Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau- BUAB) „ATUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7710-488/2021 pagal ieškovės BUAB „ATUVA“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje reikalinga pateikti kreditorių susirinkimo sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, o jo nepateikimas laikytinas prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo trūkumu, šalintinu teismo nustatytu terminu.

10. Pažymėtina, kad pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte, CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, o prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

11. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.

12. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 43, 44, 51 straipsniai). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas nemokumo administratorius yra bendrovės atstovas, veikiantis įmonės vardu. JANĮ 66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas nemokumo procese, be kitų atliekamų funkcijų, administratorius (arba jo įgaliotas asmuo) atstovauja juridiniam asmeniui teisme (šio straipsnio 1 dalies 10 punktas; CPK 54-56 straipsniai). Atitinkamai bankroto (nemokumo) administratorius teismo procese pagal CPK 41 straipsnį tampa civilinio proceso šalimi, t. y. įgyja teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių įgyvendinimo, kaip vienos iš jų – taikos sutarties sudarymo įmonės vardu ir interesais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018).

13. Kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai) (JANĮ 43, 44 straipsniai), negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-553/2019, 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-241/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau, to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais.

14. Esant nurodytam reglamentavimui, jį aiškinančiai praktikai nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog taikos sutarties sudarymo civilinėse bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, klausimas pirmiausia privalo būti sprendžiamas kreditorių susirinkime ir teismui, sprendžiančiam dėl taikos sutarties patvirtinimo, reikalinga pateikti kreditorių susirinkimo sprendimą. Pripažintina, kad toks teismo reikalavimas yra perteklinis.

15. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą prašymo trūkumams pašalinti, netinkamai taikė CPK normas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.