyta, jog ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis. Nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje patikros metu buvo rastos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos likučiai. Pažymėjo, kad ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai. Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams – tai nukrypimas nuo nustatytų ekologinės gamybos metodų reikalavimų. Atsakovo teigimu, jos patvirtinta neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga.
Paaiškino, kad pagal procedūrą V lygio poveikio priemonė – vertinamos rūšies / srities / ūkio dalies / ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų panaudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui / gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai klaidinama sertifikavimo įstaiga, atsisakoma priimti tikrintoją ūkio / įmonės apžiūrai. Pabrėžė, kad ūkyje nustačius sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimą sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje, yra taikomas ūkio nesertifikavimas. Atkreipė dėmesį, kad už neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą yra taikoma griežčiausia poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Minėta griežčiausia priemonė atitinka tikslus, kurių yra siekiama, bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Pabrėžė, jog ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą. Pažymėjo, kad procedūroje nustatyta, jog poveikio priemonė netaikoma, jeigu ne pirmi metai sertifikuojamo lauko dalį sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 darbo dienas nuo pažeidimo dienos, bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukui iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis, rašant įspėjimą. Poveikio priemonė taip pat netaikoma, jeigu pirmais metais po paraiškos padavimo sertifikuojamo lauko dalį sintetinėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukas nesertifikuojamas. Poveikio priemonė taip pat netaikoma, jeigu nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija. Atsakovės nuomone, pareiškėjo atžvilgiu nustatyto pažeidimo aplinkybės neatitinka V lygio poveikio priemonės taikymo išimčių – apie lauko apdorojimą sintetinėmis medžiagomis sertifikavimo įstaiga nebuvo informuota iki patikros. Pareiškėjo ūkyje taip pat nebuvo atliekamas tam tikros rūšies visų veislių cheminis apdorojimas fitosanitariniais tikslais.
Dėl termino skundui VAGK pateikti atsakovė nurodė, jog VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku ir pristatytas bei įteiktas gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2015 m. sausio 20 d., taigi pareiškėjas turėjo protingą laiko tarpą parengti ir laiku pateikti skundą VAGK.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino VAGK 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2R-77(4R-99). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 24 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei jo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus. 2014 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko kasmetinę pareiškėjo ūkio patikrą, kurios duomenis užfiksavo ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-14-02071. Kilus įtarimui, kad galėjo būti panaudotos ekologinėje gamyboje neleistinos cheminės sintetinės medžiagos, buvo paimtas mėginys iš vasarinių kviečių lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,12 ha). 2014 m. rugsėjo 22 d. gautas atsakymas, jog minėtame mėginyje buvo nustatyti neleistinos sintetinio herbicido veikliosios medžiagos aminometilo fosfoninės rūgšties ir glifosato likučiai, bei neleistinos sintetinės fungicido veikliosios medžiagos epoksikonazolo ir spiroksamino likučiai. VšĮ „Ekoagros“ direktorius 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-14-02029 pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui, be kita ko, dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų panaudojimo pritaikė poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimas. Be to, nuspręsta nutraukti su pareiškėju sudarytą Sutartį.
Teismas pažymėjo, jog 2014 m. spalio 23 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisija gavo pareiškėjo prašymą nenutraukti Sutarties. Prašyme, be kita ko, nurodoma, jog jo dirbama žemė buvo užgrobta. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, duomenis, jog Agentūrai yra pateikti dokumentai, kurių komisija neturi, nusprendė pakartotinai sušaukti Komisijos posėdį, rekomenduojant jame dalyvauti ir pareiškėjui. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, įvertinusi iš Agentūros gautus dokumentus bei pareiškėjo prašymą, nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti ir palikti galioti 2014 m. rugsėjo 24 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimą Nr. NUT-K-14-02029. Nesutikdamas su VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VAGK, kuri 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 2R-77(4R-99) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydama, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į VAGK.
Teismas akcentavo, kad ginčas dėl VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimo patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduotas arba administracinių ginčų komisijai, arba tiesiogiai teismui. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.). Todėl nors tokiam sprendimui apskųsti privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėjas privalėjo jos laikytis. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas buvo siųstas neregistruota pašto siunta, todėl tikslios įteikimo datos pasakyti negali, tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, minėti pareiškėjo teiginiai yra klaidingi, nes VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotu laišku, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. sausio 20 d. Pagal ABTĮ 66 straipsnio 2 dalį metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Taigi termino skundui VAGK paduoti termino pradžia buvo skaičiuota nuo 2015 m. sausio 21 d. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 21 d. buvo šeštadienis, taigi paskutinė diena skundui VAGK paduoti persikėlė į 2015 m. vasario 23 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas skundą VAGK pateikė būtent 2015 m. vasario 23 d., todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Taigi 2015 m. kovo 24 d. VAGK sprendimas Nr. 2R-77(4R-99) pirmosios instancijos teismo buvo panaikintas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimui apskųsti nėra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo perduotas nagrinėti VAGK, nes nuspręsta bylą nagrinėti iš esmės teisme.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Sutartimi įsipareigojo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių ekologinį ūkininkavimą, reikalavimų, o atsakovas įsipareigojo tikrinti pareiškėjo ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklą ir išduoti minėtą veiklą patvirtinančius sertifikatus. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 21 d.) 4 punktu, ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai. Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams apibrėžiama kaip nukrypimas nuo reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, reglamente (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentinga nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga.
VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra) (2014 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) priede A nurodyta, jog V lygio poveikio priemonė – vertinamos rūšies / srities / ūkio dalies / ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų naudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui / gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai yra klaidinama sertifikavimo įstaiga (klastojami dokumentai ir pan.), atsisakoma priimti tikrintoją ūkio / įmonės apžiūrai. Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punkte nurodyta vertinama sritis – sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje. Numatyta poveikio priemonė kiekvieną kartą – ūkio nesertifikavimas. Nurodyta, jog poveikio priemonė taikoma, jei patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikuojamuose laukuose naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos. Poveikio priemonė netaikoma, jeigu: 1) ne pirmi metai sertifikuojamo lauko dalį sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 darbo dienas nuo pažeidimo dienos, bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukui iš naujo yra taikomas pereinamasis laikotarpis, rašant – įspėjimą; 2) pirmais metais sertifikuojamo lauko dalį, po paraiškos padavimo sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 darbo dienas bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukas nesertifikuojamas – taikoma (penkto lygio poveikio priemonė); 3) poveikio priemonė netaikoma, jeigu nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, jog 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007) 12 straipsnyje yra įtvirtintos augalų produktų gamybos taisyklės. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo ūkio tikrinimo metu 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo paimtas kviečių mėginys iš lauko Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini), 8,12 ha. Atlikus laboratorinį tyrimą, mėginyje buvo aptikti aminometilo fosfoninės rūgšties, glifosato, epoksikonazolo bei spiroksamino likučiai. Minėtos medžiagos nėra nurodytos Reglamento Nr. 834/2007 II priede, todėl jų naudojimas ekologiškuose ūkiuose draudžiamas.
Taigi patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog pareiškėjo sertifikuojamame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami produktai, t. y. pareiškėjas nesilaikė Reglamente Nr. 834/2007 bei Reglamente Nr. 889/2008 įtvirtintų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog pažeidimo fakto pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad pritaikyta sankcija per griežta, kadangi jis nėra kaltas dėl pažeidimo, nes neleistinas medžiagas jo laukuose panaudojo kaimynas. Pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti pritaikyta Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte nurodyta išimtis, kai laukas užteršiamas cheminėmis medžiagomis gretimo lauko dirbimo metu. Teismas pažymėjo, kad pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punktą, nustačius užteršimą sintetinėmis cheminėmis medžiagomis nuo gretimo lauko, ūkio nesertifikavimas netaikomas tik tuo atveju, jei nustatytais terminais prieš patikros atlikimą apie tai informuojama sertifikavimo įstaiga – šiuo atveju VšĮ „Ekoagros“. Taisyklių 25 punktas taip pat nustato, kad pasikeitus laukų plotams ir (ar) gamybos apimčiai, produkcijos statusui, produkcijos pavadinimui, sudėčiai ar esant kitų gamybos pokyčių, taip pat pažeidus Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, ekologine gamyba užsiimantis ūkio subjektas privalo per 5 darbo dienas apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą, o sertifikavimo įstaiga atitinkamai ūkio subjektui taiko sertifikavimo įstaigos nustatytas poveikio priemones.
Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, prieš atsakovui atliekant patikrinimą, būtų jį informavęs apie tai, jog jo laukas gali būti užterštas kaimyno panaudotomis cheminėmis medžiagomis. Tokį paaiškinimą pareiškėjas pateikė tik 2014 m. rugsėjo 4 d., t. y. atsakovo atlikto ekologinės gamybos patikrinimo metu. Tuo tarpu pareiškėjo 2014 m. balandžio 22 d. raštas adresuotas Agentūrai, kuriame pareiškėjas nurodo, kad jo lauką suarė ir užsėjo kaimynas, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu. Visų pirmą, pareiškėjas apie minėta aplinkybę informavo ne sertifikavimo įstaigą, be to, minėtu pranešimu pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, siekdamas, kad kaimynui nebūtų skiriama parama. Taip pat teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš pareiškėjo Agentūrai pateiktų dokumentų, jis tuo metu kreipėsi dėl 2,2 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu mėginys, kuriama rastos cheminių medžiagų liekanos, paimtos iš kito lauko, kurio plotas 8,12 ha.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui taikyti Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punkto nurodytas išimtis, todėl VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-14-02029 pagrįstai nusprendė nesertifikuoti viso pareiškėjo ūkio, o VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 1/2015 pagrįstai tokį atsakovo nutarimą paliko galioti. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą.
III.
Pareiškėjas A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: panaikinti VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus A. M. 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-14-02029, kuriuo pareiškėjo ūkiui taikoma V lygio neatitiktis – viso ūkio nesertifikavimas; panaikinti VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2015 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 1/2015, kuriuo VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir priimti sprendimą – nesertifikuoti tik žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), likusią pareiškėjo ekologinio ūkio dalį įpareigojant atsakovą sertifikuoti.
Akcentuoja, kad į bylą yra pateikęs 2014 m. balandžio mėnesį rašytą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prašymą, kuriame nurodė, jog minėtas žemės sklypas iš pareiškėjo buvo užgrobtas kaimynystėje gyvenančio asmens T. L., kuris dirbdamas greta pareiškėjo sklypo esantį savo sklypą, neva per klaidą, suarė ir apsėjo pareiškėjo valdomą sklypą. Kadangi pareiškėjas nežinojo, kad T. L. panaudos iš pareiškėjo atimtoje žemėje chemines medžiagas, ši aplinkybė paaiškėjo tik patikrinimo sertifikavimui metu, todėl pareiškėjas nepranešė apie tai sertifikavimo įstaigai. Priešingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, pareiškėjo kaltės dėl nepranešimo apie neleistinų cheminių medžiagų panaudojimą viename iš pareiškėjo ūkio laukų nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog dėl išvardintų nuo pareiškėjo nepriklausiusių įvykių, jam pritaikyta poveikio priemonė yra per griežta. Tokia poveikio priemonė taikoma, kai pažeidėjas elgiasi nesąžiningai, nusižengia sistemingai, tyčia klaidina sertifikavimo įstaigą, atsisako priimti tikrintoją ir pan. O šiuo atveju pareiškėjo kaltės dėl cheminių medžiagų panaudojimo sklype nėra, jokių kitų priešingų teisei veiksmų pareiškėjas taip pat neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su pateiktu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovas teigia, kad 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 (OL L 189, p. 1) 2 straipsnio d punkte nustatyta, jog ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje patikros metu buvo rastos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos (AMPA) – 0,078 mg/kg likučiai, glifosato – 0,31 mg/kg likučiai, epoksikonazolo – 0,22 mg/kg likučiai ir spiroksamino – 0,074 mg/kg likučiai. Sintetiniai herbicidai ir fungicidai nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 264, p. 1) II priede kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų panaudojimo, buvo pritaikyta V lygio poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Taip pat atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, prieš atsakovui atliekant patikrinimą, būtų jį informavęs apie tai, jog pareiškėjo laukas gali būti užterštas kaimyno panaudotomis cheminėmis medžiagomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo VšĮ „Ekoagros“ sprendimo nesertifikuoti viso pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio, viename iš kontrolinių žemės sklypų nustačius neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko kasmetinę pareiškėjo ūkio patikrą, kurios duomenis užfiksavo ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-14-02071. Kilus įtarimui, kad galėjo būti panaudotos ekologinėje gamyboje neleistinos cheminės sintetinės medžiagos, buvo paimtas mėginys iš vasarinių kviečių lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,12 ha) (b. l. 17–20, 22). 2014 m. rugsėjo 22 d. gautas atsakymas, jog minėtame mėginyje buvo nustatyti neleistinos sintetinio herbicido veikliosios medžiagos aminometilo fosfoninės rūgšties ir glifosato likučiai, bei neleistinos sintetinės fungicido veikliosios medžiagos epoksikonazolo ir spiroksamino likučiai (b. l. 25–30).
VšĮ „Ekoagros“ direktorius 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-14-02029 pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui, be kita ko, dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų panaudojimo pritaikė poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimą. Taip pat nuspręsta nutraukti su pareiškėju sudarytą Sutartį (b. l. 23–24). 2014 m. balandžio 24 d. sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei jo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus (b. l. 13–16).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus byloje, konstatavo, kad pareiškėjo sertifikuojamame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami produktai, t. y. pareiškėjas nesilaikė Reglamente Nr. 834/2007 bei Reglamente Nr. 889/2008 įtvirtintų reikalavimų, kad byloje nėra leistinų įrodymų, jog pareiškėjo laukas gali būti užterštas kaimyno panaudotomis cheminėmis medžiagomis, ir padarė išvadą, kad VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-14-02029 pagrįstai nusprendė nesertifikuoti viso pareiškėjo ūkio, o VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisija 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 1/2015 pagrįstai tokį atsakovo nutarimą paliko galioti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimai nebuvo tenkinti, neginčijo VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 1 d. kasmetinės pareiškėjo ūkio patikros duomenų, užfiksuotų ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-14-02071, tačiau nesutiko su pritaikyta priemone nesertifikuoti viso ūkio, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų byloje, patvirtinančių, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) neleistinas chemines medžiagas panaudojo kiti asmenys be jo žinios ir sutikimo, prieš jo valią, t. y. ginčijo atliktą įrodymų vertinimą byloje.
2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007) 12 straipsnyje yra įtvirtintos augalų produktų gamybos taisyklės. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 d. a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai. Pareiškėjo ūkio 2014 m. rugsėjo 4 d. tikrinimo metu buvo paimtas kviečių mėginys iš lauko Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini), 8,12 ha, kuriame laboratorinį tyrimo metu buvo aptikti ir nustatyti aminometilo fosfoninės rūgšties, glifosato, epoksikonazolo bei spiroksamino likučiai (b. l. 28–30). Minėtos medžiagos nėra nurodytos Reglamento Nr. 834/2007 II priede, todėl jų naudojimas ekologiškuose ūkiuose draudžiamas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pritaikytos priemonės teisėtumą grindė VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 (2014 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija), kurios priede A nurodyta, jog V lygio poveikio priemonė – vertinamos rūšies / srities / ūkio dalies / ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų naudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui / gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai yra klaidinama sertifikavimo įranga (klastojami dokumentai ir pan.), atsisakoma priimti tikrintoją ūkio / įmonės apžiūrai.
Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punkte nurodyta vertinama sritis – sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje. Numatyta poveikio priemonė kiekvieną kartą – ūkio nesertifikavimas. Poveikio priemonė taikoma, jei patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikuojamuose laukuose naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos. Poveikio priemonė netaikoma, jeigu: 1) ne pirmi metai sertifikuojamo lauko dalį sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 darbo dienas nuo pažeidimo dienos, bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukui iš naujo yra taikomas pereinamasis laikotarpis, rašant – įspėjimą; 2) pirmais metais sertifikuojamo lauko dalį, po paraiškos padavimo sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukas nesertifikuojamas – taikoma (penkto lygio poveikio priemonė); 3) poveikio priemonė netaikoma, jeigu nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija.
Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui teigė, kad sertifikuojamo lauko dalį sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu, todėl atsakovas turėjo nesertifikuoti tik šio lauko, tačiau ne viso ūkio; šią aplinkybę įrodinėjo faktu, kad dar 2014 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl to, kad minėtą žemės sklypą buvo užgrobęs suaręs ir apsėjęs kaimynystėje gyvenantis T. L., kuris, pareiškėjo teigimu, panaudojo ir chemines medžiagas, tai paaiškėjo tik patikrinimo sertifikavimui metu.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino šiuos pareiškėjo argumentus ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, prieš atsakovui atliekant patikrinimą, nėra informavęs apie tai, jog jo laukas gali būti užterštas kaimyno panaudotomis cheminėmis medžiagomis. Tokį paaiškinimą pareiškėjas pateikė tik 2014 m. rugsėjo 4 d. ekologinės gamybos patikrinimo metu. Be to, pareiškėjo 2014 m. balandžio 22 d. raštas adresuotas Agentūrai, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jo lauką suarė ir užsėjo kaimynas (b. l. 40–41), negali būti laikomas tinkamu pranešimu, nes buvo informuota ne sertifikavimo įstaiga, ir kaip matyti iš pareiškėjo Agentūrai pateiktų dokumentų, buvo kreiptasi dėl 2,2 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 42–45), tuo tarpu mėginys, kuriama rastos cheminių medžiagų liekanos, paimtos iš kito lauko, kurio plotas 8,12 ha (b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė jokių papildomų duomenų ar argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime padarytas išvadas. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal bendruosius įrodinėjimo principus, įtvirtintus ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje, pareiškėjui tenka našta įrodyti aplinkybes byloje, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paaiškinimai ir 2014 m. balandžio 22 d. raštas Agentūrai yra akivaizdžiai nepakankami aplinkybėms, kurios turi būti nustatytos pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punkte 2 papunktį, įrodyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 punkte nurodytą išimtį, yra teisėta ir pagrįsta.
Aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, pagrįstai akcentavo, kad ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą (LVAT 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013). Nustačius pažeidimą – neleistinų medžiagų panaudojimą, numatyta tik vienintelė priemonė – viso ūkio nesertifikavimas, kitos alternatyvos nenumatytos ir nėra leistinos, todėl atsakovas tinkamai taikė poveikio priemonę – viso ūkio nesertifikavimą. Pareiškėjui kilusios pasekmės savo esme atitinka Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnyje 1 dalyje numatytas – jis neteko teisės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, bei nutraukta sutartis dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš ekologinės gamybos perėjo į įprastinę, ir, norint vėl užsiimti ekologine gamyba, jam iš naujo bus taikomas pareinamasis laikotarpis. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikytos sankcijos yra teisėtos, t. y. numatytos teisės aktuose ir pritaikytos pagal teisės aktus, proporcingos, nes suteikia galimybę, įvykdžius pereinamojo laikotarpio reikalavimus, vėl pereiti prie ekologinės gamybos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, pirmosios instancijos nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ekologinę žemės ūkio produkciją reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.