Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Elinos Safi pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 19.05 val. iki 19.53 val., gatvėje prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino t. y. pradūrė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4 padangas, po ko, padangos nebegalėjo būti remontuojamos ar tinkamos eksploatuoti – jos buvo utilizuotos, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės – 221,49 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad kaltę prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. birželio 1 d., ryte atėjo į butą, kuriame atliko statybos darbus su T. B. Su šiuo žmogumi sutaria gerai, jis informuoja jį apie naujus statybos objektus, suteikia darbo. Būtent įvykio dieną, į statybos objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) atvyko dirbti, tačiau pamatė, kad vietoje jo dirba M. Š., su kuriuo šiai dienai nebedirba, yra susipykę, nes jis skolingas pinigų. T. B. įvykio dieną pakvietė M., kad padėtų bute su elektros įrenginiais, pakabintų šviestuvus. Tačiau, iki įvykio dienos šiuos darbus atlikdavo jis (pastaba. kaltinamasis V. K.), tad jis labai supyko ant M. ir jam pasakė: „iš kiemo neišvažiuosi“. Tuomet, apimtas pykčio, nuėjo į savo butą, ten išgėrė pusę butelio degtinės ir jau sutemus išėjo į kiemą. Ten pamatė M. priklausantį automobilį (tuomet nežinojo, kad automobilis jam nepriklauso) ir paėmęs iš namų virtuvinį peilį pradūrė visas 4 automobilio padangas, po ko nuėjo namo. Tada, maždaug apie 22.00 valandą vakaro, pas jį į butą pradėjo skristi iš lauko vapsvos, todėl nusprendė išlipti pro buto langą ir sandariai užkišti tarpus, pro kuriuos skrido vapsvos. Po maždaug 5 min, jam sėdint ant palangės, atvažiavo policija ir jį patraukė nuo jos, nes galvojo, kad jis nori nušokti. Tuomet buvo nuspręsta jį su greitąją išvežti į (duomenys neskelbtini) esančią ligoninę, ten gulėjo 4 paras stebėjimui, tačiau nunustatę jokių sutrikimų, jį gydytojai išrašė namo. Dėl savo poelgio labai gailisi, sutiko atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad 2024 m. birželio 1 d., apie 19.05 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo susitaręs padėti minėtame daugiabutyje gyvenančiam draugui T. B., telefono numeris (duomenys neskelbtini), bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pakabinti šviestuvus. Minėtą automobilį pastatė pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie minėto daugiabučio namo (automobilio tiksli vieta užfiksuota nuotraukose, kurios pridėtos prie pareiškimo). Taip pat minėtu laikotarpiu, prie daugiabučio namo, savo automobiliu privažiavo ir jo draugas T. B. Privažiavę prie minėto daugiabučio namo, jis su T. B. nuėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po maždaug 5 min., į buto duris pradėjo belstis pažįstamas V. K., kuris buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. V. K. užėjęs į butą pradėjo iš jo ir T. B. prašinėti pinigų, tačiau jiems pasakius, kad pinigų neturi, V. K. išėjo. Po maždaug 10 min., T. B. išvažiavo į statybinių medžiagų parduotuvę „Senukai“ įsigyti papildomų statybinių medžiagų, o jis liko vienas dirbti bute, kuriame dirbo užsirakinęs buto duris. Jam dirbant viename bute, prie buto durų priėjo V. K., kuris pradėjo jo prašyti cigarečių, tačiau jis pasakė, kad neturi cigarečių, o V. K. pradėjo spardyti bei laužyti buto duris, mėgindamas užeiti į buto vidų. Taip pat prisiminė, kad V. K., būdamas laiptinėje, junginėjo daugiabučio namo butų elektros saugiklius. Pamatęs tokį V. K. elgesį, jis paskambino T. B. ir papasokojęs apie V. K. elgesį paprašė, kad jis greičiau grįžtų. Apie 20.30 val., į butą grįžo T. B. ir jam pasakė, kad jam grįžtant, t. y. apie 20.15 val., paskambino daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nurodyti negalėjo), gyvenantis M. C., kuris pasakė, kad matė, kaip V. K. peiliu badė jo (pastaba. liudytojo M. Š.) naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangas. Sužinojęs, kad buvo subadytos jo naudojamo automobilio padangos, jis nieko nelaukdamas išėjo iš buto apžiūrėti automobilio. Apžiūrinėdamas automobilį, iš karto pastebėjo, kad iš trijų automobilio padangų buvo visiškai išsileidęs oras, o iš galinės dešinės pusės padangos oras dar nebuvo visiškai išsileidęs. Detaliai apžiūrėjęs automobilio padangas, pastebėjo, kad kiekvienoje padangoje buvo po 1 durtinę skylę. Prisiminė, kad apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad kieme ant vazono sėdi V. K., todėl jis su T. B. priėjo prie V. K. ir jo paklausė „kodėl tu taip padarei?“, o jis atsakė „aš nieko nežinau, to nepadariau“. Tuomet jis (pastaba. liudytojas M. Š.) kurį laiką palaukė, kol nusiramins ir apie minėtą įvykį pranešė policijai paskambinęs skubiųjų pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, tačiau policijos pareigūnai į įvykio vietą neatvyko. Minėtos padangos buvo pradurtos 2024 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 19.05 val. iki 20.15 val. Norėjo pridurti, kad V. K. maždaug prieš mėnesį (tikslaus laiko nurodyti negalėjo), kai jis buvo atvykęs į tą patį daugiabučio namo butą padėti T. B., jam grasino, kad subadys jo automobilio padangas ir jis neišvažiuos, o šį grasinimą girdėjo šalia buvęs T. B. Negalėjo nurodyti, kodėl V. K. jam grasino, kad pradurs automobilio padangas. Manė, kad jis tada galėjo grasinti todėl, kad jis jam nedavė cigaretės, o gali būti ir todėl, kad jis minėtame bute T. B. padėjo atlikti remonto darbus, kadangi anksčiau T. B. remonto darbus minėtame bute padėdavo atlikti V. K.. Dėl šio įvykio turtinė žala padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius I. J. Nurodė, kad minėto įvykio metu buvo pradurtos 4 naujos vasarinės padangos, t. y. padangos buvo pradėtos eksplotuoti tik 2024 metų balandžio mėnesį. Po minėto įvykio, pradurtos padangos buvo utelizuotos, t. y. minėtam automobiliui buvo nupirktos naujos vasarinės padangos. Įvykio metu jis nufotografavo pradurtas automobilio padangas. Pradurtų padangų nuotraukas pridėjo prie pateikto pareiškimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. T. parodė, kad 2024 m. birželio 1 d., vakaro metu (tikslaus laiko nurodyti negalėjo), išėjo iš savo buto, kadangi ketino eiti pas tėvus. Tik išėjęs iš daugiabučio namo į vidinį kiemą, išgirdo kažkokį neaiškų garsą, kuris sklido nuo pusiau krovininio automobilio, kuris buvo pastatytas ant kelio prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagalvojo, kad minėtu automobiliu kažkas važiuos. Eidamas arčiau minėto automobilio, išgirdo antrąjį nuo minėto automobilio sklindantį, garsą, kuris buvo panašus į praduriamo automobilio padangos garsą, po kurio pradėjo girdėti iš padangos išeinančio oro garsą. Antrasis atsiradęs garsas sklido nuo automobilio priekinio vairuotojo pusės rato pusės. Išėjęs už minėto automobilio, pastebėjo, kad nuo priekinio vairuotojo rato pusės nueidinėjo kaimynas V., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris rankoje laikė peilį (kurioje rankoje laikė peilį nurodyti negalėjo). V. buvo apsirengęs juodos spalvos džinsus, tačiau buvo be jokių marškinėlių. V. pamatęs, kad jis (pastaba. liudytojas M. T.) jį pastebėjo prie minėto automobilio rato, greitai pasišalino į savo namus. Jis būdamas prie minėto automobilio pamatė, kad yra pradurtos 2 minėto automobilio ratų padangos, t. y. kairės pusės priekinė ir galinė padangos, iš kurių išsileidinėjo oras. Apžiūrinėdamas padangas, jų detaliai neapžiūrinėjo, t. y. nematė vietų, kuriose jos buvo pradurtos, tačiau aiškiai matė, kad iš jų sparčiai išsileidinėja oras. Pamatęs, kad yra pradurtos 2 minėto automobilio padangos, jis 19.41 val., paskambino kaimynui T., kadangi manė, kad šis automobilis priklauso T. Paskambinęs T. paklausė, ar minėtas automobilis priklauso jam, o T. atsakė, kad minėtas automobilis priklauso asmeniui, kuris dirba pas T. minėtame bute. Tuomet jis T. pasakė, kad V. pradūrė 2 minėto automobilio padangas. Detalesnio pokalbio su T. neprisiminė, tik prisiminė, kad pasakė, jog apie šį įvykį reikia pranešti policijai, o T. jam pasakė, kad informuos minėto automobilio savininką. Telefoninis pokalbis truko apie 30 sekundžių. Prisiminė, kad telefoninio pokalbio metu pamatė kaimynę N., kuri būdama savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvora aptvertame kieme, paklausė „kas vyksta“. Jis minėtai kaimynei nieko neatsakė, o baigus minėtą telefoninį pokalbį, jis kaimynės daugiau nematė. Po telefoninio pokalbio, jis nuėjo pas savo tėvus. Po keletos valandų, grįždamas namo, pastebėjo, kad yra išsileidusios visos minėto automobilio padangos, todėl manė, kad jam išėjus V. pradūrė ir likusias minėto automobilio padangas. Negalėjo pasakyti, ar minėto įvykio metu V. buvo neblaivus, t. y. jis nepastebėjo jokių požymių, kad jis būtų neblaivus, tačiau paminėjo, kad jis dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio. Su kaimynu V. apie šį įvykį nekalbėjo.

Pareiškėjo M. Š. 2024 m. birželio 19 d. pateiktame pareiškime apie įvykį užfiksuota, kad pareiškėjas M. Š. parodė, kad 2024 m. birželio 1 d., po 20.00 val., jam paskambino bičiulis T. B. ir pasakė, kad jam irgi skambino M. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name ir pasakė, kad V. K. supjaustė keturias mikroautobuso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ padangas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Mindaugo Davidavičiaus 2024 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai įvykdžiusio nusikalstamą veiką, duomenų nustatymo užfiksuota, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24663-24 metu nustatytų duomenų matyti, kad tiriamą nusikalstamą veiką galimai įvykdė – V. K. Tą pačią dieną kaip ir tiriamas įvykis, t. y. 2024 m. birželio 1 d., 21.49 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas ROIK 0124000330651 pranešimas, kuriame nurodyta, kad ant daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo, t. y. prie stogo krašto, vaikšto neblaivus asmuo. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad ant minėto daugiabučio namo stogo vaikščiojo V. K., kurį į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pristatė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. J. 2024 m. birželio 1 d. pareiškime dėl padangų subadymo užfiksuota, kad 2024 m. birželio 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 19.05 val. iki 20.05 val., atėjęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės darbuotojo M. Š. pažįstamas T. B. pastebėjo subadytus visus keturis ratus. Ratai buvo visiškai nauji, pirkti naujam sezonui. Žalą įvertino 500 Eur. Įtarė, kad nusikaltimą padarė V. K.

Teisėsaugos institucijų naršyklės ieškomos transporto priemonės išraše matyti, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas yra įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio nėra sąraše tarp ieškomų automobilių.

Kitų objektų 2024 m. liepos 9 d. apžiūros protokole užfiksuoti ir aprašyti (2024 m. liepos 9 d. skambučio laikas 12.55-12.58 val.) trys Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikti skambučių įrašai. Atidarius rinkmeną pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92282528231, skambučio pradžia_ 2024-06-01 19_53_13)“ girdima: BPC operatorė: „112, klausau“. Pranešėjas: „Laba diena“. BPC operatorė: „Laba diena, klausau“. Pranešėjas: „Norėčiau policiją išsikviesti, man ratus subadė“. BPC operatorė: „Ką padarė?“ Pranešėjas: „Ratus, padangas subadė“. BPC operatorė: „Ratus subadė, automobilio?“ Pranešėjas: „Taip“. BPC operatorė: „Kada?“ Pranešėjas: „Va ką tik, man skambino ir sakė matė liudininkai“. BPC operatorė: „O kas tai padarė?“ Pranešėjas: „Va čia yra, kur girtas durniuoja ir duris daužo“. BPC operatorė: „Čia kaimynas?“ Pranešėjas: „Čia atvažiavau draugui padėti ir draugas išvažiavo iki parduotuvės „Senukų“, atvažiavo su virbalais ir subadė su peiliais“. BPC operatorė: „Bet čia nepažįstamas žmogus ar pažįstamas Jums?“ Pranešėjas: „Nu pažįstamas ir nepažįstamas, išgėręs“. BPC operatorė: „Gerai, kur jūs esate? Pranešėjas tikslinasi tikslų adresą. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „Jūs vietoje?“ Pranešėjas: „Vietoje“. BPC operatorė: „Koks jūsų automobilis?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini). BPC operatorė: „Jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėjas: „S. M.“. Atidarius rinkmeną, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92282528231, skambučio pradžia_2024-06-01 20_16_03).mp3“ girdima: BPC operatorė Nr. 2: „112“. Pranešėjas: „Laba diena, skambinau, kad policija atvažiuotų, keturias padangas subadė“. BPC operatorė Nr. 2: „Kokiu adresu kvietėte?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė Nr 2: „Informuota yra policija po pirmo jūsų skambučio, reikia laukti, įtariamasis ten vietoje yra?“ Pranešėjas: „Taip“. BPC operatorė Nr. 2: „Nu tai laukite, vyksta“. Atidarius rinkmeną, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92282528231, skambučio pradžia_ 2024-06-04 20_49_26).mp3“ girdimas pokalbis tarp BPC operatorės Nr. 3 ir pranešėjo, kurio metu BPC operatorė suteikė „(duomenys neskelbtini)“ telefoną pranešėjui.

Įvykio vietos 2024 m. liepos 2 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini), esanti dalis, kuri yra prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vieta yra gatvės dalis, kuri yra tarp namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. arčiau daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tiksli įvykio vieta nustatyta naudojantis įvykio vietos nuotraukomis, kurias M. Š. pridėjo prie pareiškimo). Patekimas į apžiūrėtą gatvės dalį nėra ribojamas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Nustatyta, kad įvykio vietos aplinka, įvykio vietos apžiūros metu yra pakeista, t. y. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio 4 padangos įvykio metu buvo pradurtos, iš įvykio vietos yra patrauktas (išgabentas).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos-faktūros matyti, kad 4 vnt. naujų padangų „Sailun Ice Blazer Alpine Evo1 225/60R17 99H“ komplektas kainavo 221,49 Eur.

2025 m. sausio 22 d. pasiaiškinime V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir įsipareigojo kiekvieno mėnesio 10 dieną, pervesti į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovojo sąskaitą 55 Eur. Visą sumą (221,49 Eur) įsipareigojo sumokėti vėliausiai iki 2025 m. gegužės 10 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, kad V. K. atlygintų jiems padarytą turtinę žalą, t. y. 221,49 Eur. vertės. Sutiko, kad minėtas asmuo atlygintų ją sumokant per 4 kartus, kiekvieną mėnesį mokant po 55,37 Eur, pervedant pinigus į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo M. Š. nurodytą banko sąskaitą, ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 10 (dešimtą) kalendorinę dieną. Įmokos pradedamos mokėti nuo 2025 m. sausio mėnėsio. Prašė, kad V. K. būtų įpareigotas pilnai sumokėti visą sumą iki 2025 m. balandžio 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. 2024 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 19.05 val. iki 19.53 val., gatvėje, prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino t. y. pradūrė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4 padangas, kurių vertė 221,49 Eur. Kartu pabrėžtina ir tai, kad pirmiau aptarti kaltinamojo pateikti parodymai, taip pat jų ir kitų įrodymų pagrindu nustatyti pastarojo įvykio metu atlikti konkliudentiniai veiksmai, patvirtina, kad V. K. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų ir galimai kilsiančių padarinių pobūdį ir jų norėjo. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai. Atsižvelgiant į visumą pirmiau teismo nustatytų aplinkybių, pripažintina, kad V. K. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui M. Š. 2025 m. vasario 27 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. 2025 m. vasario 28 d. buvo gautas M. Š. pranešimas apie tai, kad jis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnio, 187 straipsnio 3 dalis), kuris buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K.. Kaltinamasis nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie didžiąją dalį paskirtų baudų sumokėjimą, nėra. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. K. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę. Byloje gauta duomenų apie jo gydymąsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nenustatyta, kad V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sveikatos sutrikdymu, silpnaprotyste ar byloje įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta – 1 metų laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti/tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) atlyginti nusikalstamomis veikos padarytą turtinę žalą per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; 4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant pastarajam galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti/tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) atlyginti nusikalstamomis veikos padarytą turtinę žalą per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; 4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Dėl civilinio ieškinio

Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo M. Š. 2025 m. vasario 20 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 221,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis V. K. pateikė įsipareigojimą per keturis mėnesius iki 2025 m. gegužės 10 d. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 221,49 Eur turtinę žalą, kas mėnesį mokant po 55 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas dėl jų patirtos 221,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.

Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog išreikšta kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis, o procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas.

Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui per atitinkamą terminą nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti CPK (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Modestos Kivyliūtės 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu kaltinamajam V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, – bendrojo pagalbos centro garso įrašas, paliktinas saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti/tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) atlyginti nusikalstamomis veikos padarytą turtinę žalą per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; 4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti/tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 3) atlyginti nusikalstamomis veikos padarytą turtinę žalą per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios; 4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl 221,49 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti tarp V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą susitarimą, kuriuo V. K. įsipareigojo atlyginti 221,49 Eur žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ per keturis kartus – iki 2025 m. balandžio 10 d., kas mėnesį mokant po 55 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – bendrojo pagalbos centro garso įrašas, paliktinas saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai;

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.