Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjo A. A. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovės VšĮ „Ekoagros“ atstovui Tomui Demikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei VšĮ „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus nutarimas nesertifikuoti viso jo ūkio ir VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas netenkinti jo apeliacijos bei VAGK sprendimas atsisakyti priimti jo skundą yra nepagrįsti. Paaiškino, kad VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas jam buvo siųstas neregistruotu laišku, todėl negali tiksliai pasakyti, kada jį gavo. Ant voko yra 2015 m. sausio 14 d. antspaudas, o teikdamas skundą VAGK skaičiavo, kad nepraeitų 30 dienų nuo tos dienos, kai skundžiamą sprendimą rado savo pašto dėžutėje. Pažymėjo, kad neturėdamas teisinių žinių neatkreipė dėmesio į antspaudo datą. Neregistruotas laiškas galėjo savaitę išgulėti pašto dėžutėje, nes kasdien pašto dėžutės netikrina. Pasak pareiškėjo, net jei būtų galima laikyti, kad sprendimą jis gavo 2015 m. sausio 14 d., tai jo apskundimo terminas praleistas labai nežymiai. Be to, vasario 14 ir 15 d. buvo savaitgalis, o vasario 16 d. – šventinė diena.

Dėl termino skundui VAGK pateikti atsakovė nurodė, jog VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku ir pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2015 m. sausio 20 d., taigi pareiškėjas turėjo protingą laiko tarpą parengti ir laiku pateikti skundą VAGK.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas laiku neinformavo atsakovės apie užteršimą, nes nežinojo, kad kaimynas panaudojo chemines medžiagas.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. NUT-K-14-02029, VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2015 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 1/2015 bei 2015 m. kovo 24 d. VAGK sprendimo Nr.2R-77(4R-99) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 24 d. pareiškėjas ir atsakovė sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-01433 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovė atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei jo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus (b. l. 13–16).

2014 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko kasmetinę pareiškėjo ūkio patikrą, kurios duomenis užfiksavo ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-14-02071. Kilus įtarimui, kad galėjo būti panaudotos ekologinėje gamyboje neleistinos cheminės sintetinės medžiagos, buvo paimtas mėginys iš vasarinių kviečių lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,12 ha) (b. l. 17–20, 22). 2014 m. rugsėjo 22 d. gautas atsakymas, jog minėtame mėginyje buvo nustatyti neleistinos sintetinio herbicido veikliosios medžiagos aminometilo fosfoninės rūgšties ir glifosato likučiai, bei neleistinos sintetinės fungicido veikliosios medžiagos epoksikonazolo ir spiroksamino likučiai (b. l. 25–30).

VšĮ „Ekoagros“ direktorius 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-14-02029 pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui, be kita ko, dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų panaudojimo pritaikė poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimas. Be to, nuspręsta nutraukti su pareiškėju sudarytą Sutartį (b. l. 23–24).

2014 m. spalio 23 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisija gavo pareiškėjo prašymą nenutraukti Sutarties. Prašyme, be kita ko, nurodoma, jog jo dirbama žemė buvo užgrobta (b. l. 34).

VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, duomenis, jog Agentūrai yra pateikti dokumentai, kurių komisija neturi, nusprendė pakartotinai sušaukti Komisijos posėdį, rekomenduojant jame dalyvauti ir pareiškėją (b. l. 35–36).

VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, įvertinusi iš Agentūros gautus dokumentus bei pareiškėjo prašymą, nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti ir palikti galioti 2014 m. rugsėjo 24 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimą Nr. NUT-K-14-02029 (b. l. 47–49).

Nesutikdamas su VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VAGK, kuri 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 2R-77(4R-99) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydama, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į VAGK (el. b. l. 21–22).

Teismas pažymi, kad ginčas dėl VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimo patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduotas arba administracinių ginčų komisijai, arba tiesiogiai teismui. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 str. 3 d., kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.). Todėl nors tokiam sprendimui apskųsti privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 str. 3 d. ir 33 str. nuostatas, pareiškėjas privalėjo jos laikytis.

Pagal ABTĮ 30 str. 1 d. skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas buvo siųstas neregistruota pašto siunta, todėl tikslios įteikimo datos pasakyti negali, tačiau, kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, minėti pareiškėjo teiginiai yra klaidingi, nes VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas registruotu laišku, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. sausio 20 d. (b. l. 51–52). Pagal ABTĮ 66 str. 2 d. metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Taigi termino skundui VAGK paduoti termino pradžia skaičiuotina nuo 2015 m. sausio 21 d. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 21 d. buvo šeštadienis, taigi paskutinė diena skundui VAGK paduoti persikėlė į 2015 m. vasario 23 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas skundą VAGK pateikė būtent 2015 m. vasario 23 d., todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Taigi 2015 m. kovo 24 d. VAGK sprendimas Nr. 2R-77(4R-99) naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimui apskųsti nėra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas neperduotinas negrinėti VAGK, o byla nagrinėjama iš esmės teisme.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas Sutartimi įsipareigojo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių ekologinį ūkininkavimą, reikalavimų, o atsakovė įsipareigojo tikrinti pareiškėjo ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklą ir išduoti minėtą veiklą patvirtinančius sertifikatus.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 21 d.) 4 p., ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai. Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams apibrėžiama kaip nukrypimas nuo reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, reglamente (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentinga nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovės patvirtinta neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).

VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra) (2014 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) priede A nurodyta, jog V lygio poveikio priemonė – vertinamos rūšies / srities / ūkio dalies / ūkio ir produkcijos nesertifikavimas – taikoma už sistemingai pasikartojančius pažeidimus, sintetinių medžiagų naudojimą, taip pat tuo atveju, jeigu nustatomi šiurkštūs pažeidimai, turintys įtakos sertifikuojamam plotui / gyvūnams ir produkcijai. Ši poveikio priemonė gali būti taikoma, kai yra klaidinama sertifikavimo įranga (klastojami dokumentai ir pan.), atsisakoma priimti tikrintoją ūkio / įmonės apžiūrai.

Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 p. nurodyta vertinama sritis – sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje. Numatyta poveikio priemonė kiekvieną kartą – ūkio nesertifikavimas. Nurodyta, jog poveikio priemonė taikoma, jei patikros metu ar pagal laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma, kad sertifikuojamuose laukuose naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos. Poveikio priemonė netaikoma, jeigu: 1) ne pirmi metai sertifikuojamo lauko dalį sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 d. d. nuo pažeidimo dienos, bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukui iš naujo yra taikomas pereinamasis laikotarpis, rašant – įspėjimą; 2) pirmais metais sertifikuojamo lauko dalį, po paraiškos padavimo sintetinėmis cheminėmis medžiagomis užteršė gretimo lauko dirbimo metu ir apie tokį atvejį per 5 d. d. bet ne vėliau kaip iki patikros dienos yra informuota sertifikavimo įstaiga, tokiu atveju laukas nesertifikuojamas – taikoma; 3) poveikio priemonė netaikoma, jeigu nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija.

2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007) 12 str. yra įtvirtintos augalų produktų gamybos taisyklės. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 5 str. 1 d. nustatyta, kad jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento Nr. 834/2007 12 str. 1 d. a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo ūkio tikrinimo metu 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo paimti kviečių mėginys iš lauko Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini), 8,12ha (b. l. 22). Atlikus laboratorinį tyrimą, mėginyje aptikti buvo nustatyti aminometilo fosfoninės rūgšties, glifosato, epoksikonazolo bei spiroksamino likučiai (b. l. 28–30). Minėtos medžiagos nėra nurodytos Reglamento Nr. 834/2007 II priede, todėl jų naudojimas ekologiškuose ūkiuose draudžiamas.

Taigi patikrinimo metu atsakovė nustatė, jog pareiškėjo sertifikuojamame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami produktai, t. y. pareiškėjas nesilaikė Reglamente Nr. 834/2007 bei Reglamente Nr. 889/2008 įtvirtintų reikalavimų. Pažymėtina, jog pažeidimo fakto pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad pritaikyta sankcija per griežta, kadangi jis nėra kaltas dėl pažeidimo, kadangi neleistinas medžiagas jo laukuose panaudojo kaimynas. Pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti pritaikyta Neatitikčių vertinimo procedūros priedo A 25 punkte nurodyta išimtis, kai laukas užteršiamas cheminėmis medžiagomis gretimo lauko dirbimo metu.

Teismas pažymi, kad pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 p., nustačius užteršimą sintetinėmis cheminėmis medžiagomis nuo gretimo lauko, ūkio nesertifikavimas netaikomas tik tuo atveju, jei nustatytais terminais prieš patikros atlikimą apie tai informuojama sertifikavimo įstaiga – šiuo atveju VšĮ „Ekoagros“. Taisyklių 25 p. taip pat nustato, kad pasikeitus laukų plotams ir (ar) gamybos apimčiai, produkcijos statusui, produkcijos pavadinimui, sudėčiai ar esant kitų gamybos pokyčių, taip pat pažeidus Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, ekologine gamyba užsiimantis ūkio subjektas privalo per 5 darbo dienas apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą, o sertifikavimo įstaiga atitinkamai ūkio subjektui taiko sertifikavimo įstaigos nustatytas poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, prieš atsakovei atliekant patikrinimą, būtų ją informavęs apie tai, jog jo laukas gali būti užterštas kaimyno panaudotomis cheminėmis medžiagomis. Tokį paaiškinimą pareiškėjas pateikė tik 2014 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 21), t. y. atsakovės atlikto ekologinės gamybos patikrinimo metu. Tuo tarpu pareiškėjo 2014 m. balandžio 22 d. raštas adresuotas Agentūrai, kuriame pareiškėjas nurodo, kad jo lauką suarė ir užsėjo kaimynas (b. l. 40–41), teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu. Visų pirmą, pareiškėjas apie minėta aplinkybę informavo ne sertifikavimo įstaigą, be to, minėtu pranešimu pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, siekdamas, kad kaimynui nebūtų skiriama parama. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo Agentūrai pateiktų dokumentų, jis tuo metu kreipėsi dėl 2,2 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr.5260/0012:240) (b. l. 42–45), tuo tarpu mėginys, kuriama rastos cheminių medžiagų liekanos, paimtos iš kito lauko, kurio plotas 8,12 ha (b. l. 22).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 p. nurodytų išimčių, todėl VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. NUT-K-14-02029 pagrįstai nusprendė nesertifikuoti viso pareiškėjo ūkio, o VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisija 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 1/2015 pagrįstai tokį atsakovės nutarimą paliko galioti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą, todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą (LVAT 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. VAGK 2015 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2R-77(4R-99) naikintinas, o VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. NUT-K-14-02029 bei VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2015 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. 1/2015 paliekami galioti kaip teisėti ir pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. , 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo A. A. skundą iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr.2R-77(4R-99).

Kitą pareiškėjo A. A. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.